Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-410-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-11
Bylos Nr.
1S-410-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Sigitas Žostautas
1 S – 410 – 491 / 2010

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Gailutei Vilkienei,

gynėjui advokatui Sigitui Žostautui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), be nuolatinės gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, neteisto,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi E. Š. paskirtas suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nes suėmimas jam paskirtas neteisėtai ir nepagrįstai. E. Š. teigia, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra registruotas darbo biržoje, todėl slėptis nuo ikiteisminio tyrimo institucijų, teismo, ar daryti poveikį galimiems liudytojams jis neketina. Įtariamasis taip pat nurodo, kad jis 2004 metais sirgo virusiniu meningitu, vėliau turėjo galvos traumų, todėl jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, kurios, būdamas suimtu, jis negauna.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. E. Š. įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. 18.20 val. iki 2009 m. spalio 9 d. 9 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Š. ir T. L., įsibrovė į J. R. sodybos namo vidų, iš kur pagrobė bendros 7192 litų vertės J. R. turtą.

Įtariamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tai, o taip pat byloje surinkti kiti duomenys – nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai ir kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti E. Š. įtarimą.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus.

Įtariamasis iš esmės neginčija vieno suėmimo jam paskyrimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 str. 1 d. 3 p. (pagrįsto manymo, kad jis, būdamas laisvėje, darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus).

Šiuo metu E. Š. įtariamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis neteistas. Suimtasis skunde teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau apylinkės teismo posėdžio metu jis pats nurodė, kad gyvena pas močiutę (duomenys neskelbtini), o neturėdamas nuolatinio pragyvenimo šaltinio apsistoja kitur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įtariamasis kaip tik niekur nedirba ir neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuojamas nusikaltimas yra savanaudiškas, apylinkės teismo posėdyje E. Š. patvirtino padaręs vienuolika kitų tapačių nusikaltimų – turto vagysčių, kas pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi ir lėšas pragyvenimui gauna iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi ir toliau ja užsiims. Jam inkriminuojamame nusikaltime E. Š. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Teismui pateikti duomenys taip pat leidžia manyti, kad E. Š. tvirti šeiminiai santykiai nesaisto. Visos šios aplinkybės suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog E. Š. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, yra sudėtinga. Tuo labiau, kad byloje yra duomenys, jog jis keliskart nebuvo rastas namuose ir neatvyko į apklausas pas tyrėjus.

Skundu suimtasis taip pat ginčija BPK 122 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą suėmimo paskyrimo pagrindą – jis tvirtina, jog būdamas laisvėje procesui netrukdys. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, nenustatė jokių faktinių duomenų apie tai, jog E. Š., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas skirdamas jam suėmimą šio pagrindo ir nenurodė.

Suimtasis skunde taip pat nurodo, kad jis negali būti laikomas suimtu dėl jo sveikatos būklės – anksčiau 2004 metais jis sirgo virusiniu meningitu, vėliau turėjo galvos traumų, todėl jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, kurios šiuo metu jis negauna. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad suimtasis 2004 m. gegužės mėnesį gydėsi virusinį meningitą, 2006 m. kovo mėnesį gydėsi galvos skausmus, 2007 – 2009 metais kreipėsi į medikus dėl galvos sumušimo, nosies kaulų lūžimo, gydėsi pūlinę anginą. Tačiau duomenų apie tai, kad E. Š. šiuo metu sirgtų kokia nors liga, dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą jis negalėtų būti suimtu, byloje nėra. Be to, suėmimą vykdančiose institucijose nuolat teikiama pakankamai kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesnėms kaltinamųjų sveikatos problemoms jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant suėmimą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Pažymėtina ir tai, kad pakeisti kardomąją priemonę ar sutrumpinti įtariamajam paskirto suėmimo laiko aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi galimybės – tai gali būti padaryta tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nutarimu arba jo iniciatyva.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo E. Š. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus