- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-1741-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04315-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- S. O. M. A.
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Advokatai
- Jolita Mikalkevičiūtė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjui S. O. M. A. (S. O. M. A.) ir jo atstovei advokatei Jolitai Mikalkevičiūtei,
trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Jurgitai Pašin,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. M. A. (S. O. M. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus universitetas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą dėl pareiškėjui išduotos vizos panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).
2. Nurodo, jog pareiškėjas buvo priimtas į studijas Šiaulių universitete. Šiaulių universitetas tarpininkavo, kad pareiškėjui būtų išduota viza. Pareiškėjui išduotos vizos pagrindu jis atvyko į Lietuvą. Pareiškėjas 2019 m. birželio 3 d. sumokėjo už studijas Šiaulių universitete. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 29 d. iš Šiaulių universiteto gavo informaciją, kad Šiaulių universitete nebus vykdoma studijų programa, į kurią pareiškėjas buvo priimtas. Pareiškėjas stojimą į Šiaulių universitetą vykdė per Vilniaus universiteto nuotolines prieigas, nes, ruošiantis Vilniaus universiteto ir Šiaulių Universiteto susijungimui, būtent taip buvo organizuotas studentų priėmimas į Šiaulių universitetą. Pareiškėjas, susipažinęs su Šiaulių universiteto pateikta informacija, nedelsiant kreipėsi į Vilniaus universitetą dėl studijavimo galimybių. Vilniaus universitetas 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui išdavė patvirtinimo raštą dėl galimybės studijuoti Vilniaus universitete. Pareiškėjas ir Vilniaus universitetas sudarė studijų sutartį. Pareiškėjas į Vilniaus universitetą buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 4 d. Studijų prorektoriaus įsakymu „Dėl užsienio studentų priėmimo“. Pareiškėjas pranešė Šiaulių universitetui, kad pradėjo studijuoti Vilniaus universitete ir tuo pagrindu Šiaulių universitetas 2019 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjui grąžino jo sumokėtą įmoką už studijas. Vilniaus universitetas 2019 m. rugsėjo 9 d. per portalą EPIS, kuriuo naudojasi Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Lietuvos Respublikos ambasados, kreipėsi į Departamentą, patvirtindamas, kad Vilniaus universitetas laikytinas tarpininku dėl vizos pareiškėjui išdavimo. Portale EPIS buvo suformuotas Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštui Nr. 20190909-045259 skirtas numeris, o tai reiškia, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Aprašas) 102 punktą, Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštas buvo pripažintas tinkamu.
3. Pareiškėjas 2019 m. birželio mėn. užpildė prašymą vizai Nr. 81-VPRP2S11, vėliau užpildė patikslintą prašymą vizai Nr. 81-NY5440A9. Prašymų institucijoje gavimas buvo patvirtintas pareiškėjo naudotu el. adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui buvo žinoma viešai Ambasados tinklalapyje skelbiama informacija apie vizos išdavimą, tačiau Ambasados tinklalapyje nebuvo skelbiama informacija apie veiksmus, kurie turėtų būti atlikti pasikeitus dėl vizos išdavimo tarpininkavusiam universitetui.
4. Pareiškėjo sklandžiu apsigyvenimu Lietuvoje rūpinosi Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyrius, todėl Vilniaus universitetas 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu užklausė Departamento dėl procedūros, kai užsienietis, gavęs nacionalinę vizą dėl įstojimo į Šiaulių universitetą, vėliau perstoja į Vilniaus universitetą. Departamentas 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo, kad Šiaulių universitetas turi pranešti apie tai, kad studentas įstojo į kitą universitetą, o užsienietis iš naujo turi pateikti visus dokumentus dėl D vizos gavimo ar leidimo laikinai gyventi (LLG) gavimo pagal naują pagrindą – studijos Vilniaus universitete. Išdavus naują vizą, sena bus panaikinta. Iš Departamento atsakymo pareiškėjas suprato, kad jokios neigiamos pasekmės pareiškėjui nebus pritaikytos dėl to, kad pasikeitė dėl vizos išdavimo tarpininkavęs universitetas. Vilniaus universitetas EPIS sistemoje 2019 m. rugsėjo 9 d. patalpino tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo. EPIS sistemoje vėliau buvo patalpinti dar bent keli Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštai.
