Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija: teisėjai Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas), Valdas Ciesiūnas ir Donatas Jatužis,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą - laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant ir paskira subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ši subendrinta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskira subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, A. G. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime – laikotarpis nuo 2014-11-06 iki 2015-05-21.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. spalio 15 d., apie 17 val. 10 min., iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą - vyrišką striukę ‚Nike“ 699 litų vertės.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 1 d. apie 00.40 val., viešoje vietoje, lošimų automatų salone „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byla perduota į teismą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, pažeisdami viešąją tvarką, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį- pistoletiniais šoviniais iššaudami ne mažiau 12 šūvių, tuo padarydami nukentėjusiajam L. Š. šautines žaizdas dešiniame sėdmenyje, dešiniame pakinklyje ir odos nubrozdinimą su aplinkiniu odos nudegimu dešiniame dilbyje, nežymiai sutrikdė L. Š. sveikatą, nukentėjusiajam P. V. padarydami šautines aklas žaizdas dešiniame klube ir juosmens kairėje pusėje su svetimkūniais, nesunkiai sutrikdė P. V. sveikatą, nes dėl šautinių žaizdų su svetimkūniais jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, bei sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, esantį lošimo automatų salone „A.“ - (duomenys neskelbtini) monitoriaus apsauginį stiklą Plexi Pult (duomenys neskelbtini) litų vertės, apsauginio stiklo metalinį rėmelį Monitorrahmen 180 litų vertės, lošimo automato N. G. I. viršutinio ekrano stiklą 829 litų vertės, lošimo automato N. G. I. apatinį monitorių 1740 litų vertės, bronzinius veidrodžius 2882, 62 litų vertės, kėdes 129 litų vertės, tuo sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą 6100,62 litų bendros vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Žygimantas Rutkauskas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendį, prašo jį dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti A. G. išteisinamąjį nuosprendį arba skundžiamą nuosprendį pakeisti – epizode dėl A. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis ir savo noru atlygino padarytą žalą ir už šios veikos padarymą skirti švelnesnę bausmę.

Nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį neteisėtas ir nepagrįstas dėl procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį ir vertinant įrodymus, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl naikintinas, o dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį keistinas dėl paskirtos per griežtos bausmės.

Teigia, kad jo ginamojo kaltė dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo byloje grindžiama išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu duotais kito įtariamojo M. M. bei policijos pareigūnės - M. V. parodymais, kuri jo ginamąjį atpažino tik iš lošimų salono pateikto vaizdo įrašo. Tačiau minimame įraše užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvadų, kad jame užfiksuotas asmuo yra būtent A. G., nes nėra duomenų, kad liudytoja M. V. turėtų specialiųjų žinių ar mokslinio pobūdžio duomenų, kuriais remiantis ji galėtų identifikuoti įrašuose užfiksuotus asmenis, o jos teiginiai, kad A. G. ji atpažino iš „veido ir skruostikaulių", neįtikinami, nes peržiūrėjus vaizdo įrašą tokių požymių nesimato, todėl tokie jos parodymai turi būti vertintini kritiškai.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis A. G. kaip bendrininką įvardino ir apkalbėjo tik policijos pareigūnų įtakoje, jiems dėl M. V. tariamo atpažinimo tikint, kad nusikaltimų daryme dalyvavo būtent A. G. ir todėl, kad jam buvo grasinta griežta laisvės atėmimo bausme. Teisme jis tvirtino, kad nusikalstamų veikų metu A. G. nedalyvavo, o dalyvavo visai kiti asmenys, kurių įvardinti jis nenorėjo dėl savo saugumo. Šią aplinkybę patvirtino ir tai, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. M. buvo paleistas.

Šios aplinkybės tik rodo, kad priimant A. G. apkaltinamąjį nuosprendį buvo padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, dėl ko skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį naikintinas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių gauta apeliacinių skundų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą, pateiktą baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kuriuos teismas tyrė ir juos įvertino tinkamai, gretindamas su kitais įrodymais ir tokiu būdu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. G. kaltės, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Šioje vietoje pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK ) 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, t.y. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nėra niekaip saistomas kitų proceso dalyvių nuomone įrodymų vertinimo klausimu. Todėl vien tai, jog skundžiamas sprendimas netenkina apelianto ar jo ginamojo interesų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu ir įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų detaliai nekartoja.

Nuteistojo kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai patvirtina nuoseklūs ir išsamūs policijos pareigūnės liudytojos M. V. parodymai apie tai, kad jai, kaip policijos pareigūnei, elektroniniu paštu buvo persiųstos fotonuotraukos, padarytos iš užfiksuoto neišaiškinto nusikaltimo vaizdo įrašo, kuriame vienas iš užfiksuotų asmenų jai pasirodė panašus į A. G., dėl kurio tuo metu ji atliko ikiteisminį tyrimą kitoje byloje. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą įsitikino, kad jame užfiksuotas vienas iš asmenų yra A. G., taip pat jai pasirodė žinomas ir kitas įraše užfiksuotas asmuo - M. M., nes jo atžvilgiu taip pat atliko ikiteisminį tyrimą. Minimus asmenis liudytoja teigė atpažinusi iš veido bruožų ir drabužių, nes būtent taip apsirengę jie ateidavo į policijos įstaigą procesinių veiksmų atlikimui.

