- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-982-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40685-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- J. T., R. T., E. D., D. V., V. P.
- Trečiasis asmuo
- notarės S, R. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. A. B.
- Ieškovas
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. T. ir R. T., trečiojo asmens notarės S. K. apeliacinius skundus ir atsakovų E. D. ir D. V. prisidėjimą prie trečiojo asmens notarės S. K. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S., kurios teisių perėmėja D. K., ieškinį atsakovams V. P., kurio teisių perėmėja valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. D., D. V., J. T. ir R. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. A. B. ir notarė S. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų V. P., E. D. ir D. V., atstovaujamų trečiojo asmens R. D., 2012-06-19 sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-5082, negaliojančia ab initio; pripažinti atsakovų E. D., D. V., atstovaujamų trečiojo suinteresuoto asmens R. D., ir J. T. 2015-02-19 sudarytą žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-1451, dalį dėl 169/953 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių perleidimo; negaliojančia ab initio, taikyti restituciją, įpareigoti: atsakovą V. P. grąžinti atsakovams E. D. ir D. V. 2 896,20 Eur; atsakovus E. D. ir D. V. grąžinti atsakovams J. T. 22 332, 67 Eur; atsakovus J. T. ir R. T. grąžinti atsakovui V. P. 169/953 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovei kartu su atsakovais J. T. ir R. T. bei trečiuoju asmeniu G. A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 129/953 žemės sklypo dalys, atsakovams J. T. ir R. T.- 263/953 dalys, o trečiajam asmeniui G. A. B.- 430/953 dalys. Likusios 131/953 dalys žemės sklypo priklauso Lietuvos valstybei. Atsakovai J. T. ir R. T. įgijo nuosavybės teises į 263/953 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir jame esantį gyvenamąjį namą, kai 2015-02-19 atsakovai J. T., E. D. ir D. V. sudarė žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-1451. Atsakovai E. D. ir D. V. nuosavybės teises į 169/953 žemės sklypo dalis įgijo pagal 2012-06-19 kartu su atsakovu V. P. sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-5082. Atsakovas V. P. 169/953 dalis žemės sklypo paveldėjo po savo tėvo V. P. mirties 2012-06-07. Kaip nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, atsakovas iš savo tėvo paveldėjo ne tik žemės sklypo dalį, bet ir šiame žemės sklype pastatytame daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena iki šiol. Atsakovui V. P. nuosavybės teise iki 2012-06-19 priklausiusios 169/953 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra reikalingos, siekiant užtikrinti tinkamą buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą pagal paskirtį. Sudaręs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies perleidimo sandorį, atsakovas V. P. prarado visas teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad šiuo metu juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu pažeidžia žemės sklypo bendrasavininkės ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovas V. P. negalėjo perleisti ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies E. D. ir D. V., kartu neperleisdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini). Neteisėtai nuosavybės teisę į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įgiję atsakovai E. D. ir D. V. negalėjo jos perleisti atsakovui J. T.. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, jog šiuo ieškiniu ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl privalo būti pripažinti negaliojančiais.
3. Atsakovai E. D. ir D. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį. Ieškovė nenurodė konkrečių savo teisių pažeidimų, suvaržymų, kuriuos galėjo sukelti bendraturčių sudaryti ginčijami sandoriai. Ieškovė nėra ginčijamų sandorių dalyvė. Turto perleidimo sandoriais atsakovams J. T. ir R. T. buvo perleista atsakovams E. D. ir D. V. priklausančios 263/953 dalys žemės sklypo. Atsakovams J. T. ir R. T., kurie nebuvo žemės sklypo bendrasavininkai, įgyjant 263/953 dalis žemės sklypo, žemės sklypo bendrasavininkai buvo informuoti apie numatomą pardavimą ir suteikta galimybė realizuoti savo pirmenybės teisę. Ieškovė tinkamai buvo informuota apie sandorį, tačiau šia teise nepasinaudojo, taip pat nenustatė savo interesų galimo pažeidimo. 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovui V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusios 169/953 dalies žemės sklypo. Šia sutartimi nebuvo perleidžiama nuosavybės teisė į atsakovui V. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. P., E. D., D. V. sudarė 2012-06-19 žemės sklypo dalies panaudos sutartį, pagal kurią V. P. buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis 69 kv. m. žemės sklypo dalimi, reikalinga V. P. patekti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu gyvenamajame name, kuris yra žemės sklype, todėl sudarius 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo bendrasavininkams E. D. ir D. V. buvo perleista V. P. priklausiusi žemės sklypo dalis ir jam suteikta teisė naudotis atsakovams E. D. ir D. V. perleista žemės sklypo dalimi. 2015-02-19 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovams J. T. ir R. T. buvo perleista nuosavybės teisė į statinį - gyvenamąjį namą, bei į E. D. ir D. V. priklausančias 263/953 dalis žemės sklypo dalis, kuriame yra gyvenamasis namas. Šio sandorio metu gyvenamasis namas J. T. ir R. T. buvo perleistas, kartu su žemės sklypo dalimi, kurioje yra gyvenamasis namas. Sudarant 2015-02-19 pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, buvo informuota apie numatomą sandorį, tačiau savo turima pirmumo teise nepasinaudojo. Sudarytais ginčo sandoriais nebuvo pažeisti nei teisės aktai, nei ieškovės interesai. Net pripažinus 2012 06 19 pirkimo- pardavimo sutartį negaliojančia, nebūtų teisinio pagrindo taikyti restitucijos pagal 2015 02 19 pirkimo- pardavimo sutartį. Atitinkamai, nebūtų galimybės taikyti restitucijos pagal 2012 06 19 pirkimo- pardavimo sutartį. Tiek 2012 06 19 pirkimo- pardavimo sutartis, tiek 2015 02 19 pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis teisės aktų nustatytos notarinės formos reikalavimų