5. Pareiškėjas registravosi vizitui į Departamentą, tačiau jokios konkrečios informacijos jam nebuvo pateikta. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. nuvyko į Departamento Kauno skyrių, kuriame jam buvo įteiktas Departamento 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į Ganos Respubliką, taip pat dėl įpareigojimo pareiškėjui savanoriškai išvykti į Ganos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Gavęs Departamento 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo apie jam išduotos vizos panaikinimo faktą ir dėl to jam gresiančias neigiamas pasekmes – galimybės studijuoti Vilniaus universitete praradimą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo teisiniais ir faktiniais pagrindais, kuriais remiantis pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas. Pareiškėjo teigimu, Ambasada dar 2019 m. vasarą išduodama vizą rėmėsi EPIS portale patalpintu Šiaulių universiteto tarpininkavimo raštu, tuo tarpu Ambasada priimdama skundžiamą sprendimą, jo priėmimo dieną (2019 m. spalio 11 d.), ignoravo tame pačiame EPIS portale patalpintus Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštus. Ambasada taip pat ignoravo ir faktą, kad tikslas, dėl kurio pareiškėjas ketino atvykti į Lietuvą ir į ją atvyko, buvo ir liko tas pats – studijavimas universitete. Taigi, neegzistavo jokios aplinkybės, dėl kurių Ambasada būtų turėjusi teisę priimti skundžiamą sprendimą, remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Šiaulių universitetas nevykdė Įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Aprašo 91 punkto reikalavimo ir laiku nepranešė Departamentui apie pareiškėjo neatvykimą, pareiškėjui negali sukelti neigiamų pasekmių, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais nebuvo numatyti paties pareiškėjo imperatyviai atliktini veiksmai studijų institucijos pakeitimo atveju. Mano, jog tokia teisinio neapibrėžtumo būsena vertintina kaip lengvinanti aplinkybė pareiškėjo elgesio vertinimo procese.
7. Pabrėžė, jog skundžiamas sprendimas yra vertintinas kaip visiškai neproporcinga atsakovo pritaikyta administracinė priemonė pareiškėjo atžvilgiu, nes skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytus objektyvumo ir proporcingumo principus, kai egzistuoja situacija, kurioje pats pareiškėjas nėra atlikęs jokių veiksmų, galinčių būti įvardintais kaip teisės aktų pažeidimas. Skundžiamą sprendimą taip pat vertino kaip pažeidžiantį ir VAĮ 8 straipsnį, pagal kurio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame visiškai neišdėstyti būtent pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo motyvai, nepateikti argumentai, kodėl buvo ignoruoti EPIS sistemoje pateikti Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
10. Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos gavimo vykti į Lietuvos Respubliką. Prašyme nurodė, jog kelionės tikslas – studijos, kviečiantis asmuo – Šiaulių universitetas. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo informuotas, kad Šiaulių universitetas turės tik vieną užsienio grupę ir jam buvo pasiūlyta arba rinktis ekonomikos studijas, arba susigrąžinti pinigus. Šiaulių universitetas 2019 m. spalio 10 d. kreipėsi į Ambasadą dėl vizos pareiškėjui panaikinimo, nes pareiškėjas neatvyko studijuoti iki nustatyto termino. Ambasados konsulas 2019 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjui 2019 m. liepos 23 d. išduotos vizos panaikinimo, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo.
11. Pažymėjo, kad priimant skundžiamą sprendimą egzistavo objektyvios aplinkybės, kuriomis remiantis buvo pagrindas suabejoti pareiškėjo pateikta informacija.
