Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-31 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant laikotarpį, išbūtą suėmime nuo 2012-11-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2013-07-31). Šiuo nuosprendžiu iš S. G. AB „ (duomenys neskelbtini) “ naudai priteista 9921 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo naudai priteista 605 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo naudai priteista 54283, 62 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo naudai priteista 114798, 22 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Be to šiuo nuosprendžiu taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. G. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš S. G. priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o taip pat priimtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. G. atsisakymas nuo ieškinio dėl 55906 Lt turtinės žalos atlyginimo ir byla šioje dalyje nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas už tai, kad 2012-10-16 apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia išdaužęs keturis langų stiklus, kurių vertė 2 000 Lt, įsibrovė į patalpą – V. D. poilsio namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą V. D. priklausantį turtą – 0,7 l talpos brendžio „Grand cavalier“ butelį, kurio vertė 30 Lt, 0,7 l talpos brendžio „Torres“ butelį, kurio vertė 46 Lt, 0,5 l talpos butelį degtinės „Lietuviška auksinė“, kurios vertė 26 Lt, tokiu būdu tyčia sunaikino 2000 Lt vertės ir pagrobė 102 Lt vertės Lt vertės turto, padarydamas nukentėjusiam 2102 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis S. G. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2012-10-16apie 07.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, apipylęs benzinu padegė ir tokiu būdu visiškai sunaikino (duomenys neskelbtini) esantį D. G. ir K. G. priklausantį poilsio namą su jame esančiais namų apyvokos daiktais, kurių bendra vertė 223 486 Lt, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-10-16 apie 07.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, apipylęs benzinu padegė(duomenys neskelbtini) esantį M. B. priklausantį poilsio namą su jame esančiais namų apyvokos daiktais, tokiu būdu tyčia sunaikino medinio lango rėmą su stiklo paketu, kurio vertė 2000 Lt, vitrininį medinio lango rėmą su stiklo paketu, kurio vertė 6 000 Lt, 6 m² terasos medinių grindų, kurių vertė 600 Lt, medinės sienos rastą, kurio vertė 1100 Lt, 6m² PV stogo dangos, kurių vertė 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiam 9900 Lt turtinę žalą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-10-16 apie 07.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. išdaužė (duomenys neskelbtini) esančio V. V. gyvenamo namo plastikinių durų stiklo paketą, kurio vertė 750 Lt, tris plastikinių langų stiklo paketus, kurių kiekvieno vertė 500 Lt, bendra vertė 1 500 Lt, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą V. V. 2250 Lt vertės turtą.

