Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S., M. S., nuteistojo J. P. gynėjo advokato Artūro Balčiūno ir Kupiškio rajono apylinkės prokuroro skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo :

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl motociklo ,,Honda“ ir dviračio ,,Phuma“ vagystės iš R. V.) - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą;

- pagal BK 178 str. 2 d. (dėl motociklo ,,Kawasaki“ vagystės iš A. G.) - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą.

- pagal BK 178 str. 2 d. (už motociklo ,,Honda“ ir dviračio vagystę iš R. V. ,,Phuma“ vagystė) - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (už motociklo ,,Kawasaki“ vagystę iš V. G. - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prieš šios bausmės pridėjus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams.

J. P. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. ir M. S. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, 2008 m. birželio 2 d., nenustatytą valandą, Kupiškio r., įsibrovė į R. V. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė R. V. priklausantį turtą : motociklą „Hond NX 650“, valst.Nr. 6000 litų vertės ir dviratį „Phuma“ 100 litų vertės.

Be to, V. S., M. S. ir J. P. nuteisti už tai, kad 2008 m. birželio 7 d., apie 1 val. nakties, Kupiškio rajone, padėjėjui J. P. automobiliu ,,C. X.“, valst. atvežus juos prie nusikaltimo vietos, įsibrovė į A. G. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė A. G. priklausantį turtą : motociklą „Kawasaki“ GPZ900, valst.Nr. 850 IR 2300 litų vertės, kurį J. P., automobiliu tempdamas iki Vabalninko ir padėdamas įsigyti šiam motociklui benzino, padėjo išvežti iš nusikaltimo vietos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir netaikyti jam paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas skyrė jam aiškiai per griežtą bausmę. Teismo įpareigojimo jį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. vykdymas jam ir jo šeimai sukels itin neigiamas pasekmes. Jis mokosi mokymo įstaigoje, esančioje 6 km nuo tėvų namų, kuriuose gyvena. Jo tėvai yra ūkininkai, o jis tėvams padeda nudirbti įvairius ūkio darbus, kurie prasideda anksčiau nei 7 val. ir baigiasi vėliau nei 22 val., be to, naktimis prižiūri besiganančius galvijus. Darbo metu tenka išvykti iš namų kelioms paroms, todėl dėl nurodytų priežasčių jis dažnai gali nespėti grįžti namo iki 22 val. ir būti iki 7 val. Jo tėvai dėl silpnos sveikatos ir didelės darbų apimties ūkyje negali apsieti be jo pagalbos.

Apeliantas teigia, kad, atsižvelgus į jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, darbą tėvų ūkyje, byloje nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, netaikant jam įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir šį įpareigojimą pakeičiant įpareigojimu neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių BK 48 str. 6 d. 5 p. nurodytose įstaigose arba, remiantis BK 48 str. 7 d., paskirti jam baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimų padaryme.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nusikaltimuose dėl motociklo ,,Honda ir dviračio ,,Puma“ vagystės jo kaltę iš esmės grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais jo brolio V. S. parodymais ir nepagrįstai atmetė teisiamojo posėdžio metu duotus V. S. parodymus. V. S. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo dėl policijos pareigūnų prieš jį panaudoto smurto, pareigūnų darytą poveikį pavirtina dažnos V. S., kuris buvo suimtas, apklausos, iš kurių keturios buvo atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, V. S. nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš brolį.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. B. parodymais, nes policijos pareigūnai šį liudytoją taip pat vertė duoti neteisingus parodymus. Liudytoją Š. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai privertė sakyti, kad jo brolis liudytojui pasakojęs, kad jis kartu su M. S. vogė motociklą. Teismas nepagrįstai atmetė teisme duotus liudytojo V. A. parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jį taip pat privertė sakyti, jog V. S. jam pasakojo motociklą vogęs kartu su M. S..