4. Atsakovai J. T. ir R. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra nei vienos iš ginčijamų sutarčių šalis. Taigi, padarius prielaidą, kad pagal pareikštus reikalavimus nuginčijus šias sutartis, toks teismo sprendimas ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. neturės jokios įtakos jos teisėms bei pareigoms. Be to, byloje ieškovė prašo taikyti restituciją, tačiau jos pritaikymas ieškovei taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių (jai neatsiras nuosavybės teisė į 169/953 dalis - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ar galimybė kitokiu pagrindu valdyti (naudotis) minėta ginčo dalimi sklypo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas V. P., sudaręs 2015-02-19 žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-1451, prarado visas teises į žemės sklypą, tačiau ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji turi įgalinimus ginti viešąjį interesą ir/ar atstovauti atsakovą V. P. ir veikti jo vardu ginant jo pažeistas teises. Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų, anksčiau ar šiuo metu yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Taip pat ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovui V. P. yra būtina turėti nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo siekiant užtikrinti tinkamą jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kartu daugiabučio gyvenamojo namo naudojimą pagal paskirtį, jų priežiūrą, eksploatavimą ir kartu patekimą į butą. Atsakovas V. P. iki šiol laisvai ir nevaržomai bei neatlygintinai naudojaisi žemės sklypu ir/ar jo dalimi ir tokiu būdu patenka į savo butą bei prieina prie daugiabučio gyvenamojo namo esant žemės sklypo bendrasavininkių pritarimui. Taigi, ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisės ir teisėti interesai jokia apimtimi nėra pažeidžiami. Ieškinio patenkinimo atveju pritaikius restituciją ieškovės prašomu būdu, atsakovas V. P. įgytų nuosavybės teisę į 169/953 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, kokios ieškovės teisės būtų apgintos tokiu būdu, kokias jai, kaip proceso šaliai, pasekmes sukeltų šioje byloje pareikštų reikalavimų (ieškinio) patenkinimas. CK 4.82 str. 2 d. nėra numatytas draudimas buto savininkui atskirai nuo buto perduoti jo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo, reikalingo buto eksploatavimui dalies. 2015 02 19 sudarytos žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu atsakovas V. P. pardavė (perleido) ne jam priklausanti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tik jam priklausančias 169/953 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jis kartu neperleido nuosavybės teisės į žemės sklype esantį dalį daugiabučio gyvenamamojo namo ar į jame esanti butą. Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad iki 2012 06 19 sudarytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir ją sudarant atsakovai J. T. ir R. T. buvo nesąžiningi, todėl taikyti restitucijos nėra pagrindo.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 37- ajame notaro biure buvo patvirtinta 2012-06-19 žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. SK-5082. Šia sutartimi atsakovas V. P., pardavė jam nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo sutuoktiniams E. D. ir D. V. – žemės sklypo bendraturčiams. Sutarties sudarymo dieną atsakovo V. P. išreikšta laisva valia buvo parduoti žemės sklypo dalį, o pateikti dokumentai bei juridiniai faktai sandorio tvirtinimo momentu patvirtina, kad šalių sudaryta 2016-06-19 sutartis atitiko įstatymų reikalavimus. Atsakovas V. P. perleido ne butą ar kitą patalpą (ar jos dalį), kuri yra daugiabučiame name, bet jam priklausančią idealiąją žemės sklypo dalį, o žemės sklypo dalies perleidimas, neperleidžiant buto ar kitos patalpos (ar jos dalies), kuri yra daugiabučiame name, nėra draudžiamas įstatymais. Be to, tarp E. D. ir D. V. bei V. P. 2012-06-19 buvo sudaryta žemės sklypo dalies panaudos sutartis, pagal kurią V. P. buvo suteikta teise neatlygintinai naudotis 69 kv. m žemės sklypo dalimi, siekiant patekti į V. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovės teisės į jai priklausančios žemės sklypo dalies eksploatavimą pažeistos nebuvo. 2015-02-19 buvo patvirtinta žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. SK-1451, kuria E. D. ir D. V. pardavė gyvenamąjį namą bei žemės sklypo dalį (savo turimą bei iš V. P. 2012-06-19 sutartimi įgytą žemės sklypo dalį) J. T. ir R. T.. Kadangi parduodamas turtas buvo perleidžiamas ne žemės sklypo ar pastato bendraturčiams, buvo siunčiami pranešimai apie ketinimą parduoti minėtą turtą, kurie buvo įteikti, taip pat ir ieškovei. Iš žemės sklypo bendrasavininkės Lietuvos Respublikos buvo gautas sutikimas dėl žemės sklypo dalies pardavimo. Bendraturčiai nepasinaudojo savo pirmumo teise pirkti minėtą turtą, todėl pagrindo ginčyti minėtą sutartį nėra. Tarp 2016-06-19 sutarties šalių V. P. bei E. D. ir D. V. bei 2015-02-19 sutarties šalių E. D. bei D. V. ir J. T. bei R. T., ginčo nėra, darytina išvada, kad jų teisės ir teisėti interesai, kylantys iš minėtų sutarčių pažeisti nebuvo. Ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų, kuriuos formuoja ieškinyje, nes ji nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio (2016-06-19 sutarties ir 2015-02-19 sutarties) dalyvė, o ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, gali pareikšti tik sutarties šalys, manančios, kad jų teisės yra pažeistos. Šioje nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas neturėtų įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms ar interesams, kadangi ieškovės teisės nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Vilniaus miesto skyrius negavo jokių duomenų, kad V. P. ketina perleisti žemės sklypo dalį. Perleidžiant žemės sklypo dalį, pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti aptartas klausimas dėl pirkėjo teisės į žemės sklypą, t. y. kaip pardavėjas pateks per žemės sklypą į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui, taigi priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Parduodant žemės sklypą ar jo dalį taip pat yra būtina atsižvelgti į asmenis, kurie turi pirmumo teisę jį įsigyti. Pirmenybę įsigyti parduodamą žemę turi sklypo bendraturčiai, statinių, pastatų, įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkai.
