Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. C. (nuotoliu per Zoom programėlę) ir jo gynėjui advokatui Dainiui Motužiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas 2024-09-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį jam paskirta 36 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 24 parų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. C. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2024 m. rugpjūčio 5 d., 18.50 val., UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, adresu Taikos pr. 139, Klaipėda, prekybinėje salėje iš lentynos paėmęs susidėjo į prekybinį krepšelį viskį „Woodford Reserve Rey“ 0,7 l talpos, 41,99 Eur vertės, viskį „Woodford Reserve“ 0,7 l talpos, 40,99 Eur vertės, 2 vnt. romo „Bumbu xo Rum“ 0,7 l talpos, vieneto vertė 36,99 Eur, bendros 73,98 Eur vertės, 2 vnt. viskio „Gentleman Jack“ 0,7 l talpos, vieneto vertė 34,79 Eur, bendros 69,58 Eur vertės, po to, minėtus alkoholinius gėrimus iš prekybinio krepšelio susidėjo į kuprinę ir už juos nesusimokėjęs, išėjo iš parduotuvės. Tokiu būdu K. C. pagrobė UAB „Rimi Lietuva“ prekyba priklausantį nedidelės 226,54 Eur vertės turtą.

2. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. C. kaltu dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo padarymo prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti taikant sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarką.

2.1. Paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.50 val., atėjo į parduotuvę „Rimi“, adresu Taikos pr. 139, Klaipėdoje, apsipirkti. Įėjęs į parduotuvę pamatė, kad nėra apsaugos darbuotojų, todėl nusprendė pavogti alkoholinių gėrimų. Nuėjęs į šių gėrimų skyrių, į prekybinį krepšelį įsidėjo šešis butelius alkoholinių gėrimų, kurių kainos ir pavadinimo nežiūrėjo. Po to užėjo už prekių sudėjimo stendo kampo ir alkoholinius gėrimus susidėjo į savo kuprinę. Susidėjęs prekes į kuprinę, už jas neatsiskaitęs išėjo iš parduotuvės. Tą pačią dieną „Eglės“ turguje pagrobtus alkoholinius gėrimus už 100 Eur pardavė atsitiktiniam praeiviui. Už gautus pinigus pirko maistą, tenkino savo buitines poreikius. Priėmus baudžiamąjį teismo įsakymą nesutiko su paskirta arešto bausme, bet dabartiniu metu, kai atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, sutinka, kad jam bus paskirta arešto bausmė. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

3. Be paties kaltinamojo prisipažinimo kaltu, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta daiktų apžiūra, civilinio ieškovo atstovo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

4. Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimo nustatyta, kad į UAB „Rimi Lietuva“ priklausančią parduotuvę „Rimi“, adresu Taikos pr. 139, Klaipėda, atėjo vyras, kuris iš alkoholio skyriaus paėmė viskį „Woodford Reserve Rey“ 0,7 l talpos, kurio vertė 41,99 Eur, viskį „Woodford Reserve“ 0,7 l talpos, kurio vertė 40,99 Eur, 2 vnt. romo „Bumbu xo Rum“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 36,99 Eur, bendra vertė 73,98 Eur, 2 vnt. viskio „Gentleman Jack“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 34,79 Eur, bendra vertė 69,58 Eur, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs. Padaryta žala 226,54 Eur (1 t., b. l. 1-10).

5. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti UAB „Rimi Lietuva“ pateikti vaizdo įrašai daryti parduotuvėje „Rimi“, adresu Taikos pr. 139, Klaipėda. Fiksuota, kaip alkoholinių gėrimų skyriuje vaikšto vyras, kuris rankose nešasi pirkinių krepšelį, kuriame yra įvairių prekių. Matyti, kaip vyras iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynos vieną po kito paima 6 tamsios spalvos butelius ir susideda į pirkinių krepšelį. Nuėjęs į užkandžių skyrių pirkinių krepšelį padeda ant grindų, vaikšto po skyrių. Po to prieina prie pirkinių krepšelio, nuo pečių nusiima kuprinę, ją atitraukia ir padeda ant grindų už pakylos, iš pirkinių krepšelio išima po vieną šešias prekes ir įsideda jas į kuprinę. Užsitraukęs kuprinę ją užsideda ant pečių, nuėjęs iki kasų perlipo per vartelius ir išėjo iš parduotuvės (1 t., b. l. 32-35).

6. Iš 2024 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad iš vaizdo įraše matomų asmens bruožų, pagal ankstesnius teisės pažeidimus, taip pat pagal tai, kad jis yra žinomas dėl vykdomų administracinių nusižengimų, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė K. C. (1 t., b. l. 30-31).

Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados

7. Vagystė, BK 178 str., yra svetimo turto pagrobimas. Norint veiką kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimą, būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Subjektyvioji grobimo pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori (siekia) jį neatlygintinai užvaldyti suprasdamas, kad turto savininkui ar teisėtam valdytojui bus padaryta turtinė žala. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinis turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2010).

7.1. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis K. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą). Jis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad grobia svetimą turtą, jį paimdamas, veikia neteisėtai ir prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo.

8. Civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ atstovė ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 226,54 Eur (1 t., b. l. 10) turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais, žala padaryta tyčiniais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo K. C. civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ priteistina 226,54 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis civilinį ieškinį teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai.

9. 2025-08-21 išnagrinėtoje byloje po teismo posėdžio 2025-08-22 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, suteiktos kaltinamajam K. C. sudaro 193.75 Eur dydžio advokato užmokestis.

9.1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje teisiamasis suimtas, yra privalomas. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir, kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

9.2. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Bausmės skyrimas

10. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10.1. Kaltinamasis K. C. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, ja padaryta žala, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, baudžiamąjį nusižengimą padarė, būdamas daug kartų pripažintas kaltu dėl analogiškų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirba, iki suėmimo registravosi Užimtumo tarnyboje, dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, svetimos nuosavybės neliečiamybę. Kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis).

10.2. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko bylą nagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. C. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

10.3. Kadangi šią nusikalstamą veiką K. C. padarė iki jo pripažinimo kaltu 2024-09-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti subendrinta su 2024-09-09 nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į nedidelį nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, taikomas dalinio bausmių subendrinimo principas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297, 301, 303, 308, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

K. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, K. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. C. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausme ir paskirti K. C. galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį.

Civilinės atsakovės UAB „Rimi Lietuva“ pareikštus civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. C. 226,54 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt keturi centus) turtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų nėra, nes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.