- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-440-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- P. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro teisėjai Eligijus Gladutis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitas Bagdonavičius ir Algirdas Gaputis,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-06 nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (A. V. turto vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir dvems mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 4 dalimis, 5 d. 1 p., paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams ir keturiems mėnesiams atlikti pataisos namuose.
Priteista iš P. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1600 Lt turtinei žalai atlyginti; A. V. naudai - 1453,80 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 18 d., apie 8.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš kasos aparato pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus – 1600 Lt.
Be to, jis, 2008 m. rugsėjo 22 d., apie 14 val., būdamas grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, pagrobė svetimą – A. V. priklausantį turtą - bevertę piniginę ir joje buvusius pinigus – 500 Lt.
Be to, jis 2008 m. rugsėjo 22 d., apie 14 val., eidamas Smetonos gatve, Panevėžio mieste, iš pagrobtos A. V. priklausančios piniginės neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo svetimą AB banko „Hansabankas“ elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę „Ego“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. V. vardu ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, ją laikė bei AB banko „Hansabankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, 2008 m. rugsėjo 22 d. keturis kartus neteisėtai panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti bei atliko finansines operacijas – išgrynino nukentėjusiosios A. V. sąskaitoje buvusius pinigus: 14.01 val. – 500 Lt, 14.02 val. – 200 Lt, 14. 02 val. – 100 Lt, 14.03 val. – 40 Lt, tokiu būdu, apgaule, elektroninei sistemai ir bankui pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas minėta elektronine mokėjimo priemone, savo naudai įgijo svetimą – A. V. priklausantį turtą – pinigus – 840 Lt.
P. K. apeliaciniu skundu faktiškai skundžia nuosprendį dėl pirmos instancijos teismo šališkumo, dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Iš apelianto P. K. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog jis pirmos instancijos teismą laiko šališku todėl, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, posėdžio metu neperžiūrėtas vaizdo prie bankomato Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) įrašas. Apeliantas teigia, jog parodymus teisiamajame posėdyje davė apsvaigęs nuo metadono, o ikiteisminio tyrimo metu - abstinencijos būsenoje, kai prieš jį buvo naudojamas spaudimas prisipažinti kaltu. Prašo išteisinti pagal kaltinimus dėl neteisėtai panaudojant banko kortelę pinigų užvaldymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apelianto teiginiai, jog pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų apie pagrindų, numatytų BPK 58 str., buvimą, kai teisėjas negali nagrinėti bylos ir turi nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apeliantui buvo išaiškinta nušalinimo teisė, tačiau nušalinimų bylą nagrinėjusiam teisėjui jis nepareiškė. Be to, byloje be to nėra jokių duomenų, kad teismas būtų pažeidęs BPK 7 str. reikalavimus dėl rungimosi principo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog kaltinimo ir gynybos šalims buvo suteiktos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės teisingam jos išsprendimui. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog šios teisės P. K. buvo išaiškintos ir jomis naudotis nebuvo trukdoma.
BPK 273 str. 1 d. numato, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.
Teismojo posėdžio protokolas patvirtina, jog prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis P. K. pareiškė, jog kaltu prisipažįsta visiškai, sutiko duoti parodymus. Tiek katinamasis, tiek gynėjas bei prokuroras sutiko, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. P. K. davus parodymus, pirmininkaujančiam paskelbus bylos dokumentus ir paklausus bylos nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą, prašymų pareikšta nebuvo ( T.2, b.l. 173). Abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nekilo, todėl įrodymų tyrimas teisme atliktas laikantis BPK reikalavimų ir nėra pagrindo pripažinti, jog tai atlikta šališkai.
P. K. teiginiai, jog įrodymų tyrimas atliktas nepilnai, nes neperžiūrėtas vaizdo kameros prie bankomato užfiksuotas vaizdo įrašas, nepagrįstas. Iš AB “Hansabankas” ikiteismino tyrimo metu pateiktos rašytinės informacijos ( T.2, b.l. 67) bei rašto, gauto apeliacinės instancijos teismui pakartotinai paklausus AB “Swedbank” ( buvęs AB “Hansabankas”), matyti, jog 2008-10-29, t.y., aptariamų veikų padarymo metu vaizdo kamera prie minėto bankomato nebuvo įrengta, todėl apelianto nurodytų vaizdo įrašų nebuvo padaryta.