7. Trečiasis asmuo G. A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės (faktinis pagrindas) ir/ar ieškinio dalykas (ieškinio dalykas) netikslūs ir neaiškūs, todėl tikslintini. Be to, ieškinys pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, t. y. netinkamos ieškovės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2012-06-19 sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-5082, negaliojančia ab initio; pripažinti 2015 02 19 sudarytos žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-1451, dalį negaliojančia ab initio dėl 169/953 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių perleidimo, tačiau ji nėra nė vienos iš šių sutarčių šalis. Taigi, padarius prielaidą, kad pagal pareikštus reikalavimus nuginčijus minėtas sutartis, toks teismo sprendimas ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. neturės jokios įtakos jos teisėms bei pareigoms. Be to, byloje ieškovė prašo taikyti restituciją, tačiau jos pritaikymas ieškovei taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių (jai neatsiras nuosavybės teisė į 169/953 dalis -žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ar galimybė kitokiu pagrindu valdyti (naudotis) minėta ginčo dalimi sklypo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas V. P., sudaręs 2015-02-19 žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-1451, prarado visas teises į žemės sklypą, tačiau ieškovė nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji turi įgalinimus ginti viešąjį interesą ir/ar atstovauti atsakovui V. P. ir veikti jo vardu, gindama jo pažeistas teises. Ieškovė nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad anksčiau ar šiuo metu yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir pan. Taip pat ieškovė nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovui V. P. yra būtina turėti nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, siekiant užtikrinti tinkamą jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kartu daugiabučio gyvenamojo namo naudojimą pagal paskirtį, jų priežiūrą, eksploatavimą ir kartu patekimą į butą. Atsakovas V. P. iki šiol laisvai ir nevaržomai bei neatlygintinai naudojaisi žemės sklypu ir/ar jo dalimi ir tokiu būdu patenka į savo butą bei prieina prie daugiabučio gyvenamojo namo esant žemės sklypo bendrasavininkių pritarimui. Taigi, ieškovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisės ir teisėti interesai jokia apimtimi nėra pažeidžiami. Kadangi ieškovės nurodomas šalių teisinių santykių kvalifikavimas teismo nesaisto, todėl šioje byloje taikytinas CK 6.395 straipsnis, reglamentuojantis žemės sklypo (jo dalies) perleidimą ir dėl to ieškovės nurodomi CK 4.82 straipsnis, 6.394 straipsnis ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis netaikytini. Ieškovė nepaneigė atsakovų J. T. ir R. T. sąžiningumo, todėl byloje taikytinos CK 1.80 straipsnio 4 dalis ir 4.96 straipsnio 2 dalis, reglamentuojančios restitucijos taikymą sąžiningo įgijėjo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino atsakovų V. P., E. D. ir D. V., atstovaujamų trečiojo asmens R. D., 2012-06-19 sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-5082, negaliojančia ab initio; pripažino atsakovų E. D. ir D. V., atstovaujamų trečiojo asmens R. D. ir J. T. 2015-02-19 sudarytą žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-1451, dalį dėl 169/953 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių perleidimo, negaliojančia ab initio; taikė restituciją ir E. D. bei D. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš V. P. priteisė 2 896,20 Eur; atsakovams J. T. ir R. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priteisti 22 332, 67 Eur iš bendrosios jungtinės sutuoktinių E. D. ir D. V. nuosavybės; atsakovui V. P. priteisė iš bendrosios jungtinės atsakovų J. T. bei R. T. nuosavybės 169/953 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatas atsakovas V. P. negalėjo jam priklausančios žemės sklypo dalies parduoti atskirai nuo jam nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), tačiau tai padarė 2012-06-19 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. SK-5082. Ši sutartis prieštarauja paminėtai imperatyviai teisės normai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 6 d.), todėl ieškovei reikalaujant, nurodytas sandoris pripažintinas negaliojančiu, esant CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.
10. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi ir antrojo ieškovės ginčijamo sandorio dalis: E. D. ir D. V. bei J. T. 2015-02-19 sudarytos žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-1451, dalis dėl 169/953 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių perleidimo. Šiuo sandoriu kartu su pardavėjams anksčiau priklausiusia sklypo dalimi buvo perleistos anksčiau V. P. priklausiusios 169/953 žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalys, reikalingos daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini)eksploatuoti. Sutarties, notarinio registro Nr. SK-1451 2.3. p. pateiktame sutarties dalyko apibūdinime (lentelės paskutinė eilutė) įrašyta, kad ant parduodamos sklypo dalies yra statinys registro Nr. 10/226669. Šis statinys - tai anksčiau minėtas daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame butą turi atsakovas V. P..
11. Abiem atvejais žemės pirkimo- pardavimo sandoriuose aiškiai įrašyta, kad ant parduodamų žemės sklypo dalių yra pastatytas daugiabutis namas, pirkėjai buto ar kitų patalpų šiame daugiabučiame name nepirko, o žemės sklypo, reikalingo daugiabučio namo reikmėms, dalį įsigijo. Tokie veiksmai (ir atitinkami sandoriai) akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
12. Pripažinus paminėtus žemės perleidimo sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 6.145 str.). Atsakovai J. T. ir R. T. neatitinka sąžiningų įgijėjų sąvokos, kadangi buvo akivaizdu, kad šie pirkėjai perka dalį žemę, ant kurios pastatytas daugiabutis namas, neįsigydami nuosavybėn patalpų šiame daugiabučiame name. Sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo tokio sandorio nesudarytų. Todėl restitucija atliktina natūra (CK 6.146 str.), t. y. abiejų sandorių šalims priteistina visa tai, ką jos gavo pagal negaliojančiais pripažintus sandorius
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus atsikirtimus dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą ir reikšti atitinkamus ieškinio reikalavimus, t. y. ignoravo aplinkybę, jog ieškinys yra reiškiamas netinkamo ieškovo, kuris neturi jokio materialinio suinteresuotumo.
13.2. Šioje byloje net nebuvo ištirta ir nustatyta, kokio dydžio ginčo žemės ploto dalis gali būti laikoma kaip reikalinga atsakovo V. P. buto naudojimui pagal paskirtį ir jo eksploatavimui. Ieškovės teiginys, jog minėtam butui yra reikalingos būtent 169/953 dalys ginčo žemės sklypo, yra tik ieškovės subjektyvus vertinimas, neparemtas ir nepatvirtintas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas šių aplinkybių priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat netyrė ir nevertino.