12. 2020 m. birželio 9 d. teisme gautuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė papildomai akcentavo, kad ambasados konsului priimant skundžiamą sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.
Atsiliepimas
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
14. Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi dėl nacionalinės „D“ vizos išdavimo. Prašyme nurodė, kad kvietėjas yra Šiaulių universitetas, tačiau pareiškėjas Šiaulių universitete nestudijavo. Mano, kad pareiškėjui nestudijavus Šiaulių universitete, jam išduota viza buvo pagrįstai panaikinta Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
15. Dėl papildomai 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais pateiktų pareiškėjo prašymų, kurie buvo patvirtinti 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. liepos 13 d. laiškais, nurodo, kad minėtais laiškais (duomenys neskelbtini) buvo informuojamas, kad buvo užpildytos paraiškos dėl vizos išdavimo EPM formos. Tokios formos užpildymas neįrodo, kad prašymai buvo pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai Pietų Afrikos Respublikoje. Departamento žiniomis, Ambasada yra gavusi tik pareiškėjo prašymą dėl vizos pagal prašymą Nr. 81-VPRP2S11 išdavimo.
16. Pažymėjo, kad Vilniaus universitetas kreipėsi į Departamentą dėl informacijos, ar užsieniečiui, kuriam jau buvo išduota viza, vėliau jam perstojus į Vilniaus universitetą, užtenka tik informuoti Departamentą dėl universiteto pasikeitimo, pateikimo. Departamento 2019 m. rugsėjo 4 d. rašte buvo išsamiai išaiškinta informavimo apie tokius pasikeitimus tvarka. Taip pat pažymėjo, kad viza užsieniečiui išduodama remiantis pareiškėjo prašymu, o ne Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštu, kuris tą pačią dieną, kurią buvo patalpintas, buvo ir atšauktas. Pabrėžė, kad pareiškėjo studijos Vilniaus universitete neįteisina jo buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, pakeitęs studijas Vilniaus universitete, turėjo kreiptis dėl naujos vizos išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas atsiliepimo argumentais sutiko su pareiškėjo skundo argumentais ir prašė skundą patenkinti.
19. Vilniaus universiteto atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
20. Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Vilniaus universitete dirba Tarptautinių ryšių vadybininkės pareigose. Teismo posėdžio metu parodė, kad tvarkė pareiškėjo dokumentus, teikė tarpininkavimo raštus. Kreipėsi į Departamentą dėl paaiškinimo kaip elgtis dėl pareiškėjo. Iš Departamento skambino ir paaiškino, kad buvo gautas raštas iš Šiaulių universiteto, todėl tuo pagrindu pareiškėjui buvo panaikinta viza.
Nurodė, kad su Departamentu komunikavo 2019 m. rugsėjo pradžioje. Departamentas paaiškino, kad studentas turi naujai pateikti dokumentus, tarpininkavimo raštus. Studentas ilgai laukė vizito į Departamentą, nes buvo sudėtinga patekti, visi laikai buvo užimti. Kitokiu būdu dokumentų pateikti negalėjo. Dėl pareiškėjo asmens duomenų apsaugos Vilniaus universitetui informacijos neteikė, tik nurodė, kad studentui reikėtų registruotis Departamente. Pareiškėjo į Departamentą nelydėjo, tik vėliau, pareiškėją į Departamentą lydėjo kita koordinatorė. Liudytoja tik rašė laišką Departamentui, teikė kelis tarpininkavimo raštus. Prieš vizitą į Departamentą reikėjo pateikti naują tarpininkavimo raštą. Pareiškėjas rugsėjo mėnesį nepateko į Departamentą, todėl spalio mėnesį buvo teikiamas naujas tarpininkavimo raštas. Dėl tarpininkavimo rašto kreipėsi pats studentas. Šiaulių universiteto teiravosi, ar jie pateikė prašymą dėl vizos panaikinimo, nes Departamentas buvo nurodęs, kad studentas turėtų pateikti dokumentus iš Šiaulių universiteto, kad jis jame nestudijuos. Universitetų susijungimas realiai dar nėra įvykęs. Iš Šiaulių universiteto dokumentų negavo. Ambasada informavo, kad studentas turi kreiptis į Departamentą dėl vizos panaikinimo.
