Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorei Linai Lomonienei, asmeniui kuriam paskirtos priverčiamos med. priemonės V. P., suinteresuotam asmeniui D. P., VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovei gyd. V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovė gyd. V. Š. teismo posėdžio metu teikimą palaikė. Papildomai nurodė, kad V. P. stebėdami ir gydydami metus laiko, mato labai ženklų jo psichinės būklės pasikeitimą, t. y. labai didelį pagerėjimą: jeigu anksčiau buvo užsidaręs, vienišas ir nuliūdęs, tai dabar jis yra aktyviai bendraujantis, beveik kiekvieną dieną dalyvauja jų projekte ir kiekvieną dieną atvyksta į centrą bendrauja su kitais pacientais, su jų įstaigos socialiniais darbuotojais, psichologais ir su gydytoju. Visus metus laiko (duomenys neskelbtini) nematė, centro gydytojų įsitikinimu, šiuo metu būsena yra tokia, kad tęsiant tokį pat gydymą, aktyviai bendradarbiaujant su gydytojais, psichologais ir socialiniais darbuotojais, priverstinis stebėjimas nėra būtinas. Juolab, kad pacientas supranta esamą situaciją, supranta, kad jam yra reikalingas gydimas ir jis pats mato teigiamas gydymo išraiškas. Taip pat stebimas labai aktyvus šeimos palaikymas.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pateiktu teikimu, supranta, kad jam ir ateityje reikės lankytis pas gydytojus, vartoti jam skiriamus vaistus.

Suinteresuotas asmuo (V. P. brolis) D. P. pasidžiaugė psichiatrijos centru, kad ten yra vykdomi užimtumai. Priemonės buvo labai efektingos, jo broliui padėjo išeiti iš depresijos. Brolis V. P. kas dieną vaikšto su šiaurietiško ėjimo lazdomis, tai jam labai padeda, pasisemia energijos. Mano, kad brolis turėjęs visus šiuos sunkumus, gali paskatinti kitus, jis pats supranta ko reikia, kad išsivaduoti iš depresijos.

Prokurorė Lina Lomonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikia teikimą tenkinti, nes nėra jokios priežasties V. P. toliau taikyti priverstines medicinos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti baudžiamuoju įstatymu uždraustų pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, turi vertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog V. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Asmuo pastoviai lankosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtus vaistus vartoja. Skundų neturi, džiaugiasi, kad jaučiasi gerai. Jo brolis patvirtino, kad V. P. sveikata labai pagerėjusi, yra neatpažįstamai pasikeitęs į gerą pusę, yra daugiau bendraujantis, padeda kaimo darbuose, tvarkosi buityje, lanko tėvus.

V. P. gydymo eigoje tapo geros nuotaikos, nuo pat priverstinio stebėjimo pradžios kliedėjimo idėjų nestebėta. Yra tapęs žvalus, aktyvus, padeda buityje, padeda broliui sodyboje, prie daugiabučio, kuriame gyvena, pjauna žolę, tvarko aplinką. Be to nuolat pagal sudarytą tvarkaraštį atvyksta į užimtumą centre, nuolat kontaktuoja su socialiniais darbuotojais, psichologu. Yra kritiškas buvusių įvykių atžvilgiu, supranta gydymo svarbą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad V. P. psichikos būklė yra akivaizdžiai pagerėjusi ir stabili. Stebimuoju laikotarpiu priverstinio gydymo pažeidimų nenustatyta, vaistus vartoja.

Teismas, įvertinęs pateiktą dokumentaciją, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus atstovės paaiškinimą, laiko nustatytu, kad V. P. pavojaus aplinkiniams nebekelia ir dėl jam konstatuoto psichikos sutrikimo jį stebėti ir gydyti priverstinai nebereikalinga, tai yra reikalingumas jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra išnykęs, todėl ši priverčiamoji medicinos priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.

V. P. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinti.

Nutarties nuorašus pateikti prokuratūrai, pareiškėjui, V. P. ir D. P. (elektroniniu paštu).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.