P. K. kaltė dėl neteisėto elektroninės mokėjimo kortelės įgijimo, laikymo bei neteisėto panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti bei šiuo būdu apgaule svetimo turto - 840 Lt įgijimo, įrodyta ir abejonių nekelia. Teisiamajame posėdyje P. K. parodė, jog , 2008 m. rugsėjo 22 d. apie 14 val. jis buvo grožio salone (duomenys neskelbtini)ant stalo pamatė piniginę, kurią pavogė. Eidamas Smetonos gatve iš piniginės išėmė pinigus – apie 500 Lt. Be to, piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mokėjimo kortelės, kas dar joje buvo jis neatsimena. Piniginę su joje buvusiais dokumentais - vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele išmetė. Paėmė tik rastus pinigus ir banko kortelę, nes rado tos kortelės PIN kodą. Tada nuėjo į Ramygalos gatvėje esantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur iš bankomato, kuris yra prie parduotuvės, per keturis kartus paėmė apie 1000 Lt pinigų.
Šie apelianto parodymai atitinka kitų byloje surinktų įrodymų duomenis.
Iš 2008-10-16 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolo matyti, jog liudytoja A. S. atpažino P. K., nurodydama, kad šis asmuo 2008-09-22, apie 14 val. lankėsi grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ ir galėjo pavogti A. V. piniginę (2 t., 33-35 b.l.).
Iš 2008-09-29 AB „Hansabankas“pažyma, iš kurio matyti, kad nuo A. V. sąskaitos 2008 m. rugsėjo 22 d. išgryninti pinigai: 14.01 val. – 500 Lt, 14.02 val. – 200 Lt, 14.02 val. – 100 Lt, 14.03 val. – 40 litų, o viso – 840 Lt (17-18 b.l.).
Nukentėjusiosios A. V. apklausos protokolų duomenys patvirtina, jog darbo vietoje grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugsėjo 22 d., apie 14 val., ji pasigedo savo piniginės su dokumentais ir banko mokėjimo kortelėmis, kad iš jos sąskaitos paimta 840 litų (2 t., 13-14, 15-16 b.l.).
P. K. paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog teisiamajame posėdyje save apkalbėjo, nes buvo apsvaigęs nuo metadono, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog P. K. yra gydymo metadonu programos dalyvis ( T.1, b.l.91). Tačiau iš spacialistės priklausomybių ligų gydytojos Ž.J. I. paaiškinimų matyti, jog gydymo tikslais vartojamas metadonas sumažina abstinencijos sindromą, tačiau neduoda apsvaigimo būsenos.
Aplinkybes, kad grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ nuo stalo pavogė piniginę, su pinigais, dokumentais bei banko mokėjimo kortelėmis, kad bankomate panaudodamas pavogtą mokėjimo kortelę pasisavino svetimus pinigus, P. K. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Iš P. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog jis parodė, kaip ir kur pagrobė piniginę, parodė bankomatą, kuriame paėmė pinigus ir šie parodymai visiškai atitinka kitus bylos duomenis apie nusikaltimų padarymo vietą, laiką bei kitas nustatytas aplinkybes. Šias aplinkybes P. K. rodė savarankiškai, dalyvo gynėjas - advokatas A.Stauskas. Pastabų dėl procesinių veiksmų atlikimo nėra pateikta. (2 t., 57-63 b.l.). Todėl atmestini P. K. teiginiai, kad jo parodymai buvo išgauti neteisėtai.
Teismas priteisė iš apelianto nukentėjusiajai A. V. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Sutiktina su teismo motyvais, jog dėl vagystės nukentėjusioji jautėsi moraliai pažeminta, jautėsi nesaugi, turėjo nepatogumų ir pergyvenimų, nes buvo pagrobti ne tik pinigai, bet ir banko mokėjimo kortelė, išmėtyti jos asmens dokumentai. Konkrečių motyvų, kodėl prašo sumažinti priteistą nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo sumą, apeliantas neurodo. Nukentėjusiajai priteista 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei teisingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai nustatant neturtinės žalos dydį. Todėl apelianto P. K. prašymas mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą, nesant tam konkrečių motyvų, atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.