- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- ATP-117-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03663-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo A. T. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnio pažeidimą skirta 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nubausta už tai, kad 2014 m. spalio 29 d. 17.37 val. vagystės būdu iš parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė prekę už 52,99 Lt, tuo padarydama parduotuvei 52,99 Lt materialinę žalą. Pagrobta prekė grąžinta.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, A. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, nesilaikė ATPK 256, 257 straipsniuose numatytų reikalavimų įrodymams ir jų vertinimui, kadangi apylinkės teismas nuosekliai vienodus kaltinimą patvirtinančius liudytojų parodymus laikė neabejotinai teisingais, o jos ir A. A. taip pat nuoseklius parodymus atmetė. Taip pat nurodo, kad tiek protokole, tiek nutarime parašyta netiesa, kad parduotuvei „M.“ buvo padaryta 52,99 Lt materialinė žala, nes prekė buvo grąžinta į prekybą, todėl teigia, kad jokia žala parduotuvei padaryta nebuvo. Taip pat apeliantei neaišku, kaip į prekybą galėjo būti grąžintas jos jau naudotas kremas „Nivea“, kurį ji buvo gavusi dovanų gimimo dienos proga, ir kaip jis buvo supakuotas, jei pakuotė buvo išardyta, o tai reiškia – sugadinta. Teigia, kad nei V. L., nei D. V. tuo metu, kai ji buvo parduotuvės prekybos salėje ir apžiūrinėjo kremus, jos nematė, todėl jų parodymai yra tik liudytojo A. Z. pasakojimo perpasakojimas. Apeliantės nuomone, vaizdo įraše, kuriuo teismas grindė jos kaltę, taip pat nėra užfiksuota, kad ji išpakuotų ir įsidėtų į rankinę nuo lentynos paimtą kremą, nuplėštų apsaugos lipduką ir jį įdėtų į pakuotę, o A. A. šią pakuotę paslėptų tarp pieno produktų. Be to, nurodo ir tai, kad ją sulaikius, nebuvo tinkamai įformintas jos rankinės turinys, neapžiūrėtas ir vaizdo įrašymo aparatūra užfiksuotas joje buvęs kremas „Nivea“. Taigi teigia, kad visi ją kaltinantys dokumentai surašyti tik apsaugos darbuotojo, kuris yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi. Apibendrindama tai, kas paminėta, nurodo, kad apylinkės teismo sprendimu iš esmės buvo parodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi tik pripažinti kaltę ir gailėtis, nors ir nebūtų padaręs jam inkriminuoto pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. T. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. T. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir teigia šio pažeidimo nepadariusi. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė įvykdė jai inkriminuotą pažeidimą.
Pagal ATPK 50 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytus argumentus, kartu pažymi, kad ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Asmuo paprastai tokią galimybę įgyja praėjęs parduotuvės kasą ir vien ta aplinkybė, kad jis yra sulaikomas apsaugos darbuotojų dar esant parduotuvės teritorijoje, jo veikos kvalifikacijai įtakos neturi.
Konkrečiu atveju tai, kad apeliantė tyčia, vagystės būdu iš parduotuvės „M.”, pagrobė prekę – 52,99 vertės kremą „Nivea“, patvirtina A. T. daromą pažeidimą fiksavusio ir įvykio vietoje buvusio apsaugos darbuotojo A. Z. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai jis parodė, kad per stebėjimo kamerą matė, kaip apeliantė įsidėjo kremą į rankinę, po to pieno skyriuje išėmė iš dėžutės kremą, nuplėšė apsaugos lipduką, jį įdėjo į pakuotę, o vyras minėtą pakuotę su apsaugos lipduku paslėpė tarp pieno produktų. Taip pat šis liudytojas patvirtino ir tai, kad sulaikius A. T. jos rankinėje buvo rastas visiškai naujas (nenaudotas, su nepažeista apsaugos folija) kremas, kuris buvo paimtas iš parfumerijos skyriaus ir išimtas iš originalios pakuotės (29–30 b. l.).
Ir nors apeliantės skundu bandoma įtikinti, kad liudytojo A. Z. parodymai neatitinka tikrovės, nes jis, deklaratyviu pažeidėjos teigimu, yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tuo sutikti. Šiame kontekste pažymima, kad apsaugos darbuotojo, užfiksavusio apeliantės daromą pažeidimą, parodymai, atitinka ne tik jo įvykio dieną rašytą paaiškinimą (5 b. l.), „M. LT“ UAB 2014-10-29 pareiškimą (3 b. l.), bet ir paėmimo protokolą, kurį, be kita ko, pasirašė ir pati A. T., ir iš kurio matyti, kad iš sulaikytos A. T. buvo paimta prekė – kremas ,,Nivea“ (4 b. l.), bei vaizdo įrašai, kurie visiškai atitinka anksčiau nurodytus duomenis. Dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad liudytojo A. Z. parodymai, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, objektyvūs, ir jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai. Taip pat pažymima ir tai, kad byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojas A. Z. galėjo būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekė apeliantę melagingai apkalbėti, nėra. Taigi jam be jokios priežasties apkaltinti A. T. tariamai nesamų veiksmų padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, juo labiau, kad esminės šio liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa su kitais anksčiau išdėstytais ir išanalizuotais duomenimis.
Tačiau priešingai yra vertinami apeliantės (28–29 b. l.) ir liudytojo A. A. parodymai (35 b. l.), kad A. T. rankinėje buvo rastas jau panaudotas kremas, kurį kažkada pats A. A. jai padovanojo, kadangi, be to, jog aptariamus asmenis sieja draugystė ir A. A. parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdamas kviestas apeliantės iniciatyva, šie aptariamo liudytojo parodymai prieštarauja visiems anksčiau išdėstytiems ir vienas kitą patvirtinantiems duomenims. Dėl to apeliantės ir šio liudytojo parodymai laikytini nepagrįstais, ir jais priimant sprendimą nesiremta teisėtai ir pagrįstai.
Apeliantės skunde akcentuojama aplinkybė, kad kremas buvo grąžintas į prekybą, nustačius, kad A. T. buvo užvaldžiusi svetimą turtą ir įgijusi galimybę neteisėtai juo disponuoti pagal savo valią, įtakos jos veikos kvalifikacijai neturi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.
Taigi apeliacinės instancijos, įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jo išvadomis dėl A. T. kaltės jai padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad A. T. betarpiškai realizavo visus jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo požymius, todėl naikinti skundžiamą nutarimą, kaip to prašo apeliantė, nėra pagrindo. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o A. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.