Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo ir civilinio akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

5. 2025 m. kovo 13 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad tėvai kartu gyveno neilgai, maždaug trejus metus, po to išsiskyrė. Susituokę nebuvo. Pareiškėja iki pirmos klasės gyveno su mama, tačiau gyvenimo sąlygos buvo sunkios, todėl tėtis J. M. pareiškėją pasiėmė gyventi pas save. Su spėjamu tėvu gyveno iki pabaigė mokslus, jų santykiai buvo artimi, J. M. ją prižiūrėjo, auklėjo ir rūpinosi kaip dukra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

7. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

8. Pareiškėjos R. B. gimimo įrašo atlikimo momentu santykius dėl tėvystės nustatymo reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teisinėms situacijoms, kurios atsiranda kodeksui įsigaliojus, taikomas šis kodeksas. Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą ir priimant sprendimą po 2001 m. liepos 1 d., reikia vadovautis 2000 m. CK trečiosios knygos dešimtojo skyriaus nuostatomis. Tėvystės nustatymas yra įrodomųjų faktų, patikimai patvirtinančių tėvystę, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2003).

9. SŠK 55 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1984 m. kovo 1 d.) nustatė, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu (1 dalis). Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba jų. bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę (2 dalis). Pagal SŠK 56 straipsnį jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos CPK 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės.

10. Taip pat pareiškėjos R. B. gimimo įrašo atlikimo momentu galiojusio SŠK 60 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1984 m. kovo 1 d.) nustatė, kad jeigu tėvai nėra tarpusavyje santuokoje, vaiko motina įrašoma motinos pareiškimu, o vaiko tėvas įrašomas bendru vaiko tėvo ir motinos pareiškimu arba pagal teismo sprendimą. Vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu (SŠK 61 straipsnis).

11. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis DNR ekspertizės išvada, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

12. Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas yra J. M. (J. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

14. Byloje pateiktas pareiškėjos R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas, iš kurio matyti, kad įrašas apie pareiškėjos gimimą Šalčininkų rajono Daučiūnų apylinkėje atliktas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 11, jo skiltyje „Duomenys apie motiną“ nurodyta R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), o skiltyje „Duomenys apie tėvą“ nurodytas J. B..

15. Pagal Gyventojų registro duomenis spėjamas pareiškėjos R. B. tėvas J. M. iki mirties buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ir nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), jam 2018 m. gegužės 29 d. buvo išduota asmens tapatybės kortelė, o 2023 m. rugsėjo 18 d. – Lietuvos Respublikos piliečio pasas. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) nevedęs. Pareiškėjos motina R. B. mirė (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėja kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Civilinės metrikacijos skyrius) prašydama ištaisyti jos gimimo liudijimo įrašus apie tėvą. Civilinės metrikacijos skyrius 2024 m. lapkričio 12 raštu ištaisyti gimimo įrašą atsisakė, išaiškindamas pareiškėjai, kad iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusiose Civilinės būklės aktų registravimo laikinąsias taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 65, buvo nustatyta, jog jeigu vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir tėvystė nenustatyta arba nepripažinta, vaiko tėvas buvo įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu ir pasiūlydamas pareiškėjai keiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

17. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvai R. B. ir J. M. kartu gyveno neilga, apie trejus metus, santuokos nebuvo sudarę. Tėvai išsiskyrė, kai pareiškėja dar visai maža. Su motina gyveno iki kol pradėjo eiti į pirmą klasę, vėliau gyveno su tėvu J. M. pas senelę (iš tėvo pusės). Tėvystės dokumentai nebuvo įforminti. Duomenų apie bendrą tėvo ir motinos gyvenimą išlikusių nėra.

18. Liudytoja apklausta J. P., mirusiojo J. M. sugyventinė, parodė, kad nuo pažinties pradžios J. M. jai pasakė, kad turi dukrą R.. Savo dukrą jis mylėjo, auklėjo ir prižiūrėjo. Ji (liudytoja) R. B. taip pat priėmė kaip dukrą. Liudytoja Z. P. (J. M. pusseserė) parodė, kad jai niekada nekilo abejonių, jog R. B. yra J. M. dukra, nes pareiškėja visą laiką gyveno su J. M., jis dukrą prižiūrėjo, augino ir ja rūpinosi. Liudytoja D. M. (J. M. sesuo) parodė, kad R. B. su J. M. gyvendami kartu susilaukė dukros R., kartu gyveno neilgai. Nuo pirmos klasės R. B. gyveno su tėvu, sesele ir jos (liudytojos) šeima, liudytoja su sutuoktiniu padėjo J. M. dukrą R. auginti. J. M. niekada neabejojo, kad R. B. yra jo dukra.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti buvo atlikta teismo medicininė tėvystės (DNR) nustatymo ekspertizė. Teismui pateiktame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES/272025(01) nustatyta, kad J. M. yra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9978462365037 proc. tikimybe. Taigi, faktą, kad R. B. yra J. M. dukra patvirtina mokslinis įrodymas – DNR ekspertizės išvada.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjos teismo posėdyje duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir ekspertizės akte padarytas išvadas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos R. B. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pareiškėjos gimimo įrašo išdavimo momentu galiojęs teisinis reguliavimas nustatė, jeigu vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir tėvystė nenustatyta arba nepripažinta, vaiko tėvas buvo įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvai nebuvo susituokę, bendro pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo nesudarė, tėvystė taip pat nebuvo nustatyta ir teismo sprendimu. Dėl to pareiškėjos gimimo liudijime tėvu nurodytas Josif „B.“, t. y. pagal motinos „B.“ pavardę. Teismui abejonių, kad pareiškėjos gimimo įraše tėvu nurodytas „J. B.“ ir J. M. yra vienas ir tas pats asmuo, nekyla. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. M. (J. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

21. Teismui nustačius, kad R. B. tėvas yra J. M. (J. M.), pakeičiami ir Šalčininkų rajono Daučiūnų apylinkės (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 11 duomenys, nurodant, kad R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

22. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo J. M. dukra R. B. įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Pakeisti Šalčininkų rajono Daučiūnų apylinkės (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 11 duomenis, nurodant, kad R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.