Apeliantas nurodo, kad jo kaltės įrodymu negali būti tai, kad įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai palikti tokio pat tipo avalyne, kaip ir ta, kurią jam po sulaikymo norėjo perduoti žmona. Pėdsakai įvykio vietoje palikti jo brolio V. S., kuris prisipažįsta pagrobęs motociklą ir dviratį, avalyne, tai patvirtina ir specialisto išvada, jog įvykio vietoje pėdsakus galėjo palikti ir tokio tipo, kaip V. S., avalynė.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi jo ir žmonos R. S. telefoninių pokalbių turiniu, užfiksuotu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokoluose, nes teisiamojo posėdžio metu nei jis, nei R. S. nebuvo apklausti apie pokalbių turinį, šie įrodymai nebuvo patikrinti teisme.

Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo G. N. parodymus. Šį liudytoją apklausiant teisme, buvo pažeistos jo teisės, nes teismas žinojo, kad G. N. gali duoti parodymus apie savo galimai padarytus nusikaltimus. Esat tokiai situacijai, liudytojas turėjo būti apklaustas ne BPK 183 str. nustatyta tvarka, o remiantis BPK 80 str. 1 d., 82 str. 3 d. įtvirtintais liudytojo ypatumais. Apklausdamas G. N., teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apeliantas teigia nepavogęs ir motociklo ,,Kawasaki“. Specialisto išvada nustatyta, kad įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai palikti tokio pat tipo avalyne, kaip ir jo brolio V. S., kuris prisipažino padaręs šią vagystę, todėl įvykio vietoje rasti šio asmens avalynės pėdsakai. Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu davė jam nepalankius parodymus policijos pareigūnų liepimu. Liudytojas Š. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų taip pat buvo priverstas pasakyti matęs M. S. baltu automobiliu pravažiuojantį pro įvykio vietą, o teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jam tik pasirodė, jog automobilyje sėdėjo M. S.. Liudytoja V. Š. gaisro vietoje jo pati nematė. Teismas neišnaudojo visų galimybių iškvieti liudytoją L. K. į teismo posėdį, todėl nepatikrino šios liudytojos parodymų teisme ir nepagrįstai perskaitė jos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Liudytojas D. B. ir kiti liudytojai galėjo suklysti teigdami prie degančio automobilio matę jį, o ne V. S., nes jų abiejų išvaizda labai panaši.

Apeliantas nurodo, kad byloje esantys DNR tyrimai suklastoti, nes specialisto neva jo (apelianto) iš įvykio vietos paimtas DNR pavyzdys nėra jo. Pareigūnai jo DNR pavyzdžius galėjo gauti iš bet kur, nes jis ilgą laiką buvo suimtas. J. Š. tardymo izoliatoriuje mobiliojo ryšio telefono neturėjo ir nežino, kad toks telefonas jo kameroje būtų surastas.

Apeliantas teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nepatikrintas pokalbių turinys, užfiksuotas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, neapklausti asmenys, kurie, pareigūnų manymu, dalyvavo šiuose pokalbiuose. Dėl šių priežasčių nuosprendyje netiksliai nurodyta, kad jis su žmona kalbėjo apie darbo sutartį, nes šis pokalbis iš tiesų vyko tarp jo žmonos ir jo advokato ir buvo kalbama ne apie darbo sutartį. Teismas nepagrįstai atmetė jo darbo sutartį, sudarytą 2008-06-03 su UAB ,,J ir Ko“, nes ši sutartis sudaryta teisėtai ir jis buvo įdarbintas, laikantis įstatymo reikalavimų.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. P. gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., ir J. P. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Gynėjas skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo, šališkai, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisiamojo posėdžio metu buvo kreiptasi į teismą dėl to, kad Kupiškio rajono PK pareigūnas L. D. suinteresuotas apkaltinti M. S., todėl ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai, kad procesiniai veiksmai, turintys lemiamą reikšmę, buvo atliekami ir fiksuojami, nesilaikant BPK reikalavimų.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi liudytojo T. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas teisiamajame posėdyje nurodė šiuos parodymus davęs, verčiamas policijos pareigūnų. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo G. N. parodymus. Šį liudytoją iškvietus į teismą V.ir M. S. gynėjų iniciatyva, M. S. gynėja prašė G. N. taikyti BPK 80 str. 1 d. numatytą draudimą duoti parodymus prieš save ir jo neapklausti, o bylą grąžinti tyrimui papildyti. Teismas, neturėdamas duomenų, kad G. N. duos tokius parodymus, dėl kurių jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir liudytojui sutikus duoti parodymus, jį apklausė BPK 183 str. numatyta tvarka.