13.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės teiginys, jog V. P. ginčo žemės sklypu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, taip pat neatitinka tikrovės, kadangi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais patvirtinta ir iš faktinių aplinkybių nustatyta, jog V. P. dar 2012-06-19 su E. D. ir D. V. sudarė ginčo žemės sklypo dalies (jau priklausančios šiems asmenims) panaudos sutartį, kuria V. P. buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis 69 kv.m. žemės sklypo dalimi, siekiant patekti į V. P. priklausantį butą.
13.4. V. P. nesinaudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančia ginčo žemės sklypo dalimi, todėl darytina išvada, jog jokios ieškovės teisės ar teisėti interesai nagrinėjamu atveju nebuvo, nėra ir nebus pažeisti.
Atsiliepimas
13.5. Atsakovo V. P. butas yra ginčo žemės sklype, tačiau teigti, kad jis yra ir/ar buvo V. P. priklaususiose 169/953 dalyse ginčo žemės sklypo - nėra pagrindo, kadangi iki pat šios dienos tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių nėra teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos ir VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Taigi, V. P. priklausančio buto naudojimui ir eksploatavimui reikalingos ginčo žemės sklypo dalies buvimo vieta ginčo žemės sklype niekada nebuvo ir iki šiol nėra apibrėžta.
13.6. Nepaisant to, V. P. ir E. D. bei D. V., atsižvelgdami į tai, jog V. P. 169/953 dalis ginčo žemės sklypo pardavė neperduodant pirkėjams nuosavybės teisės į butą (tai aiškiai matyti iš 2012-06-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir tikrosios šalių valios), 2012-06-19 šalys sudarė panaudos sutartį, kuria naujieji savininkai suteikė teisę buvusiam savininkui V. P. neatlygintinai naudotis buto naudojimui ir eksploatavimui reikalinga ginčo žemės sklypo dalimi. Kokią konkrečią teisę gali suteikti naujasis žemės sklypo ar jos dalies savininkas pastatų ar jų dalių savininkui, CK 6.395 str. 2 d. nenustato - tai paliekama šalių susitarimui. Tai atitinkamai reiškia, jog nėra ribojama teisė šalims susitarti ir dėl panaudos teisinių santykių.
13.7. Vien ta aplinkybė, jog šis ginčo žemės sklypo dalies, reikalingos buto naudojimui ir eksploatacijai, klausimas buvo aptartas kitoje (atskiroje) rašytinėje sutartyje, o ne 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutartyje, nedaro šios sutarties negaliojančia.
13.8. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų padaręs išvadą, jog 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutartyje, o vėliau ir 2015-02-19 pirkimo-pardavimo sutartyje turėjo būti aiškiai aptartos V. P. teisės naudotis buto eksploatacijai reikalinga ginčo žemės sklypo dalimi, tai šio klausimo neaptarus, yra taikytina kita CK 6.395 str. 3 d. įtvirtinta norma, kuri numato, kad jeigu pirkimo - pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Tokiu atveju laikytina, jog V. P. jo buto eksploatacijai reikalinga ginčo žemės sklypo dalimi de facto naudojasi servituto pagrindu, o šis servitutas yra atsiradęs įstatymo pagrindu (CK 6.395 str. 3 d.). Todėl atsakovų teisinius santykius reglamentuoja CK 6.395 str. nuostatos, o ne Žemės įstatymo 30 str. 6 d., kuria nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
13.9. Tais atvejais (kaip ir šiuo atveju), kai yra perleidžiama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau jame žemės sklypo pardavėjui nuosavybės teise priklauso visas statinys ar įrenginys (butas ar kita patalpa), kuri nėra bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, nuosavybės teisės klausimas yra sprendžiamas pagal LR CK 6.395 str. nuostatas, o ne pagal Žemės įstatymo 30 str. 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
13.10. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo sandorius negaliojančiais ab initio, remdamasis Žemės įstatymo 30 str. 6 d. pagrindu (su kuo apeliantė nesutinka), turi būti atkreiptas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, kokio dydžio ginčo žemės sklypo ploto dalis, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra reikalinga V. P. buto naudojimui ir eksploatacijai pagal paskirtį.
13.11. Ta aplinkybė, jog 1999-09-14 V. P. tėvas V. P. iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nupirko 169/953 dalis ginčo žemės sklypo, dar nereiškia, kad visos šios dalys yra reikalingos buto naudojimui ir eksploatacijai.
13.12. Ta aplinkybė, jog 2015-02-19 pirkimo-pardavimo sutarties tekste prie registro pastabų buvo įrašyta žyma, jog tame pačiame 0,0953 ha dydžio žemės sklype (kitoje jo vietoje), be kita ko, stovi ir kitas savarankiškas statinys, šiuo atveju - ginčo daugiabutis namas, nesudarė jokio pagrindo ar prielaidų pirkėjams spręsti, jog jie šia sutartimi dar turėtų kartu įgyti ir V. P. nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi 169 dalys iš parduodamų 263 dalių yra skirtos būtent minėto buto eksploatacijai ir jų atskirai įgyti, neįgyjant buto, nėra leistina, nes tai yra draudžiama Žemės įstatymo 30 str. 6 d.
13.13. Šiuo atveju, vertinant pirkėjų J. T. ir R. T. sąžiningumą, turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, jog jie 263/953 dalis ginčo žemės sklypo, iš kurių 169 dalys anksčiau priklausė V. P., įgijo ne 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, bet 2015-02-19 sutarties pagrindu. Manytina, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog nurodyti pirkėjai turėjo atlikti teisinį tyrimą, vertinimą ir/ar analizę apie tai, ar pardavėjai E. D. ir D. V. teisėtai įgijo 169/953 dalis ginčo žemės sklypo, kai 2015-02-19 sutarties sudarymo metu buvo galiojanti ir nenuginčyta 2012-06-19 bei įrašai apie nuosavybės teises viešajame registre.