Liudytoja parodė, kad rugsėjo mėnesio tarpininkavimo raštą panaikino, kad neapkrauti sistemos. Tarpininkavimo rašto statusas sistemoje – panaikintas. Universiteto tarpininkavimo raštas galioja apie mėnesį. Pirmas tarpininkavimo raštas buvo panaikintas, nes vėliau buvo priimtas naujas tarpininkavimo raštas. Nors pirmas tarpininkavimo raštas panaikintas, tačiau iš sistemos jis nebuvo ištrintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
21. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Pietų Afrikos Respublikoje 2019 m. spalio 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui, tuo pagrindu, kad jis studijuos Šiaulių universitete, buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė daugkartinė „D“ viza, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. (spaudas su vizos žyma pareiškėjo pase).
23. Šiaulių universitetas 2019 m. rugpjūčio 29 d. el. laišku pareiškėją informavo, kad studijų programa, į kurią pareiškėjas buvo priimtas, nebus vykdoma. Pareiškėjas, susipažinęs su iš Šiaulių universiteto gautu 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu, dėl studijavimo galimybių kreipėsi į Vilniaus universitetą. Pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas patvirtinimo raštas dėl galimybės studijuoti Vilniaus universitete. Tarp pareiškėjo ir Vilniaus universiteto buvo sudaryta studijų sutartis. Pareiškėjas į Vilniaus universitetą buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 4 d. Studijų prorektoriaus įsakymu „Dėl užsienio studentų priėmimo“.
24. Vilniaus universitetas su 2019 m. rugsėjo 3 d. užklausimu kreipėsi į Departamentą, siekdamas sužinoti, ar užsieniečiui, kuriam jau buvo išduota viza, tačiau jis perstojo į kitą universitetą, užtenka apie pasikeitusią faktinę situaciją tik informuoti Departamentą, kad nebūtų panaikinta turima viza ir nereikėtų prašyti naujos.
25. Departamentas 2019 m. rugsėjo 4 d. el. laišku Vilniaus universitetą informavo, kad Šiaulių universitetas turėtų pranešti, kad studentas įstojo į kitą universitetą, o pats užsienietis turi iš naujo pateikti visus dokumentus dėl „D“ vizos gavimo, remdamasis nauju pagrindu (šiuo atveju studijos Vilniaus universitete). Išdavus naują vizą, sena bus panaikinta.
26. Vilniaus universitetas EPIS paslaugų portale 2019 m. rugsėjo 9 d. patalpino tarpininkavimo raštą, kad pareiškėjui studijų pagrindu būtų išduota nacionalinė viza. Vėliau šiuo pagrindu EPIS sistemoje buvo patalpinti dar keli Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštai.
27. Pareiškėjas, siekdamas gauti daugiau informacijos, kelis kartus registravosi vizitui į Departamentą, taip pat, ne kartą į Departamentą kreipėsi ir el. paštu. Tačiau pareiškėjui, 2019 m. lapkričio 6 d. nuvykus į Departamento Kauno skyrių, buvo įteiktas Departamento 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas dėl įpareigojimo pareiškėjui savanoriškai išvykti į Ganos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas įspėtas, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš šalies. Iš šio sprendimo pareiškėjas sužinojo dėl Ambasados 2019 m. spalio 11 d. sprendimu jam išduotos vizos panaikinimo.
28. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
29. Remiantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas). Vizų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos vizos panaikinimo priežastys. Taigi, priimant sprendimą panaikinti vizą yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Pats sprendimas panaikinti vizą turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi vizos panaikinimo pagrindai. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, vizos panaikinimo pagrindai (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų) pažymėti Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos sprendime. Todėl sprendžiant ar Sprendimas yra pagrįstas, turėtų būti vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis ir buvo priimtos atitinkamos išvados.