Gynėjas nurodo, kad J. P. parodymus patvirtina jo sesers, J. S., parodymai, taip pat liudytojos V. J., V. Š., liudytojo Š. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Gynėjas skunde teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesilaikė BPK 20 str. 2 d nuostatų, jog baudžiamojoje byloje duomenys kaltės įrodymais tampa tik tuomet, kai jie išnagrinėjami teisiamajame posėdyje ir nuosprendyje nurodoma, kokiais argumentais remiantis tam tikros aplinkybės pripažintos įrodytomis, kodėl dalis įrodymų atmesta. Teismas pažeidė ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, jog teismas privalo patikrinti kiekvieną iškeltą versiją ir motyvuotai pasisakyti, kodėl vienus įrodymu laikė tinkamais, o kitus atmetė. Gynėjas skunde pažymi, kad E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuota nuostata, jog kaltinimas turi būti paremtas neabejotinai patikimais įrodymais, o ne vienintelio liudytojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Tačiau teismas J. P. kaltę grindė tik vienintelio liudytojo T. B. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o kitų nuteistųjų parodymai netgi paneigia. Gynėjas daro išvadą, kad dėl skunde nurodytų priežasčių J. P. turi būti išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Apeliaciniu skundu Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : J. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. į BK 178 str. 2 d. ir jam skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 8 mėnesiams.

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, perkvalifikuodamas J. P. veiksmus iš kaltinamajame akte nurodytų vykdytojo į padėjėjo, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad J. P., nors ir dalyvavo nusikalstamoje veikoje, atveždamas nuteistuosius į vagystės vietą ir padėdamas išvežti pagrobtą motociklą, tačiau nebuvo įsibrovęs į garažą, t.y. neatliko vagystės, įsibraunant į patalpą, objektyviosios pusės veiksmų. Tačiau teismas neįvertino, kad teismų praktikoje bendravykdytoju laikomas ne tik asmuo, pats realizavęs visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, bet ir asmuo, realizavęs tik dalį šių veiksmų kasacinės nutarys Nr. 2K-605/2007, Nr.2K-211/2008. Todėl pripažįstant asmenį motociklo vagystės bendravykdytoju, nėra būtina, kad ir pats būtų įsibrovęs į garažą ir atsisėdęs už pagrobto motociklo vairo.

Nuteistojo V. S. ir liudytojo T. B. parodymais nustatyta, kad J. P. nusikaltimo dieną kartu su M. S. nuvyko į V, susirado V. S. ir kartu su juo nuvyko į nusikaltimo vietą. Ten J. P. laukė, kol bendrininkai pavogs motociklą, po to pririšo prie savo vairuojamo automobilio ir tempė, davė pinigų V. S., kad šis degalinėje nupirktų motociklui degalų ir kartu su M. S. paslėpė motociklą. Praėjus parai, J. P. jau pats vienas pasitelkė kitus asmenis ir pagrobtus motociklus ir dviratį nugabenę į Vabalninko miestelį, juos sudėjo į V. S. sandėliuką. Šie veiksmai rodo, kad J. P. realiai disponavo pagrobtu turtu, veikė pagal iš anksto aptartą planą, todėl jis atliko ne padėjėjo, o vykdytojo vaidmenį, nes kartu su V.ir M. S. tiesiogiai darė nusikalstamą veiką ir buvo pasiskirstę vaidmenimis.

Prokurorė skunde teigia, kad teismas J. P. teisingai parinko bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau nustatė per mažą jos trukmę. Net ir tuo atveju, jei J. P. veika būtų pripažinta padėjėjo, jam skirta bausmė turėtų būti griežtinama. J. P. naują nusikaltimą padarė, būdamas anksčiau teistas šešis kartus, tarp jų - ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, vėl padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei. J. P. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis, po nusikaltimo padarymo jis stengėsi užsitikrinti sau alibi, prisidėjo prie V. S. daromo poveikio, byloje nustatyta J. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių aplinkybių. Prokurorė daro išvadą, kad J. P. padarytas nusikaltimas buvo nuoseklius jo ankstesnio gyvenimo būdo padarinys, jam anksčiau skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, o J. P. bendrininkavimo rūšis ir darbovietės charakteristika negalėjo nulemti pernelyg švelnios bausmės paskyrimo. Dėl šių aplinkybių J. P. turi būti skiriama griežtesnė bausmė, artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų M. S., V. S., nuteistojo J. P. gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistųjų M. S., V. S. ir J. P. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, prokuroro skundą tenkinti.

M. S. ir J. P. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini, V. S. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl M. S. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir M. S. pagrįstai pripažino kaltu dėl dviejų vagysčių, padarytų įsibrovus į patalpą.

M. S. kaltė dėl motociklo ,,Honda“ ir dviračio ,,Phuma“ vagystės įrodyta kito nuteistojo V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jog jis vagystę padarė kartu su broliu M. S., liudytojų L. D., D. T., T. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje buvo atliekami, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, bei rašytiniais įrodymais, patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu : trasologinių tyrimų specialisto išvada, įrodančia, kad įvyko vietos apžiūros metu rasti avalynės pėdsakai palikti tokio tipo avalyne kaip M. S. ir V. S., telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotų M. S. ir jo sutuoktinės R. S. pokalbių turiniu, iš kurio matyti, kad jie kalbėjosi apie M. S. ruošiamą alibi, poveikį V. S., kad šis pakeistų savo parodymus ir duotų kitiems tuo metu buvusiems įtariamaisiais palankius parodymus, kitais nuosprendyje išdėstytais dokumentais. Kito nuteistojo šioje byloje V. S., liudytojų parodymus teismas vertino neatsiejamai nuo atitinkamų rašytinių įrodymų, esančių byloje. Šių įrodymų visuma suteikė pagrindą teismui daryti išvadą, kad M. S. kartu su V. S. iš garažo pagrobė R. V. priklausančius motociklą ,,Honda” ir dviratį ,,Phuma”. Teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl atmeta paties M. S. versiją, jog jis nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme, teisiamajame posėdyje duotus V. S. parodymus, liudytojų R. S. ir G. N. parodymus.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, pagrįsdamas savo išvadas, rėmėsi dalies liudytojų- T. B., V. A., Š. K. – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., šiuos parodymus balsu perskaitė teisiamojo posėdžio metu, tačiau jie buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl neturėtų būti traktuojami kaip turintys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006), todėl teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Kita vertus, kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008). Šioje byloje minėtų netiesioginių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertinant juos kitų bylos įrodymų kontekste, neturėjo lemiamos reikšmės teismo išvadoms, be to, teismas šiuos parodymus vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendžio pagrindimas liudytojų T. B., V. A., Š. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nevertintinas kaip įrodinėjimo tvarkos pažeidimas.