Šalies argumentai
14. Atsakovai J. T. ir R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė jos teisių pažeidimo ir kokią įtaką jos teisėms bei pareigoms turės byloje priimamas teismo sprendimas, taigi ieškinys yra pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo.
14.2. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą taikyti restituciją, tačiau, restitucija netaikoma, kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl šioje byloje turėjo būti pareikštas vindikacinis ieškinys.
14.3. Ieškovė vindikacinio ieškinio dėl nekilnojamojo turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo nepareiškė, tačiau bet kuriuo atveju sprendžiant ginčą dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sandorių - negaliojimo pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis daiktinės teisės normomis (CK 4.95-4.97 straipsniai).
14.4. Ieškovė nebuvo ir nėra ginčo sandorių dalyko - 169/953 dalių Žemės sklypo - savininke, todėl darytina išvada, kad ji, nebūdama atsakovo V. P. įgalinta atstove ir neturėdama įgaliojimų ginti viešąjį interesą, šioje byloje neturi reikalavimo teisės.
14.5. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai - išrašai iš nekilnojamojo turto registro (Registro Nr. 1/28740 ir Nr. 10/226669) - patvirtina, kad žemės sklype yra keturi pastatai - daugiabutis gyvenamasis namas, vienbutis gyvenamasis namas, du ūkio pastatai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad žemės sklype yra tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas - daugiabutis gyvenamasis namas.
14.6. Pirmos instancijos teismas žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies taikymui privalėjo nustatyti žemės sklypo dalį, reikalingą daugiabučiui gyvenamajam namui, vienbučiam gyvenamajam namui ir ūkio pastatams naudoti ir eksploatuoti.
14.7. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pagal 2015-02-19 sutartį atsakovai J. T. ir R. T. sumokėjo atsakovams E. D. ir D. V. už jiems parduotas 263/953 dalis Žemės sklypo 34 754,40 Eur kainą, tačiau pirmos instancijos teismas nesančių byloje įrodymų pagrindu tokią aplinkybę nepagrįstai vis tik nustatė.
14.8. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnio 4 dalį, CK 4.96 straipsnio 1, 2, 3 dalis, reglamentuojančias restitucijos taikymą, taip pat visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti CK 4.95 straipsnį bei neatsižvelgė į kasacinės instancijos suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir nepagrįstai sutapatino vindikacijos bei restitucijos institutus.
14.9. Atsakovai J. T. ir R. T. buvo ir yra sąžiningi, t. y. 2015-02-19 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsakovai E. D. ir D. V. neturi teisės disponuoti jiems priklausančiomis 263/953 dalimis (arba iš jų 169/953 dalimi) žemės sklypo, t. y. negali perleisti jų atsakovams J. T. ir R. T.. Nors ieškovė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, tačiau pirmos instancijos teismas aplinkybių dėl atsakovų J. T. ir R. T. sąžiningumo iš viso netyrė ir nenustatinėjo. Taigi, šių sąžiningumas 2015-02-19 sutarties sudarymo metu nėra paneigtas.
14.10. 2015-02-19 sutarties sudarymo metu nei 263/953 dalys žemės sklypas, nei vienbutis gyvenamasis namas nebuvo apsunkinti (nustatyta hipoteka, areštai ir pan.). 2015-02-19 sutartį tvirtino valstybės įgaliotas asmuo - trečiasis asmuo notarė S. K., kuri jokių kliūčių tokio sandorio sudarymui nenustatė, todėl atsakovams nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti minėta notare ir juo labiau - sudaromos 2015-02-19 sutarties teisėtumu.
14.11. Kadangi atsakovų J. T. ir R. T. atžvilgiu taikyti nei vindikacijos, nei juo labiau restitucijos nėra jokio pagrindo, todėl bylą išnagrinėjusiam pirmos instancijos teismui net ir pripažinus 2012-06-19 bei dalį 2015-02-19 sutarties negaliojančiomis ab initio, ginčo turtas - 169/953 dalys žemės sklypo - iš atsakovų J. T. ir R. T. negali būti išreikalautas.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliacinį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Galimybė kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo niekiniais yra susijusi su būtinybe įrodyti, kokias ieškovo teises pažeidžia ginčijami sandoriai. Ieškovė iš esmės gina atsakovo V. P. teises, nors vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė neturi teisėto pagrindo atstovauti V. P. interesams. Pati ieškovė nenurodo pretenduojanti į grąžintiną žemės sklypo dalį, todėl nėra aišku, kokios pažeistos ieškovės teisės yra ginamos nagrinėjamoje byloje ir kokių padarinių ieškovei sukels palankaus sprendimo priėmimas.
15.2. Nesutiktina su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, kadangi, anot apeliantės, ši nuostata taikytina tik tuo atveju, kai yra perleidžiama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis ir nekilnojamojo turto objektai (pastatas, butas, patalpa), kurių eksploatavimui skirta ši žemės sklypo dalis, valdomas taip pat bendrosios nuosavybės teise, o tuo atveju, kai yra perleidžiama bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, ir pardavėjui nuosavybės teise priklauso visas žemės sklype esantis statinys, butas ar kitokia patalpa, nesantis bendrosios nuosavybės objektu, taikomos CK 6.395 straipsnio nuostatos. Pagal bendrą CK įtvirtintą reglamentavimą, privatus žemės sklypas gali būti parduotas, neperleidžiant nuosavybės teisės į jame esančius statinius, tačiau tokiu atveju turėtų būti numatyta galimybė statinių savininkui naudotis statinių eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi, priešingu atveju nustatomas servitutas.
15.3. Vertinant Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 ir 7 punktų nuostatas, darytina prielaida, kad įstatymų leidėjo siekis buvo nustatyti specialų reglamentavimą tais atvejais, kai yra disponuojama butu (patalpomis), esančiu daugiabučiame name ir jo naudojimui skirta žemės sklypo dalimi, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino taisyklę, kad tiek daugiabučiame name esantis butas, tiek ir jam tarnauti skirta žemės sklypo dalis, turi būti perleidžiami kartu, t. y. žemės sklypo dalis, reikalinga butui ar patalpai (esančiai daugiabučio gyvenamojo namo dalimi) eksploatuoti gali būti parduodama išimtinai tik kartu su butu (patalpa), kuriai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas ir priešingai, butas (patalpa) taip pat gali būti perleidžiamas tik kartu su žemės sklypo dalimi.
