Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Šeba“ iškelta restruktūrizavimo byla (civilinės bylos Nr. B2-1645-605/2009).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje rašoma, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB „Šeba” finansinė–ūkinė padėtis susidarė tokia, kad galima pradėti šios įmonės restruktūrizavimo procesą. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog daugiau kaip 3 mėnesius pradelsti įmonės kreditoriniai reikalavimai šiuo metu sudaro 3,41 mln. Lt. Įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, joje dirba apie 200 darbuotojų. Bankroto byla įmonei nėra iškelta, taip pat nevyksta bankroto procesas neteismine tvarka. Teismo manymu, yra visos prielaidos pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą. Teismui pateikti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir pagrindinių kreditorių susirinkimo protokolai su sprendimais dėl įmonės restruktūrizavimo, įmonės restruktūrizavimo plano metmenys. Šios aplinkybės sudaro pagrindą iškelti UAB „Šeba” restruktūrizavimo bylą. Įmonės administratoriumi paskirtas ieškinyje nurodytas asmuo, kadangi jo kandidatūra atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Ieškovo prašymu teismas taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas yra vienas pagrindinių UAB „Šeba“ kreditorių. Jo reikalavimas 2009 m. balandžio 29 d. sudarė 10 750 413,10 Lt ir yra užtikrintas įkeitimu. Pagrindinių UAB „Šeba“ kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas įmonės restruktūrizavimo klausimas. Pareiškėjas pareiškė, jog nepritaria UAB „Šeba“ restruktūrizavimui ir visais kreditorių susirinkime svarstytais klausimais balsavo „prieš“.Teismas netinkamai vertino UAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktus duomenis arba iš viso jų nevertino. Teismas vadovavosi tik formaliais įstatymo reikalavimais norint pradėti įmonės restruktūrizavimą, tačiau vien jų neužtenka iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei. Pareiškėjas, įvertinęs UAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano metmenis, nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, nes metmenyse daromos prielaidos dėl įmonės tolimesnio gyvavimo pažeidžia pareiškėjo, kuris yra vienas pagrindinių kreditorių, interesus. Įmonė, nuo 2006 m. vykdydama investicinius nekilnojamojo turto projektus, juos visiškai finansuoja skolintomis lėšomis. Dėl to darytina išvada, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ji vėl bus priversta papildomai skolintis tam, kad baigtų jau pradėtus ar pradėtų naujus nekilnojamojo turto investicinius projektus. Įmonei susidarys dar didesni skoliniai įsipareigojimai.Dėl dabartinių ekonominių nekilnojamojo turto rinkos prognozių sunku tikėtis, kad statybos ir projektavimo veikla artimiausius du ar tris metus sugeneruotų pakankamus srautus lėšų kredito įsipareigojimams tenkinti. Įmonė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodo, kad papildomo finansavimo galimybių nėra, nes visas ilgalaikis įmonės turtas įkeistas bankams už esamas paskolas. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas UAB „Šeba“ neduos esminių pokyčių grąžinant kreditoriams įsiskolinimus, bet priešingai - užtęs įsipareigojimų įvykdymą tiek vienam iš pagrindinių kreditorių - pareiškėjui, tiek kitiems kreditoriams. Tokiu atveju bus pažeisti kreditorių teisėti lūkesčiai dėl UAB „Šeba“ finansinių įsipareigojimų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „Šeba“ iškelta restruktūrizavimo byla ir administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras”, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Restruktūrizavimas vykdomas siekiant sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimo procesą reglamentuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ). Įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.). ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Kiekvienas jų numato skirtingo pobūdžio aplinkybes: vienos siejamos su iškelta bankroto byla, kitos su įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, trečios su konkrečiose ĮRĮ normose nurodytų dokumentų nepateikimu. ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti dokumentai, kurie turi būti pridėti prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prie UAB „Šeba“ vadovo ieškininio pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridėti: neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas (b. l. 32-33), kreditorių susirinkimo protokolas (b. l. 34-60), pasiūlymas dėl įmonės administratoriaus kandidatūros ir pažymėjimas, patvirtinantis siūlomo įmonės administratoriaus teisę teikti administravimo paslaugas (b. l. 107-110), įmonės restruktūrizavimo plano metmenys (b. l. 61-77); įmonės balanso duomenys bei pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 81-90), įmonės turto sąrašas (b. l. 90-93), skolų tiekėjams sąrašas (b. l. 94-99). Bylos medžiaga patvirtina, kad įmonė atitinka ĮRĮ 3 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto išsakyta aplinkybė, jog jis, būdamas vienu didžiausių kreditorių, UAB „Šeba“ pagrindinių kreditorių susirinkime nepritarė įmonės restruktūrizavimui ir visais kreditorių susirinkime svarstytais klausimais balsavo „prieš“, savaime nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti neteisėta ir nepagrįsta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagal bylos medžiagą teisingai nustatė, kad yra ĮRĮ 3 straipsnyje įtvirtintos sąlygos iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei neegzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Šios aplinkybės ir nulėmė restruktūrizavimo bylos UAB „Šeba“ iškėlimo tikslingumą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vien tik formaliais įstatymo reikalavimais dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kad netinkamai vertino restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktus duomenis.

