Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl 2017 m. spalio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos, iškeltos B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, teisena, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-07-27 B. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji panaudojo savo, kaip motinos, valdžią priešingai nepilnamečio vaiko D. K., gim. 2013-08-27, interesams bei nevykdė savo teisių ir pareigų, t. y. tiksliai nenustatytomis datomis, bet ne mažiau kaip laikotarpyje nuo 2016-10-28 (B. K. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą data) iki 2017-06-30 (nutarimo dėl skundo atmetimo data) (duomenys neskelbtini) ir kitose, nenustatytose vietose, naudojo psichologinę agresiją vaiko atžvilgiu nuolat, sistemingai, intensyviai primindavo D. K. apie tariamai jos patirtą tvirkinimą ir skatino ją apie tai kalbėti viešai nepaisydama psichologų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų perspėjimų. Šiais veiksmais B. K. neteisėtai sutrukdė vaikui D. K. pasinaudoti savo teise sveikai vystytis, neužtikrino vaiko teisės į sveiką bei saugią aplinką, į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei sukėlė D. K. emocinį stresą. Tuo pačiu B. K. veikė priešingai vaiko D. K. interesams ir nevykdė savo teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. ir 3.159 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., 21 str.), taip pat neužtikrino D. K. teisių įgyvendinimo (Civilinio kodekso 3.161 str. 3.163 str., Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Institucijos atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą nutraukti administracinę teiseną B. K., dėstomojoje dalyje nepakankamai analizavo institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės pasisakymo baigiamojoje kalboje. Teismo priimtame nutarime nėra paneigta globos namų „U" psichologės E. G. išvada, kur nustatyta jog B. K. naudojo psichologinę agresiją vaiko atžvilgiu ir jai buvo rekomenduota nenaudoti jokių agresijos formų prieš vaiką. Teismas konstatavo, kad psichologė nepateikė kategoriškos išvados dėl to, kad B. K. naudojo psichologinį smurtą dukters atžvilgiu, nes išvadoje buvo panaudota frazė „galima manyti", tačiau teismas neįvertino to fakto, kad psichologė padarė išvadą iš duomenų, gautų pokalbių su B. K. metu. Psichologė pateikė kategorišką išvadą, kad B. K. su dukra D. K. kalbėdavo apie galimai patirtą seksualinę prievartą, bet papildomai nurodė, kad „galima manyti jog itin dažnai kalba su dukra apie galimai patirtą seksualinę prievartą, vis klausia to paties klausimo". Teismas, analizuodamas administracinio nusižengimo protokole pavartotą žodį „nuolat" (jis reiškia be paliovos, visą laiką, labai dažnai) konstatavo, kad trūksta pakankamai įrodymų dėl B. K. kaltės ir konstatavo, kad pavieniai netinkamo B. K. elgesio atvejai negali būti prilyginti psichologinei agresijai. Skyrius mano, kad tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams -visų pirma globos namų „Užuovėja" psichologės E. G. pateiktai išvadai, kur ji nurodo jog B. K. itin dažnai kalba su dukra apie galimai patirtą seksualinę prievartą, vis klausia to paties klausimo. Be to teismas, be pagrindo konstatavo, kad liudytojos L. S. ir E. Š. nepatvirtino fakto, kad B. K. nuolat primindavo dukrai apie galimai jos atžvilgiu panaudotą seksualinę prievartą. Išklausius liudytojas jos parodė, kad prie D. K. B. K. ir L. V. (jos atžvilgiu taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas) dažnai kalbėdavo apie vaiko tvirkinimą (netgi ne galimą, o kaip apie tikrai įvykusį faktą). Liudytoja E. Š. nurodė, kad tokie faktai tęsėsi apie 1-2 mėnesius, kalbama buvo lietuviškai, dalyvaujant vaikui ir nors socialinė darbuotoja prašė B. K. nekalbėti minėta tema, tačiau ji ir toliau kalbėdavo tiek būnant namuose, tiek tarnybiniame kabinete pas socialinę darbuotoją. Liudytoja L. S. taip pat patvirtino faktus, kad vaikas kalbėdavo apie galimai patirtą seksualinę prievartą, ypač po apsilankymų pas tėvą, naudodavo žodį „bybis", tačiau nežinojo šio žodžio reikšmės, o socialinei darbuotojai paklausius, kas tai yra atsakė „nežinau, mama žino".