15.4. Atsižvelgiant į tai, kad butų savininkai laikytini viso namo bendraturčiais, šie asmenys butą gali perleisti tik kartu su jiems tenkančia namo bendro naudojimo objektų dalimi ir žemės sklypo dalimi, nes tiek žemės sklypo dalis, tiek ir bendro naudojimo objektai yra skirti buto ar kitų savarankiškų patalpų eksploatavimui. Tuo tarpu aiškinant šią teisės normą taip, kaip ją aiškina apeliantė ir laikant, kad bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis turi būti perleidžiama kartu tik su bendrosios nuosavybės teise valdomu statiniu, patalpa ar butu, o tuo atveju, jei butas valdomas ne bendrosios nuosavybės teise, taikytinos bendrosios CK nuostatos, absoliučiai nėra aišku, kokiam tikslui įstatymų leidėjas įtvirtino tokį reglamentavimą, t. y. kuo situacija, kai asmenys bendrosios nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir butą skiriasi nuo situacijos, kai asmuo bendrosios nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir asmeninės nuosavybės teise - butą, esantį žemės sklype, kad įstatymų leidėjas šiam atvejui nustatė ypatingą reglamentavimą.
Šalies argumentai
16. Ieškovė su trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Ginčo žemės sklypo bendrasavininkė V. S. yra tinkamas ieškovas šioje byloje, kadangi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai, kuriais perleista jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, pažeidžia jos teises. Ieškovė, būdama ginčo žemės sklypo bendrasavininkė, yra suinteresuota, jog kiti žemės sklypo bendrasavininkai sklypu disponuotų, nepažeisdami įstatymų reikalavimų, nes priešingu atveju pažeidžiamos jos kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės ir teisėti interesai.
16.2. Atsakovui V. P. nuosavybės teise iki 2012 m birželio 19 d. priklausiusios 169/953 dalys ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra reikalingos, siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini), esančio buto naudojimą pagal paskirtį bei jo eksploatavimą.
16.3. Sudaręs ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies perleidimo sandorį, atsakovas V. P. prarado visas teises į (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, todėl darytina išvada, kad šiuo metu juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu pažeidžia žemės sklypo bendrasavininkės — ieškovės — teises ir teisėtus interesus, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
16.4. Ieškovė niekada nebuvo davusi sutikimo atsakovui V. P. naudotis ginčo žemės sklypo dalimi panaudos sutarties pagrindu, kadangi tokiu būdu pažeidžiamos ieškovės teisės. Sudaręs ginčo žemės sklypo dalies perleidimo sandorį, atsakovas V. P. gavo turtinės naudos ieškovės sąskaita.
16.5. Apie panaudos sandorio sudarymą ieškovei tapo žinoma tik šios bylos nagrinėjimo metu. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovai V. P., E. D. ir D. V. bendrąja daline nuosavybės teise kartu su ieškove valdomu žemės sklypu (jo dalimi) disponavo apie tai ieškovės net neinformavę.
16.6. Visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas, siekiant užtikrinti tinkamą daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų galimybę eksploatuoti jiems priklausančius butus. Taigi, neatsižvelgiant į tai, jog pirmasis 169/953 ginčo žemės sklypo dalies įgijėjas V. P. šią žemės sklypo dalį įsigijo 1999-09-14 valstybinės žemės sutarties pagrindu, o ši žemės sklypo dalis nustatyta žemės sklypo naudotojų sutarimu, tai savaime niekaip nepaneigia, kad V. P. šiuo metu priklausančio buto eksploatavimui ši žemė yra reikalinga. Priešingai, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad žemės sklypo naudotojai perkamas dalis pasidalino proporcingai pagal nuosavybės teise valdomų butų plotą, todėl pripažintina, jog visa V. P. įsigytą 169/953 ginčo žemės sklypo dalis buvo reikalinga butui eksploatuoti. Priešingu atveju jis apskritai nebūtų galėjęs sudaryti lengvatinio žemės sklypo pirkimo — pardavimo sandorio.
Šalies argumentai
16.7. Atsakovas V. P. 2012 m birželio 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo — pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-5082, pagrindu, perleido E. D. ir D. V. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį (169/953), reikalingą jo nuosavybės teise valdomam butui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, bet liko šio buto savininku, todėl akivaizdu, kad toks sandoris prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio dalies nuostatai, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
16.8. Žemės įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, jog daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkas butui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalimi gali tik nuosavybės teisės pagrindu, o ne panaudos pagrindu tais atvejais, kai prieš tai jam buvo sudarytos sąlygos lengvatinėmis sąlygomis įgyti žemės sklypą iš valstybės.
16.9. Nustačius, jog atsakovai E. D. kartu su D. V. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į 169/953 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pripažintina, jog jie negalėjo perleisti nuosavybės teisių į šią žemės sklypo dalį atsakovams J. T. ir R. T., kadangi iš neteisės teisės neatsiranda.
Šalies argumentai
16.10. Atsakovai J. T. ir R. T. taip pat negalėjo įgyti nuosavybės teisių į 169/953 dalį žemės sklypo, nebūdami šiame žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkais, nes, kaip jau minėta, šis žemės sklypas suformuotas, siekiant užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų galimybę eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius butus. Tai reiškia, jog atsakovams E. D., D. V., J. T. ir R. T. sudarant ginčijamą 2015-02-19 nekilnojamojo turto perleidimo sandorį taip pat pažeistos imperatyvios teisės normos ir jas įtvirtinantys bendrieji teisės principai, todėl šis sandoris dalyje dėl 169/953 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), perleidimo, taip pat pripažintinas negaliojančiu, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
16.11. Apeliantė nenurodė, jog restitucijos natūra taikymas nagrinėjamu atveju sukeltų kokias nors neigiamas pasekmes, dėl kurių restitucijos taikymas natūra būtų negalimas, todėl atsakovų J. T. ir R. T. sąžiningumas apskritai negali būti pagrindu skundžiamam sprendimui šioje dalyje panaikinti.