Apeliaciniu skundu S. G. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-31 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-913/2013 pakeisti ir už visas padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti BK 75 str. pagrindu; pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai K. G. priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir K. G. priteisti iki 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; o taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje priteista 9921 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 605 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo naudai, 54 283,62 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo naudai, 114 798,22 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo AAS „(duomenys neskelbtini).“ Lietuvos filialo naudai ir šių draudimo bendrovių civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. Apeliantas nurodo, jog neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau mano, jog diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas, priešingai nei nurodyta 2012-11-28 – 2012-12-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-63/2012, nusikalstamų veikų metu sutrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o be to priešingus teisei veiksmus galėjo lemti ilgalaikis pačių nukentėjusiųjų netinkamas elgesys jo atžvilgiu. Pabrėžia, jog padėjo nukentėjusiesiems pastatyti poilsio namus, po ko eilę metų juos prižiūrėjo, tačiau nukentėjusieji nepilnai ir nesavalaikiai vykdė susitarimus dėl atsiskaitymo už poilsio namų saugojimą ir priežiūrą, dėl ko buvo susikaupusi didžiulė nuoskauda. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Mano, kas teismas neturėjo jokio pagrindo to konstatuoti, o juolab šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliaciniame skunde taip pat pastebi, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į realiai susiklosčiusius sutartinius santykius su nukentėjusiaisiais, kuriu poilsio namus saugojo ir kurių nesąžiningas elgesys, o ne buvimas apsvaigus nuo alkoholio, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teigia, jog teismo priimtas nuosprendis neteisėtas dar ir dėl to, kad priimtas vadovaujantis vien formaliais, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais nusikalstama veika padarytos žalos dydžio nustatymo argumentais, juo labiau, kad D. G. ir K. G. priklausantis sunaikintas turtas net nedetalizuotas, o jo vertė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pabrėžia, jog jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sudegusiame (duomenys neskelbtini) vasarnamyje nebuvo tiek daiktų, kiek buvo nurodyta pareikštame kaltinime, o buvusių daiktų vertė buvo mažesne, juo labiau kad teismas visiškai šių aplinkybių netyrė, nei D. G., nei K. G. neapklausė apie poilsio name buvusių ir sudegusių daiktų įsigijimo aplinkybes, jų naudojimo laiką, jų likutinę vertę įvykio dienai. Mano, jog nukentėjusieji galimai siekia nepagrįstai pasipelnyti, o be to ir nukentėjusiajai K. G. priteistas 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis. Teigia, jog iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų dėl nukentėjusiajai K. G. neturtinės žalos priteisimo matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atkreipė dėmesį į nukentėjusiosios K. G. nurodytus patirtai neturtinei žalai pagrįsti deklaratyvius teiginius, kad ji patyrė neigiamus išgyvenimus dėl svajonių sodybos praradimo, tačiau iš esmės neatsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus: žalos sukeltas pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, jo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, iš esmės nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu didesnę nei sankcijose nustatytas šios bausmės vidurkis, ir tokio savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, nors aplinkybės į kurias teismas atsižvelgė skirdamas bausmę akivaizdžiai yra švelninančios atsakomybę. Mano, jog tai, kad prieš daugiau nei dešimtį metų buvo padaręs pavojingas visuomenei veikas, nesuprasdamas jų esmės ir dėl psichinės sveikatos būklės negalėdamas savo veiksmų valdyti, neduoda pagrindo jo vertinti kaip iš esmės linkusį pažeidinėti įstatymus, elgtis necivilizuotai, ar juo labiau daryti išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik paskyrus griežčiausią baudžiamuoju įstatymu nustatytą bausmę - laisvės atėmimą. Pabrėžia ir tai, jog teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į šeiminę padėtį, t. y. kad kartu su sugyventine R. Š. augina du mažamečius vaikus: I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliantas taip pat pabrėžia, jog teismas, priteisdamas 9921 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 605 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialo naudai, 54 283,62 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo naudai, 114 798,22 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo AAS „(duomenys neskelbtini).“ Lietuvos filialo naudai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str. reikalavimų ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kadangi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui, AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. AB „(duomenys neskelbtini)“ 9921 Lt M. B., „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialas 605 Lt V. V., „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas 54 283,62 Lt ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas 114 798,22 Lt K. G. sumokėjo, vykdydami įsipareigojimus pagal draudimo sutartis. BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos, todėl minėtų draudimo bendrovių ieškiniai baudžiamojoje byloje negalėjo būti nagrinėjami. Draudimo bendrovių regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, o ne kartu su baudžiamąja byla, todėl, išspręsdamas minėtų bendrovių civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, teismas pažeidė BPK 109 str. nuostatas, pagal kurias civilinį ieškinį baudžiamajame procese turi teisę pareikšti tik asmuo, turtinės žalos patyręs dėl nusikalstamos veikos, ir šis pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str.3 d.).

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl draudimo bendrovėms priteistų ieškinių ir nuosprendžio dalį pakeisti draudimo bendrovių pareikštus ieškinius paliekant nenagrinėtus.

Tenkinama dalis apeliacinio skundo.

Kaip matyti iš nuteistojo S. G. apeliacinio skundo, apeliantas savo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neginčija, tačiau nesutinka su pateikta specialisto išvada, nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, o taip pat pareikštų civilinių ieškinių išsprendimu, dėl ko baudžiamąją bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako tik dėl šių klausimų.

Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos kvalifikavimui turinčias reikšmės aplinkybes, tačiau daro išvadą, jog Anykščių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjo ir tenkino draudimo bendrovių pareikštus civilinius ieškinius, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra keičiamas naikinant sprendimo dalį, kuria išnagrinėti ir tenkinti draudimo bendrovių pareikšti civiliniai ieškiniai.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį be kitų įrodymų rėmėsi ir 2012-11-28 – 2012-12-28 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-63/2012, kuriame be kitos informacijos nurodyta, kad S. G. įtariamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-10-16, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje (patologinis girtumas, psichozinis sutrikimas), nebuvo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad esant priešingoms ekspertų ar specialistų išvadoms teismas privalo skirti trečią ekspertizę. Įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. G. 2012-11-28 – 2012-12-28 buvo atlikta stacionarinė pirminė ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog S. G. įtariamos veikos padarymo metu, t.y. 2012-10-16 lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Apeliacinio skundo argumentas, kuriuo keliamos abejonės byloje esančiu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-63/2012, juo labiau kuris nėra palankus nuteistajam, nėra pagrindas nevertinti šio dokumento ar konstatuoti, kad pastarasis dokumentas yra BPK 20 str. reikalavimų neatitinkantis įrodymas, juo labiau kad prašymų dar kartą atlikti tyrimą ar skirti ekspertizę nebuvo pareikšta. Dėl to konstatuotina, kad pirmiau nurodytas ekspertizės aktas atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus, o teismas nepažeisdami BPK 20 str. 5 d. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai juo vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog nusikalstamų veikų padarymo metu diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai neleido tinkamai suvokti veiksmų esmės ir jų valdyti, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Be to, aplinkybę, jog S. G. nusikalstamų veikų padarymo metu sugebėjo suprati savo veiksmų esmę patvirtina ir tai, jog pats apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nusikalstamas veikas padarė dėl susikaupusių nuoskaudų už atliktą ir neatlygintą darbą bei siekdamas atkeršyti, t.y. pats įvardijo, nusikalstamos veikos padarymo motyvus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats S. G. pripažino, jog tiek grįžęs iš Škotijos, tiek įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o nuteistojo sugyventinė R. Š. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio tvirtino, jog įvykio rytą, maždaug apie 06.00 val. S. G. jau buvo išgėręs bei turėjo su savimi dar vieną alkoholio butelį (3 t., 53 b.l.). Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant dar ir į tai, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apeliantas pabrėžė, jog buvo susikaupęs pyktis dėl neprimokėjimų už darbą, nesutarimus ir vėlavimus, o taip nutikti neturėjo (3 t., 51 b.l.), leidžia pagrįstai manyti, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo S. G. neblaivumas, kas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas S. G. bausmę atsižvelgė į S. G. asmenybę, t.y. į tai, jog asmuo buvo teisiamas pirmą kartą, kad anksčiau jis yra padaręs keletą nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jam būdavo skiriamos priverčiamosios medicininės priemonės, kad jis yra baustas administracine tvarka, o taip pat buvo įrašytas į įskaitą, gydytas stacionare, jam buvo diagnozuotas šizotopinis sutrikimas. Be to, apylinkės teismas taip pat įvertino S. G. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, įstatymo ginamas vertybes, kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mąstą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, S. G. šeimyninę padėtį, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino apelianto šeiminę situaciją bei neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti ir pripažinti pagrįstais apelianto prašymus ir argumentus skiri su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, paskirti bausmės vykdymo atidėjimą ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytas didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Be to, apeliantas skundu nesutinka su byloje nustatyta sunaikinto D. G. ir K. G. turto verte nurodydamas, jog pastariesiems priklausantis turtas nebuvo detalizuotas, o jo vertė nepagrįsta jokiais įrodymais. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog šie nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės vieningai tvirtino padarytos žalos dydį bei sunaikintų daiktų kiekį ir vertę (1 t., 1, 34-41, 43 b. l., 3 t., 51-52 b. l.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiųjų D. G. ir K. G. nurodytų sunaikintų daiktų vertė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, juo labiau kad jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, duodančių pagrindą abejoti nukentėjusiojo patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateikta pavogtų daiktų verte, o vien ta aplinkybė, jog nuteistasis mano, jog nukentėjusiųjų sunaikinti daiktai yra mažesnės vertės ar jų yra mažiau, nėra ta priežastis, dėl kurios turėtų būti sprendžiama, jog nukentėjusieji visų jų nurodytų daiktų neturėjo ar jų buvo mažiau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sunaikinto D. G. ir K. G. turto žalos dydis nustatytas pagrįstai, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad civilinių ieškovų – draudimo bendrovių pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkinti visiškai ir iš S. G. priteista turtinei žalai atlyginti: AB „(duomenys neskelbtini)“ – 9921,00 Lt; „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialui – 605,00 Lt ; „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui – 54283,62 Lt bei AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui – 114798,22 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju draudimo bendrovių pareikšti regresiniai ieškiniai turėjo būti paliekami nenagrinėti. Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovės: AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialas, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas bei AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas aukščiau nurodytas pinigų sumas sumokėjo nukentėjusiesiems, vykdydamos įsipareigojimus pagal draudimo sutartis. Tuo tarpu BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmiau minėtų draudimo bendrovių ieškiniai baudžiamojoje byloje negalėjo būti nagrinėjami. Draudimo bendrovių regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį (šiuo atveju – gaisrą) sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Išspręsdamas aptariamus civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, teismas pažeidė BPK 109 straipsnio nuostatas. Šis pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Todėl skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikinama dėl padarytų esminių BPK pažeidimų (BPK 329 str. 4 d.), šioje dalyje priimant naują nuosprendį, kuriuo civilinių ieškovų: AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialo, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo bei AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti apeliacinio skundo dalį.

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria iš S. G. priteista nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti: AB „(duomenys neskelbtini)“ – 9921,00 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialui – 605,00 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui – 54283,62 Lt bei AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui – 114798,22 Lt turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – civilinių ieškovų: AB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ SE Lietuvos filialo, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo bei AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.