Būtent iš tokių liudytojos M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija apie asmenis, įvykdžiusius nusikaltimą, kuri iki tol tyrėjams nebuvo žinoma ir remiantis šiais duomenimis byloje netrukus buvo apklaustas M. M., kuris prisipažino 2014-02-01 kartu su asmenimis vardu „T.“ ir „A.“, šaudęs guminėmis kulkomis į asmenis lošimų salone „A. C.“, esančiame (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. Tokias pačias aplinkybes jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokie jo parodymai iš esmės patvirtino ir liudytojos M. V. parodymus apie asmenis, įvykdžius nusikalstamas veikas, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu.

Peržiūrint failą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme liudytoja M. V. kategoriškai parodė, kad 00:43:05 laiku užfiksuotas juodai apsirengęs asmuo, kuris pirmas įeina pro duris, yra A. G., o už jo eina M. M.. Netikėti šiais išsamiais ir nuosekliais liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, nes kolegija įsitikino, kad šios liudytojos nurodytoje įrašo vietoje užfiksuotas asmuo tikrai yra labai panašus į nuteistąjį A. G., o, be to apie A. G. dalyvavimą nagrinėjamame įvykyje ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė ir M. M.. Nors minimas proceso dalyvis savo pirminius parodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė, neigė A. G. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, tačiau tokia M. M. pozicija vertintina kaip siekis padėti A. G. išvengti atsakomybės, be to tokia jo pateikta versija visiškai paneigta ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytais motyvais.

Tokiu būdu nuteistojo A. G. parodymai apylinkės ir apeliaciniame teisme, kad jis nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 8 punkte, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje nepadarė, byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja ir vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu apelianto skundo teiginiai, jog A. G. nepadarė jam inkriminuotų veikų, atmestini kaip nepagrįsti.

Šioje dalyje A. G. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisingos ir jų keisti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Apeliantas skunde nesutinka ir su A. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės dydžiu, nurodo, kad jo ginamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytą žalą atlygino, todėl jam turėjo būti paskirta švelnesnė dydžiu ar rūšimi bausmė.

Šioje dalyje apelianto kaltė ir veikos kvalifikavimas neginčijami.

Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje A. G., kuriam šiame epizode įtarimas buvo pareikštas 2013-11-14 ir tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju savo kaltę neigė (3 t. b.l. 29-30), nors prieš tai tą pačią dieną jo gyvenamojoje vietoje, ieškant pagrobtos striukės, jam dalyvaujant, buvo padaryta krata (1 t. b.l. 45-46). A. G. prisipažino padaręs šį nusikaltimą tik po to, kai parodymo atpažinti metu, 2014-11-22 liudytoja M. Š., mačiusi daromą nusikaltimą, kategoriškai nurodė į jį kaip asmenį, padariusį šį nusikaltimą (t. 3 b.l. 41-45). Be to, byloje yra tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog apeliantas, kaip asmuo, padaręs šį nusikaltimą, policijos pareigūnų buvo identifikuotas iš įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų įrašų dar 2013-11-06 (1 t., b.l. 41).

Tai akivaizdžiai rodo, kad savo kaltę dėl striukės vagystės nuteistasis pripažino tik priremtas neginčijamų rodymų, o jo parodymai visiškai nepadėjo ikiteisminiam tyrimui, todėl jo formalaus prisipažinimo laikyti nuoširdžiu ir rodančiu, kad apeliantas gailisi dėl savo veiksmų, bei vertinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo.

Tačiau iš byloje esančio 2014-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pranešimo matyti, kad tą dieną, t.y. dar ikiteisminio tyrimo metu, A. G. įvykdytos vagystės metu parduotuvei padaryta žala buvo atlyginta (1 t. b.l. 54). Byloje nėra jokių duomenų, kad šią žalą atlygino ne A. G. ir ne savanoriškai, todėl ši aplinkybė neabejotinai lengvina A. G. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) todėl šios aplinkybės A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmos instancijos teismas nepripažino visiškai be pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. nepritaikė įstatymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto), kurį privalėjo pritaikyti ir dėl to nepagrįstai A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino realiai ir akivaizdžiai egzistavusio fakto. Kadangi, sutinkamai su BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ko nagrinėjamu atveju teismas nepadarė, todėl daroma išvada, kad dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo A. G. buvo paskirta neteisinga, aiškiai per griežta, bausmė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o tuo pačiu per griežta ir subendrinta bausmė. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keičiamas ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Spręsdamas A. G. skirtinos bausmės klausimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jo asmenybė nėra teigiama. Bylos duomenimis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. G. Lietuvos Respublikoje buvo teistas 4 kartus, jis yra atlikęs bausmę ir Vokietijos Federacijos Respublikoje, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi, matyti, kad apelianto nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o tai nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip negebančią savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, todėl už vagystę pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į A. G. asmenybę ir ankstesnius teistumus, savo rūšimi yra visiškai teisinga ir teisėta. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į visas BK VIII dalyje numatytus bausmių skyrimo principus, maksimaliai siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savanoriškai visiškai atlygino nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarytą žalą.

A. G., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta dviejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinti iš dalies sudedant su 2012 m. sausio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams penkiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.