Metmenyse atspindimi tik bendriausi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮRĮ nenustato konkrečių reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų parengimui, jų turiniui ir formai, išskyrus būtinumą nurodyti planuojamą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį (ĮRĮ 23 str. 1 d.). Metmenų pagrindu turėtų būti daroma pagrįsta prielaida, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus. UAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano metmenyse įvardintas įmonės restruktūrizavimo laikotarpis, išdėstytos aplinkybės apie įmonės dabartinę finansinę situaciją, pateikiami prognozuojami įmonės finansiniai duomenys ir rodikliai, nurodyti susidariusios situacijos sprendimo būdai, pateiktos planuojamos veiklos prognozės (žr. b. l. 61-77). Tokie įmonės restruktūrizavimo plano metmenys negali būti vertinami kaip išimtinai formalaus turinio. Juose apibrėžtos bendriausios numatomos priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Metmenų turinys atspindi įmonės ateities perspektyvas, nes įmonė siekia išvengti bankroto ir toliau veikti tam tikroje ūkinėje srityje. Pagal ĮRĮ normas laikytina, kad kartu su ieškininiu pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pateikiami tik pagrindiniai įmonės restruktūrizavimo perspektyvos bruožai, apibūdinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyta įmonės veiklos tęstinumo ir jos mokumo atkūrimo vizija turi būti konkretizuojama ir detalizuojama įmonės restruktūrizavimo plane, kuriame jau turi būti numatytos aiškios ir išsamios restruktūrizavimo procese įgyvendintinos priemonės. Teismas, priimdamas nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pat metu privalo paskirti įmonės administratorių restruktūrizavimo plano rengimo ar kitam kreditorių susirinkime numatytam laikotarpiui (ĮRĮ 7 str. 3 d.). Teismo nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti nurodyta įmonės restruktūrizavimo plano ir kitų restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingų dokumentų parengimo ir pateikimo teismui data (ĮRĮ 7 str. 7 d. 3 p.). Įmonės restruktūrizavimo plano turiniui keliami reikalavimai nurodyti ĮRĮ 13 straipsnio nuostatose.

Tai, kad pareiškėjas, vertindamas UAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano metmenis, nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, nes, pasak pareiškėjo, plano metmenyse daromos prielaidos dėl įmonės tolimesnio gyvavimo pažeidžia jo - vieno iš pagrindinių kreditorių - interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Šeba“ 2009 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 91,46 procentų visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkime 68,95 procentai dalyvavusių kreditorių pritarė įmonės vadovo pateiktiems UAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano metmenims, nutarė įpareigoti įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei, sutiko su siūloma teismui paskirti administratoriaus kandidatūra įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu (b. l. 34-36). Taigi, didžioji įmonės kreditorių dalis pritarė įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimui.

ĮRĮ normų iš esmės įtvirtinamos prioritetinės restruktūrizavimo proceso nuostatos prieš bankroto procedūras. Įmonės restruktūrizavimu siekiama išvengti įmonės bankroto (žr. ĮRĮ 1 str. 1, 2 d., 8, 24 str.). Pagal ĮRĮ 24 straipsnio nuostatas teismas gali nutraukti restruktūrizavimo bylą, jeigu: nevykdomos ĮRĮ 15 straipsnio 8 dalyje nurodytos sąlygos; restruktūrizavimo proceso metu išaiškėja, kad apie įmonės ekonominę būklę buvo pateikta neteisinga informacija, dėl to restruktūrizavimo planas negali būti įvykdytas ir tai patvirtina kreditorių komitetas (susirinkimas); išaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas. Jeigu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą ir teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 24 str. 3 d.). Paminėtos ĮRĮ nuostatos, jau iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą bei esant numatytoms sąlygoms, suteikia pagrindą tokią bylą nutraukti. Nagrinėjamu atveju (tik iškėlus restruktūrizavimo bylą, tai yra iš esmės pradinėje galimų restruktūrizavimo procedūrų stadijoje, dar nesant parengto įmonės restruktūrizavimo plano, vien tik vertinant UAB „Šeba“ restruktūrizavimo plano metmenis) negalima sutikti su apelianto išsakytomis prielaidomis, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas UAB „Šeba“ esminių pokyčių grąžinant kreditoriams įsiskolinimus neduos, o tik užtęs įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šeba“ vėl bus priversta papildomai skolintis tam, jog baigtų jau pradėtus ar pradėtų naujus nekilnojamojo turto investicinius projektus ir susidarys dar didesni įmonės įsipareigojimai, kad dėl dabartinių ekonominių nekilnojamojo turto rinkos prognozių sunku tikėtis, jog statybos ir projektavimo veikla artimiausius dvejus ar trejus metus įgalins gauti pakankamai lėšų kredito įsipareigojimams tenkinti, šiuo atveju nepaneigia teismo nutarties, kuria UAB „Šeba“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Dabartinėje planuojamo įmonės restruktūrizavimo stadijoje – tik iškėlus restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant parengto įmonės restruktūrizavimo plano, kuriuo iš esmės konkretizuojamos priemonės įmonės pajėgumui atkurti bei laikiniems finansiniams sunkumams pašalinti, nėra pagrindo daryti išvadą, jog įmonė nesugebės įveikti tuos sunkumus, ir kad ją tikslingiau šalinti iš rinkos bankroto instituto pagalba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, remdamasi aukščiau nurodytais motyvais sprendžia, jog teismo nutartis, kuria UAB „Šeba“ iškelta restruktūrizavimo byla ir įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui paskirtas įmonės administratorius, laikytina pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisingumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.