Apelianto nuomone, šios liudytojos kaip tik patvirtina faktus, kad B. K. prie vaiko kalbėdavo arba leisdavo vaikui kalbėti apie galimai patirtą seksualinę prievartą dažnai. Apie seksualinės prievartos tema vykusius pokalbius vaiko akivaizdoje patvirtino ir liudytojas K. R..

Institucijos atstovas, susipažinęs su 2017-04-04 globos namų „U" psichologės E. G. išvada, kurioje pažymėta, kad dėl žemesnių kalbinių gebėjimų (neatitinka biologinio amžiaus) produktyvus kontaktas su D. K. yra ribotas, mano, kad dviejų metų vaikas, galimai patyręs seksualinę prievartą (įvykis apie kuri kalba B. K. ir dėl kurio yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas galimai įvyko 2015 metais), negali žinoti žodžio „bybis" reikšmės, tokio žodžio įsisavinimą turėjo įtakoti suaugęs asmuo, o atsakingas už D. K. asmuo yra jos motina B. K.. Taip pat pažymėtina, kad B. K. globos namuose „U", bet kokia kaina siekė įtikinti įstaigos psichologus dėl vaiko galimai patirtos seksualinės prievartos, vis kreipdavosi į kitus specialistus, klausinėdavo, kokius sakinius turi pasakyti vaikas, kad būtų patvirtinta seksualinė prievarta D. K. atžvilgiu. B. K. netgi pateikė piešinius, kurie kokybiškai akivaizdžiai skyrėsi nuo D. K. pieštų piešinių psichodiagnostinio tyrimo metu. Skyrius konstatuoja, kad B. K., nepaisant intensyvumo piktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia mažametės dukters D. K. atžvilgiu ir padarė veiką, numatytą administracinio teisės pažeidimo kodekso 73 str. 1 d. Iš visos teismui pateiktos medžiagos bei liudytojų parodymų akivaizdu, kad administracinio nusižengimo faktas (įvykis) yra nustatytas, todėl B. K. turėtų būti taikomos poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos, iškeltos B. K. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, teiseną, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Apygardos teismas atmeta Institucijos atstovo argumentus, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės bei nutarime išdėstyti duomenys yra neišsamūs ir netinkamai įvertinti.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš esmės analogiškas įrodymų vertinimas buvo numatytas ir anksčiau galiojusiame ATPK. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors Institucijos atstovas tvirtina, kad B. K. naudojo psichologinę agresiją vaiko atžvilgiu nuolat, sistemingai, intensyviai primindama D. K. apie tariamai jos patirtą tvirkinimą ir skatindama ją apie tai kalbėti viešai, nepaisydama psichologų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų perspėjimų, tačiau šių teiginių nepatvirtino byloje surinkta medžiaga. Nei „Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje“, nei liudytojomis apklaustų socialinių darbuotojų E. Š. ir L. Š. parodymuose, nei byloje esančiuose garso įrašuose nėra jokių neginčijamų duomenų, kad B. K. atliktų kokius nors aktyvius veiksmus, kurie žalotų jos mažametės dukters psichinę sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius duomenis, nuosekliai juos išanalizavo ir įvertino, apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka ir jo nekartoja. Pažymėtina tai, kad Institucijos atstovo akcentuojamas faktas, jog B. K. neva bet kokia kaina siekia įtikinti Pagalbos centro psichologus, kad jos dukra patyrė seksualinę prievartą, negavusi norimų reakcijų iš vieno specialisto, kreipdavosi pas kitą, nėra susijęs su neigiamo poveikio darymu dukrai, nes nukreiptas ne į dukrą, o į minėtus specialistus. Beje, pirmosios instancijos teismo posėdžio metų socialinė darbuotoja E. Š. parodė, kad B. K. apie tvirkinimo faktą kalbėjo su ja, vaikui girdint, tik vieną kartą, o kitais kartais buvo kalbama rusiškai. Šie liudytojos parodymai yra nuoseklūs, teismui nėra pagrindo jais nesiremti. Be to, iš pateiktų garso įrašų taip pat nėra pagrindo teigti, kad B. K. kaip nors įtakojo savo dukters poreikį kalbėti tvirkinimo veiksmų tema: garso įrašuose nėra užfiksuotas joks aktyvus B. K. veiksmas. Vien faktas, kad tokiais įrašais buvo fiksuojama spontaniška vaiko kalba, negali būti vertinami kaip agresija savo vaiko atžvilgiu, nes byloje nėra duomenų, jog tai daro vaikui žalą.

Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog administracinio nusižengimo bylos, iškeltos B. K. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, teisena buvo pagrįstai nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Šio sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.