17. Atsakovai E. D. ir D. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliacinio skundo. Nurodė, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
18. Atsakovai J. T. ir R. T. su trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovų J. T. ir R. T. apeliacinis skundas.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarė S. K. atsiliepimu į atsakovų J. T. ir R. T. apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Vien ieškovės interesas, jog kiti žemės sklypo bendraturčiai jiems priklausančiomis sklypo dalimis disponuotų nepažeisdami įstatymų reikalavimų, kol jos pačios teisės ir teisėti interesai tiesiogiai nėra pažeidžiami, nesudaro pagrindo ieškovei kreiptis į teismą ir ginčyti minėtus sandorius.
19.2. Tos ginčo žemės sklypo dalys, kuriomis V. P. neatlygintinai šiuo metu naudojasi, priklauso atsakovams (apeliantams) J. T. ir R. T., o ne ieškovei. Tuo tarpu vien tas faktas, jog ieškovė (beje ir apeliantai), yra ginčo žemės sklypo bendrasavininkė, savaime nereiškia, jog pagal esamą faktinę situaciją (kitiems bendraturčiams (apeliantams) atsakovui V. P. suteikus teisę naudotis atitinkama jiems nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi) kaip nors yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
19.3. Nors ieškovė teigia, jog ji nebuvo informuota atsakovo V. P. apie jo ketinimą perleisti jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, ir tai neva taip pat sudaro ieškovės interesų pažeidimą, neatsižvelgia į tai, jog atsakovas V. P. neturėjo jokios pareigos ieškovės informuoti apie numatomą dalies ginčo žemės sklypo perleidimą, kadangi tuo metu, kai buvo sudaroma 2012-02-19, atsakovai E. D. ir D. V. (ginčo žemės sklypo dalies pirminiai įgijėjai) jau buvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai, todėl V. P. ieškovės neprivalėjo informuoti, gauti jos sutikimą ar kokį kitokį suderinimą.
Šalies argumentai
19.4. Ieškovės teiginys, kad žemės sklypo naudotojams proporcingai parduotos žemės sklypo dalys buvo skirtos visa apimtimi tik tų savininkų butų tinkamai eksploatacijai ir naudojimui užtikrinti – yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
20. Ieškovė su atsakovų J. T. ir R. T. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atsakovų patikslintą apeliacinį skundą grąžinti atsakovams, atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ieškovės atsiliepimas į trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliacinį skundą. Papildomai nurodo, kad atsakovų patikslintas apeliacinis skundas paduotas, praleidus CPK 307 straipsnyje įtvirtintą terminą, todėl privalo būti jiems grąžintas. Įgyvendindami teisę į apeliaciją, atsakovai šiuo terminu pateikė pirminį apeliacinį skundą. Spręsdamas jo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas 2017-07-17 nutartimi nustatė atsakovams terminą iki 2017-09-04 žyminiam mokesčiui sumokėti ir dokumentui, įrodančiam žyminio mokesčio sumokėjimo faktą, pateikti. atsakovai 2017-08-29 pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame papildė pirminio skundo argumentus ir motyvus, nors CPK 323 straipsnio reikalavimai tą draudžia.
21. Trečiasis asmuo G. A. B. prašo trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovų J. T. ir R. T. apeliacinis skundas.
Atsiliepimas
22. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovų J. T. ir R. T. apeliacinį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
24. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtini apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai.
Dėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo
25. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo V. P., kuriam pasitraukus iš bylos dėl mirties jo teises ir pareigas perėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buto Nr. 1A, esančio daugiabučiame name Nr. 39, (duomenys neskelbtini) savininko ir E. D. bei D. V., atstovaujamų trečiojo asmens R. D., 2012-06-19 sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-5082 (e. b. l. 18-23, t. 1) ir E. D. ir D. V. bei J. T. 2015-02-19 sudarytos žemės sklypo dalies bei gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-1451, dalis dėl 169/953 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių perleidimo.
26. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalis numato, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą). Iš 2012-06-19 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. SK-5082 2.2. p. pateikto sutarties dalyko apibūdinimo (lentelės paskutinė eilutė) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ant parduodamos sklypo dalies yra statinys registro Nr. 10/226669. Šis statinys - tai daugiabutis gyvenamasis namas (e. b. l. 38, t. 1), kuriame butą turi atsakovas V. P.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu ieškovės ginčijami sandoriai (2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-02-19 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 169/953 dalies žemės sklypo pardavimo) pripažintini negaliojančiais, esant CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui, kadangi abiem atvejais pirkėjai buto ar kitų patalpų daugiabučiame name nepirko, o žemės sklypo, reikalingo daugiabučio namo reikmėms, dalį įsigijo, todėl tokie veiksmai (ir atitinkami sandoriai) akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
27. Apeliantė notarė S. K. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovų teisinius santykius reglamentuoja CK 6.395 straipsnio nuostatos, o ne Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies, kuria nepagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apeliantė notarė S. K. taip pat nurodo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatos yra skirtos reglamentuoti tik tiems atvejams, kai yra parduodama žemės sklypo dalis, esanti bendrojoje (jungtinėje ar dalinėje) nuosavybėje su kitais bendraturčiais, ir ši žemės sklypo dalis yra reikalinga eksploatuoti pardavėjo turimai statinio ar įrenginio (buto ar kitos patalpos), taip pat esančios bendrojoje (jungtinėje ar dalinėje) nuosavybėje, turimai daliai, tačiau tais atvejais, kaip ir nagrinėjamu, kai yra perleidžiama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau jame žemės sklypo pardavėjui nuosavybės teise priklauso visas statinys ar įrenginys (butas ar kita patalpa), kuri nėra bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais - tokiu atveju tokių objektų nuosavybės teisės klausimas yra sprendžiamas pagal CK 6.395 straipsnio nuostatas, o ne pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalį. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti. Teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatomis įstatymų leidėjas siekė nustatyti specialų reglamentavimą tais atvejais, kai yra disponuojama butu (patalpomis), esančiu daugiabučiame name ir jo naudojimui skirta žemės sklypo dalimi, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino taisyklę, kad tiek daugiabučiame name esantis butas, tiek ir jam tarnauti skirta žemės sklypo dalis, turi būti perleidžiami kartu, t. y. žemės sklypo dalis, reikalinga butui ar patalpai (esančiai daugiabučio gyvenamojo namo dalimi) eksploatuoti gali būti parduodama išimtinai tik kartu su butu (patalpa), kuriai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas ir priešingai, butas (patalpa) taip pat gali būti perleidžiamas tik kartu su žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 ir 7 dalys yra specialioji norma CK 6.395 straipsnyje įtvirtintų normų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoriais buvo perleista nuosavybės teisė tik į žemės sklypą, bet ne į butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie sandoriai akivaizdžiai prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
28. Pripažinęs ginčo sandorius negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviomis teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją. Apeliantai J. T. ir R. T. nurodo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pagal 2015-02-19 sutartį atsakovai J. T. ir R. T. sumokėjo atsakovams E. D. ir D. V. už jiems parduotas 263/953 dalis žemės sklypo 34 754,40 Eur kainą, tačiau pirmos instancijos teismas nesančių byloje įrodymų pagrindu tokią aplinkybę nepagrįstai vis tik nustatė. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Priešingai, nei nurodo apeliantai, iš į bylą pateiktos 2015-02-19 sutarties (b.l. 28, t. 1) 4.1 ir 4.2 punktų matyti, kad pardavėjai E. D. ir D. V. patvirtino, kad pirkėjas J. T. 16 640,41 Eur sumokėjo jiems ne notaro akivaizdoje prieš sudarant sutartį, o likusią 105 000 Eur sumą pirkėjas arba bet kuris Lietuvos bankas ar kredito įstaiga kaip pirkėjui suteiktą kreditą įsipareigojo sumokėti iki 2015-03-31. Byloje nėra duomenų, kad minėtos sutarties sąlygos nėra įvykdytos, taip pat nėra duomenų, kad atsakovai E. D. ir D. V. reiškė atsakovui J. T. pretenzijas dėl minėtos sutarties sąlygos įvykdymo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pinigai pagal 2015-02-19 sutartį atsakovams E. D. ir D. V. buvo sumokėti.
29. Kadangi sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatoms), apeliantų argumentai, dėl to, jog tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nėra reikšmingi, nes šiuo atveju yra konstatuota, kad atsakovas V. P. neturėjo teisės perleisti jam priklausančios žemės sklypo dalies, reikalingos šiame žemės sklype esančiame daugiabučiame gyvenamajame name nuosavybės teisės valdomam butui eksploatuoti, taip pat ir E. D. ir D. V. neturėjo teisės perleisti žemės sklypo dalį, reikalingą minėto buto eksploatavimui. Bylos duomenys patvirtina, kad V. P. perleido visą jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, todėl akivaizdu, kad net ir nustačius, jog V. P. buto eksploatavimui reikalinga mažesnė žemės sklypo dalis, tai neturėtų reikšmės, kadangi perleistas buvo visa V. P. priklausiusi žemės sklypo dalis.
30. Apeliantė notarė S. K. ir apeliantai J. T. ir R. T. taip pat nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendime padarytu atsakovų J. T. ir R. T. veiksmų sąžiningumo vertinimu. Pasak apeliantės, vertinant pirkėjų J. T. ir R. T. sąžiningumą, turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, jog jie 263/953 dalis ginčo žemės sklypo, iš kurių 169 dalys anksčiau priklausė V. P., įgijo ne 2012-06-19, bet 2015-02-19 sutarties pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nurodyti pirkėjai turėjo atlikti teisinį tyrimą, vertinimą ir/ar analizę apie tai, ar pardavėjai E. D. ir D. V. teisėtai įgijo 169/953 dalis ginčo žemės sklypo, kai 2015-02-19 sutarties sudarymo metu buvo galiojanti ir nenuginčyta 2012-06-19 sutartis bei įrašai apie nuosavybės teises viešajame registre. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovai J. T. ir R. T. neatitinka sąžiningų įgijėjų sąvokos, kadangi buvo akivaizdu, kad šie pirkėjai perka dalį žemės, ant kurios pastatytas daugiabutis namas, neįsigydami nuosavybėn patalpų šiame daugiabučiame name. Atsakovai šiuo atveju įsigijo žemės sklypo dalį, reikalingą ne tik vienbučiam gyvenamajam namui, bet ir daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutarties dalį, kuria atsakovai J. T. ir R. T. įsigijo 169/953 sklypo dalis sklypo, pripažino negaliojančia ir taikė restituciją.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį
31. Tiek apeliantė notarė S. K., tiek ir apeliantai J. T. bei R. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys yra reiškiamas netinkamo ieškovo, kuris neturi jokio materialinio suinteresuotumo. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Ginčo dėl to, jog ieškovė yra dalies ginčo žemės sklypo bendrasavininkė byloje nėra. Šiuo atveju ginčo sandoriai sukūrė situaciją, kuomet vieno iš ginčo žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkas perleido jam nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį, reikalingą daugiabučiame name esančiam butui eksploatuoti ir visų daugiabučiame name esančių butų bendrasavininkų žemės dalių proporcijos pasikeitė. Taigi, darytina išvada, kad ginčijami sandoriai gali turėti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, kylančioms iš sklypo bendraturčių prievolinių teisinių santykių. Todėl nesutiktina su argumentu, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinių skundų bei naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Netenkinus atsakovų J. T. ir R. T. bei trečiojo asmens notarės S. K. apeliacinių skundų, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 177-179, t.3), todėl iš apeliantų J. T. ir R. T. ieškovės naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 150 Eur) ir iš trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ieškovės naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovės D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš trečiojo asmens Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.