30. Bendrosios prašymo išduoti vizą pateikimo taisyklės reglamentuotos Vizų kodekso 10 straipsnyje. Vizų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia užpildytą ir pasirašytą prašymo formą, pateiktą I priede. Aprašo 67 punkte nustatyta, kad užsienietis dokumentus nacionalinei vizai gauti pateikia Lietuvos vizų tarnybai užsienio valstybėje arba per išorės paslaugų teikėją. Aprašo 70 punkto 1, 2 dalyse nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui studentui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką studijuoti pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje registruotos ir veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas; studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą. Aprašo 78.3. nustatyta, kad daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, kaip jis apibūdintas Aprašo 70.1 papunktyje (atvykęs į Lietuvos Respubliką studijuoti), vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės, organizacijos, pas kurį atvyksta, tarpininkavimo raštą. Priimantis asmuo tarpininkavimo raštą užpildo elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje, pateikdamas Aprašo 11 priede nurodytus duomenis. Tarpininkavimo raštas pateikiamas per elektroninių paslaugų informacinę sistemą. Kai elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje tarpininkavimo raštui suteikiamas numeris, laikoma, kad tarpininkavimo raštas atitinka Aprašo reikalavimus. Per elektroninių paslaugų informacinę sistemą tarpininkavimo rašto numeris perduodamas priimančiam asmeniui. Šį numerį užsienietis turi nurodyti Lietuvos vizų tarnybai (Aprašo 102 punktas). Vizą išduoti atsisakoma, kai yra nors vienas iš 32 straipsnio a punkte nurodytas pagrindas. Įstatymo 19 straipsnis taip pat reglamentuoja atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus. Remiantis minėto straipsnio 1 dalies 2 punktu (2019 m. liepos 16 d. redakcija), nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui viza panaikinta būtent šiuo teisiniu pagrindu.
31. Iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad užsienietis, siekiantis studijuoti Lietuvos Respublikoje, vizų tarnybai turi pateikti specialios formos prašymą, o atitinkama mokymo įstaiga, kurioje užsienietis ketina studijuoti, per elektroninių paslaugų informacinę sistemą pateikia tarpininkavimo raštą. Elektroninių paslaugų informacinėje sistemoje tarpininkavimo raštui suteikiamas numeris, kurį užsienietis turi pateikti vizų tarnybai.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas vizų tarnybai buvo pateikęs tik vieną prašymą nacionalinei vizai gauti, kuriuo prašė išduoti nacionalinę vizą studijų Šiaulių universitete pagrindu. Pareiškėjui, prašyme nurodytu pagrindu, viza buvo išduota, tačiau Šiaulių universitetui 2019 m. spalio 10 d. raštu Ambasadą informavus, kad pareiškėjas studijuoti į Šiaulių universitetą neatvyko, studijų Šiaulių universitete pagrindu pareiškėjui išduota nacionalinė viza buvo panaikinta.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus universitetas, į kurį pareiškėjas buvo priimtas studijuoti 2019 m. rugsėjo 4 d. Studijų prorektoriaus įsakymu „Dėl užsienio studentų priėmimo“, su 2019 m. rugsėjo 3 d. užklausimu kreipėsi į Departamentą prašydamas suteikti informaciją, ar užsieniečiui, kuriam jau buvo išduota viza, tačiau jis perstojo į kitą universitetą, užtenka apie pasikeitusią faktinę situaciją informuoti Departamentą, kad nebūtų panaikinta turima viza ir nereikėtų prašyti naujos. Departamentas 2019 m. rugsėjo 4 d. el. laiške Vilniaus universitetui nurodė, kad tokiu atveju Šiaulių universitetas turėtų pranešti, kad studentas įstojo į kitą universitetą, o pats užsienietis turėtų iš naujo pateikti visus dokumentus dėl „D“ vizos gavimo, tačiau jau remiantis nauju pagrindu. Išdavus naują vizą, sena bus panaikinta.
34. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad iš Departamento atsakymo nebuvo galima suprasti, kokių veiksmų, pakeitus mokymo įstaigą, turėtų imtis užsienietis. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Departamentas atsakydamas aiškiai nurodė, kad pasikeitus faktinei situacijai (kaip šiuo atveju pareiškėjui perstojus į kitą universitetą), užsienietis, dėl nacionalinės vizos gavimo, turi iš naujo pateikti prašymą ir visus su tuo susijusius dokumentus, remiantis nauju pagrindu. Kaip matyti iš sprendimo 30 punkte aptartų Vizų kodekso ir Aprašo imperatyvių nuostatų, jose aiškiai reglamentuota vizų išdavimo tvarka (užsienietis turėtų pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame būtų nurodytas atvykimo/buvimo Lietuvoje pagrindas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus), o iš šių teisės nuostatų turinio suprantama, kad nesilaikius jose nustatytos tvarkos, užsieniečiui savaime kyla atitinkamos neigiamos pasekmės (atsisakymas išduoti vizą/vizos panaikinimas). Iš esmės tą pačią tvarką 2019 m. rugsėjo 4 d. el. laiške Vilniaus universitetui išaiškino ir Departamentas. Departamentas suprantamai nurodė, kokius veiksmus, pasikeitus mokymo įstaigai, turėtų atlikti pats užsienietis (teikti naują prašymą nauju pagrindu), o tai, kad Departamentas atsakyme nenurodė, kas būtų, jei užsienietis nurodytų veiksmų neatliktų, nesudaro pagrindo šio atsakymo vertinti kaip dviprasmiško, ar iš jo turinio daryti išvadą, kad užsieniečiui (pareiškėjui) neteikiant naujo prašymo, jokios neigiamos pasekmės nekils. Pareiškėjui savalaikiai naujo prašymo dėl vizos išdavimo, atsiradus naujam pagrindui (studijos Vilniaus universitete), nepateikus, taip pat išnykus aplinkybėms (pareiškėjas į studijas Šiaulių universitete neatvyko), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, Ambasada Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų).
35. Pareiškėjas nurodo, kad Ambasados tinklalapyje nebuvo skelbiama informacija apie veiksmus, kurie turėtų būti atlikti pasikeitus dėl vizos išdavimo tarpininkavusiam universitetui. Kaip jau minėta, veiksmai, kuriuos pasikeitus aplinkybėms turėtų atlikti pareiškėjas, buvo aiškiai nurodyti Vilniaus universitetui adresuotame Departamento 2019 m. rugsėjo 4 d. el. laiške, taip pat vizos gavimo tvarka yra reglamentuota jau aptartose teisės nuostatose. Pareiškėjas jau buvo teikęs prašymą vizai gauti, taigi tokio prašymo pateikimo procedūra pareiškėjui turėjo būti žinoma, todėl šiuo atveju taip pat reikėjo atlikti tuos pačius veiksmus, tik prašyme nurodant pasikeitusias aplinkybes. Taigi, argumentai, kad Ambasados tinklalapyje trūko konkrečios informacijos, nevertintini kaip teisiškai reikšmingi.
