- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-598-48-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistajam K. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl 2008-09-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 164str. laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64str.1d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-01-24 nuosprendžiu paskirta (ir neatlikta) laisvės atėmimo bausmės dalis 2 mėnesiams ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. P. nuteistas už tai, kad vengė išlaikyti vaiką, t.y. esant Kauno rajono apylinkės teismo 2004-06-01 sprendimui, kuriuo nuspręsta priteisti J. A. naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis sūnui Š. P., gim. 2002-12-23, iki jo pilnametystės, 2004-08-11 vykdomąjį raštą gavus vykdymui, 2006-02-21, nuo 2006-03-24 iki 2006-09-20, nuo 2006-09-22 iki 2007-01-05, nuo 2007-01-27 iki 2008-01-09 niekur pagal darbo sutartį nedirbo, darbo biržoje kaip ieškantis darbo registruotas nebuvo, darbo pagal darbo sutartį neieškojo, dirbo atsitiktinius darbus ir gavo pajamas, tačiau jų vaiko išlaikymui neteikė, nuo 2006-02-22 iki 2006-03-24 dirbo UAB „B. D.“ ir gavo 532,75 Lt pajamų, nuo 2008-01-09 iki 2008-01-24 dirbo UAB „Lichemus“ ir gavo 606,66 Lt pajamų, tačiau jų vaiko išlaikymui neskyrė ir tokiu būdu nemokėjo šių teismo priteistų lėšų, neteikė ir jokios kitos būtinos materialinės paramos, taip vengdamas pareigos mokėti lėšas sūnaus Š. P. išlaikymui ar teikti jam kitą būtiną materialinę paramą. Todėl tokiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164str.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. P. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas pataisos namuose, jis neturi iš ko mokėti alimentų savo sūnui Š. P., nes dėl darbo stokos pataisos namuose nedirba, o būdamas laisvėje susirastų darbą bei teiktų sūnui finansinį išlaikymą ir periodiškai mažintų susidariusią skolą. Teigia, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Be to, kai jis dirbo pas ūkininką, siūlė sūnaus motinai paramą maistu, daržovėmis, nes ūkininkas jam pinigų nemokėjo, tačiau ji tokios paramos atsisakė.
Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu, todėl mano, kad paskyrė jam per griežtą bausmę.
Šiuo apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašo paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis K. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinką medžiagą, teisingai kvalifikavo K. P. įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 164str., o atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltęs formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydį.
Nors nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu, todėl paskyrė per griežtą bausmę, tačiau toks jo skundo motyvas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad asmuo laikomas recidyvistu tuomet, kai jis, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už tai neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-01-24 teismo nuosprendžiu (įsiteisėjo 2007-02-13) K. P. nuteistas už kelių tyčinių (178str.1d., 214str.) nusikaltimų padarymą, tačiau teistumui už juos neišnykus, tęsė tyčinę nusikalstamą veiką, t.y. vengė išlaikyti savo nepilnametį sūnų, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Remiantis tuo, K. P. pagrįstai pripažintas recidyvistu, o vadovaujantis BK 56str.1d. nuostatomis, teismas jam už tyčinio nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrę laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustatė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei, t.y. paskyrė pakankamai švelnią laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo pobūdį bei tai, kad tik atlikęs paskirtą bausmę nuteistasis galės įsidarbinti ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, paskyrė jam gerokai mažesnę, nei sankcijoje už tokį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę. Be to, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra artima laisvės atėmimo bausmės minimumui. Pažymėtina ir tai, kad būdamas jauno amžiaus, darbingas, nuteistasis būdamas laisvėje nedėjo jokių pastangų, kad susirastų nuolatinį darbą ir iš jo gaunamų pajamų teiktų nuolatinę finansinę paramą savo nepilnamečiam sūnui. Todėl nuteistojo skundo motyvai, kad būdamas pataisos namuose, jis neturi iš ko mokėti alimentų savo sūnui Š. P., nes dėl darbo stokos pataisos namuose nedirba, o būdamas laisvėje susirastų darbą bei teiktų sūnui finansinį išlaikymą ir periodiškai mažintų susidariusią skolą bei tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, todėl jam turėtų būti švelninama paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Toks apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad nuteistasis siūlė sūnaus motinai paramą maistu, daržovėmis, kai dirbo pas ūkininką, nes pastarasis jam pinigų nemokėjo, tačiau ji tokios paramos atsisakė, yra taip pat nepagrįstas, kadangi 2004-06-01 Kauno rajono apylinkės teismo sprendime yra aiškiai apibrėžtos K. P. savo sūnaus išlaikymui mokamos periodinės išmokos (po 200 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės). Be to, nuteistasis neprivalėjo dirbti tokio darbo, kuris jam neužtikrintų grynųjų piniginių pajamų. Todėl toks K. P. skundo motyvas yra taip pat atmestinas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-09-10 nuosprendį ir švelninti laisvės atėmimo bausmę K. P. jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.