Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeratienei, nedalyvaujant ieškovei ,dalyvaujant jos advokatui Daliui Mecelicai ,atsakovės atstovei Laimai Pušinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo nugriauti statinio dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,59 dalys nuosavybės teise priklauso J. S., o 0,41 - Kauno miesto savivaldybei(b.l. 24-26). 2007-01-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota ,kad namo (duomenys neskelbtini), stogo šiferis suskilinėjęs, sulūžęs, kambario lubos aiškiai matosi įlinkusios, bute netvarka (b.l. 66,67) . 2012-03-05 pateiktoje UAB „Įraža “ eksperto išvadoje Nr. 12-03/05, nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2-ojo buto konstrukcijos netenkina Statybos įstatymo 4-ajame straipsnyje nustatytų esminių statinio reikalavimų ir konstrukcijų būklė yra avarinė. Galima 2-ojo buto pastogės perdangos virš patalpų II-l ir II-4 griūtis, galinti sukelti ir stogo virš 1-ojo ir 2-ojo butų griūtį. Ekspertas nustatė, kad 2-ojo buto pagrindinės laikančios konstrukcijos (sienos ir pastogės perdangos sijos) remontuoti netinkamos, todėl padarė išvadą, kad 2-as butas turėtų būti nugriautas, o grybų užkrėsta mediena turi būti sudeginta arba užkasta žemėje. Kauno m. savivaldybės nereikalingų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažymoje dėl turto būklės nurodyta : gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rastų sienos, stogo gegnės ir pastogės perdangos sijos pažeistos puvinio, vietomis įlinkusios. Stogo danga fiziškai nusidėvėjusi. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro duomenimis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fizinis nusidėvėjimas — 70 procentų. Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų t. y. prieškambario, virtuvės ir kambario lubų perdanga išlinkusi, keliose vietose įlūžusi, krosnis dalinai išgriauta, eksploatuoti netinkama. Komisija siūlo: Kauno miesto savivaldybei priklausančios 41/100 dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esama techninė būklė netenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4-me straipsnyje nustatytų Esminių statinio reikalavimų. Minėta gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini) netinkama naudoti, jo konstrukcijos remontui ar rekonstrukcijai netinkamos, būklė avarinė, siūlome ją pripažinti netinkama (negalima) naudoti(bl.l.110).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas priklauso 0,59 dalys ieškovei , 0,41 atsakovei . Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio l dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai ,kad atsakovė yra savininkė ,kurią norminiai aktai įpareigoja elgtis su jos nuosavybės dalimi pagal atitinkamus griežtai reglamentuotus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas šiais atvejais:

savininko noru;kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) - per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką;kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas;kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką;kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, - per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatytą terminą;kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais;teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytą terminą.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Taigi, teismo sprendimu galima įpareigoti nugriauti tik tokiu atveju, jei nustatyta viena iš 2-6 punktuose numatytų sąlygų bei pažeidimui pašalinti yra suėjęs kompetentingos institucijos nustatytas terminas. Ta aplinkybė ,kad šiuo atveju daikto savininkas ir statinių naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas iš esmės sutampa, nepašalina būtinumo laikytis norminių aktų reikalavimų sprendžiant klausimą dėl statinio nugriovimo. Pažymėtina, kad ieškovė nėra subjektas, teisės aktų įgaliotas teisme reikšti ieškinį dėl pastato dalies nugriovimo.

Aptariant aspektą ,jog ,šiuo atveju, pastato savininkas ir viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinių naudojimo priežiūrą sutampa, yra svarbios žemiau pateikiamų aktų normos. Statybos įstatymas (aptariama redakcija galiojusi iki ieškinio teismui pateikimo dienos), STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ detaliai ir imperatyviai reglamentuoja statinių pripažinimo avariniais tvarką, nustato subjektus, kurie gali įvertinti statinių būklę, taip pat nustato dokumentų, kuriuo įforminamas vertinimas, formą, sudėtį ir turinį. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Šio reglamento 8 punkte nustatyta, kad statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03: 2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.06.03: 2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir STR l .04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ atlieka tyrimą ir pateikia statinio savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis. Statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ 2 punktas nustato, kad esamų statinių tyrimus gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę būti statinių projektuotojais. Analogiškos nuostatos ieškovei buvo išdėstytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-06-27 rašte „Dėl prašymo“(bl.l.22,23) .

Apibendrinant minėtų aktų nuostatas, liečiančias ginčą, darytina išvada ,jog šalių turtas neatidalintas, ieškovė nėra prašomo griauti pastato dalies statytoja (užsakovė). Ginčo statinio naudojimo priežiūrą atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija (Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 p. ,), tačiau byloje nėra pateikta tinkamų įrodymų teigiančių, kad pastatas yra avarinės būklės ir egzistuoja Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. nurodytos aplinkybės ir, kad minėtas pastatas negali būti rekonstruotas ar suremontuotas, tokius vertinimus ir išvadas turi pateikti specialistai pagal minėtų Statybos techninių reglamentų reikalavimus, t. y. ekspertai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarant 2005-07-28 pastato 0,59 dalies pirkimo –pardavimo sutartį ,jos 4.2 p. pirkėja O. I., atstovaujama ieškovės, patvirtino , jog turėjo galimybę susipažinti su turto technine būkle ,dėl jos pretenzijų nereiškia ,turto perdavimo –priėmimo perdavimo akte t. p. nurodė ,jog pretenzijų dėl parduodamo namo su priklausiniais dalių trūkumų kokybės ,techninės būklės sutarties pasirašymo dieną ,nereiškia(bl.l.44-47).Tai reiškia ,kad sutarties sudarymo dieną pastato būklė O. I. bei jos atstovę ,ieškovę ,tenkino. O. I. 2005-08-30 padovanojus namo dalį V. N., o šiai 2005-09-22 padovanojus ieškovei ,ieškovė dovaną priėmė, tai reiškia ,kad pastato būklė ieškovę tenkino(bl.l.48-53). Paminėtą išvadą pagrindžia ir tai ,kad ieškovė jai priklausančioje ginčo namo dalyje deklaravo savo gyvenamąją vietą 2009-04-29 ,jos vaikai 2009-05-05. Teismas nesiremia ieškovės pateikta UAB „Įraža “išvada, kadangi ji nėra užsakyta pastato savininko bei nėra gauta paminėtų norminių aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai ,jog ginčo statinio daliai bylos nagrinėjimo metu ,įstatymų nustatyta tvarka, nėra atlikta statinio ekspertizė bei ji nėra pripažinta avarine. Taigi ieškovė nepateikė , jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, atitinkančių aukščiau nurodytoms teisės normoms. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovei nepateikus įrodymų, jog ginčo pastato dalis yra nustatyta tvarka pripažinta avarinės būklės ir dėl avarinės pastato būklės būtina ją griauti, o nenustačius tokios būklės, gali kilti klausimas tik dėl avarinės būklės požymių pašalinimo, ko ieškovė neprašo, dėl to ieškinį tenkinti nėra pagrindo, todėl jis yra atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, Klaipėdos apygardos teismas, civilinė byla nr. 2a-172-513/2012). Ieškovės advokatas į teismo klausimą, dėl kito šioje byloje ieškovės teisių gynimo būdo pasirinkimo, nurodė ,jog vadovaujantis ieškovės atliktos ekspertizės išvadomis, ieškovė kito savo teisių apgynimo būdo negali pasirinkti(bl.l.124).

Ieškinį atmetus ieškovei bylinėjimosi išlaidos ,nepriteistinos ,kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos(CPK 96str. 6d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 265 str., 268 str. 5 d., 270 str., 271 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.