36. Jau aptartų argumentų kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir skundo argumentai, kad Ambasada, priimdama skundžiamą sprendimą, jo priėmimo dieną (2019 m. spalio 11 d.) ignoravo EPIS portale patalpintus Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštus, taip pat faktą, kad tikslas, dėl kurio pareiškėjas ketino atvykti į Lietuvą ir į ją atvyko, buvo ir liko tas pats – studijavimas universitete. Pažymėtina, kad, kaip jau aptarta šiame sprendime (31, 34 punktai), pareiškėjas Ambasadai turėjo pateikti įstatymu nustatytos formos prašymą vizai gauti, kuriame, be kitų duomenų, būtų nurodytas atvykimo į Lietuvą tikslas (šiuo atveju naujas pagrindas). Viza išduodama konkrečiu pagrindu – asmuo kviečiamas atvykti konkretaus asmens, organizacijos. Nagrinėjamu atveju kviečiantis asmuo pats informavo, kad kviečiantysis asmuo (pareiškėjas) neatvyko, todėl pagrindas, kuriuo pareiškėjui jau buvo išduota viza, išnyko. Nors EPIS portale, kaip teigia pareiškėjas ir buvo patalpinti Vilniaus universiteto tarpininkavimo raštai, tačiau, kaip jau aukščiau aptarta, pareiškėjas nebuvo pateikęs naujo prašymo, kuriame būtų nurodyti nauji (pasikeitę) jo atvykimą į Lietuvos Respubliką pagrindžiantys pagrindai (pareiškėja kviečiančio naujo subjekto duomenys). Ši tvarka, kaip jau minėta, buvo išaiškinta ir Departamento 2019 m. rugsėjo 4 d. el. laiške. Pareiškėjas naujo prašymo, kuriame būtų nurodyti Vilniaus universiteto duomenys, nepateikė, todėl Ambasada neturėjo pareigos, vadovaujantis vien tik EPIS portale patalpintais tarpininkavimo raštais, spręsti klausimą dėl vizos pareiškėjui išdavimo. Vien tai, kad Vilniaus universitetas EPIS portale patalpinto tarpininkavimo raštus, šis faktas neatleidžia pareiškėjo nuo jam įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos (ne teisės), įvykus (pasikeitus) naujoms aplinkybėms, pateikti naują nustatytos formos prašymą vizai gauti. Pareiškėjas šio imperatyvaus reikalavimo nebuvo įvykdęs. Kaip matyti iš prašymo formos, prašyme reikalaujama konkrečiai nurodyti kviečiančios organizacijos pavadinimą (32 punktas). Nepakanka, kad būtų išlikęs vien tik atvykimo į Lietuvą tikslas (studijuoti), todėl skundo teiginiai, kad tikslas, dėl kurio pareiškėjas ketino atvykti į Lietuvą ir atvyko, iš esmės nebuvo pasikeitęs, todėl nebuvo pagrindo priimti Sprendimą, taip pat vertintini kaip nepagrįsti.
37. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas per objektyviai trumpą laiką negalėjo patekti į Departamentą dėl vizito rezervacijos laikų užimtumo, taip pat negali būti vertinami, kaip pateisinantys pareiškėjo veiksmus (neveikimą), dėl ko Departamentui nebuvo pateikti dokumentai naujai vizai (nauju pagrindu) gauti. Iš esmės būtent pareiškėjo savalaikis (iki 2019 m. spalio mėn.) veiksmų neatlikimas lėmė, kad vėliau pareiškėjui atsirado neigiamos pasekmės (vizos panaikinimas). Tuo labiau, kad Departamentas 2019 m. rugsėjo 4 d. el. laiške, kuriame pateikta informacija vertintina kaip išsami ir suprantama, buvo išaiškinęs, kokius veiksmus pareiškėjui reikalinga atlikti (teikti naują prašymą). Pareiškėjas suprasdamas jo teisinės padėties (t. y. buvimo Lietuvos Respublikoje) ypatingumą, turėjo stengtis, kad reikalingi dokumentai Departamentui būtų pateikti per objektyviai trumpiausią laiką.
38. Apibendrinant darytina išvada, kad Ambasada, įvertinusi Šiaulių universiteto pranešimą apie vizos panaikinimą ir neturėdama kitos su pareiškėju susijusios informacijos (nepateiktas naujas prašymas dėl vizos išdavimo nauju pagrindu), dėl ko kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo, turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą vizą.
39. Ambasada tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. O. M. A. (S. O. M. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.