Apeliantas savo skunde, ginčydamas šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą, teigia, kad liudytojai davė jam nepalankius parodymus dėl policijos pareigūnų jiems daryto poveikio. Šie skundo argumentai analogiški apelianto pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytiems argumentams. Teisiamajame posėdyje liudytojai T. B., Š. K., V. A. iš tiesų nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jiems darė poveikį, tačiau liudytojas T. B. nedetalizavo šių savo teiginių, nesugebėjo konkrečiai įvardinti, kuo šis poveikis pasireiškė, kiti du liudytojai taip pat gana abstrakčiai apibūdino pareigūnų jiems esą išsakytus gąsdinimus, be to, liudytojai Š. K. ir T. B. teisiamajame posėdyje patvirtino kai kurias esmines ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai L. D., D. T., T. Š. kategoriškai paneigė bet kokio poveikio minėtiems liudytojams darymą. Teismas, įvertinęs pačių liudytojų T. B., V. A., Š. K. argumentaciją dėl parodymų pakeitimo, byloje esančius telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų protokoluose esančius duomenis apie M. S. siekį daryti poveikį liudytojams, žinantiems nusikaltimo padarymo aplinkybes, policijos pareigūnų parodymus, pagrįstai atmetė apelianto ir jo gynėjo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu liudytojams esą daryto poveikio.

Apeliantas skunde ginčija ir kito nuteistojo šioje byloje V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų patikimumą, teigdamas, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo, nes pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, be to, neišaiškino teisės neduoti parodymų prieš savo brolį, t.y. apeliantą M. S.. Šie nuteistojo argumentai, iš esmės analogiški bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytiems jo ir jo gynėjo argumentams, nuosprendyje išsamiai aptarti ir motyvuotai atmesti. Teismas teisingai nurodė, kad V. S. nurodytas brolio M. S. tariamo apkalbėjimo motyvas – pyktis dėl senų nuoskaudų – yra neįtikinamas, nes byloje nustatyta, kad V. S. tiek prieš nusikaltimus, tiek po jų padarymo dažnai bendravo telefonu su M. S.. V. S. nurodytą aplinkybę, jog M. S. jis apkalbėjęs, būdamas įtakotas pareigūnų poveikio, paneigia tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek paties M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuriose jis nuosekliai teigė vagystes padaręs kartu su broliu M. S.. Šiose apklausose dalyvavo V. S. gynėjas, tačiau nei jis, nei V. S. jokių pastabų dėl apklausų tvarkos nepareiškė. Savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Vertindamas V. S. parodymų pakeitimo aplinkybes, teismas pagrįstai atsižvelgė į telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotus M. S. ir R. S. pokalbius bei po jų sekusius V. S. veiksmus : M. S. su R. S. aptarus, kaip V. S. priversti pakeisti jo duotus M. S. kaltinančius parodymus, V. S. 2008-06-15 parašė pareiškimą prokuratūrai, kuriame teigė davęs melagingus parodymus dėl M. S. dalyvavimo vagystėse (3 t., 52-55 b.l.) ir po to 2008-09-23 sekusioje apklausoje jau pateikė versiją, kurios laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu, t.y. kad vagystes jis padaręs ne su M. S., o su asmenimis, kurių vardai Genadijus ir Algis. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje rėmėsi V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Apelianto skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos V. S. teisės, nes jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš brolį M. S., taip pat nepagrįstas. Neduoti parodymų prieš įtariamąjį ar kaltinamąjį turi teisę liudytojais apklausiami jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (BPK 82 str. 2 d.). Tuo tarpu įtariamasis ir kaltinamasis turi daug platesnes teises dėl parodymų davimo ir nėra saistomas pareigos duoti teisingus ir išsamius parodymus – jis gali duoti tik jo gynybinę poziciją atitinkančius parodymus, gali nurodyti tik dalį aplinkybių, gali apskritai neduoti jokių parodymų (BPK 21 str. 4 d.), todėl įstatymas nenumato pareigos įtariamąjį papildomai įspėti, kad jis gali neduoti parodymų prieš tam tikrus asmenis.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jį teisinančius liudytojo G. N. parodymus, be to, neapklausdamas šio liudytojo specialųjį statusą turinčiu liudytoju, duodančiu parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 82 str. 3 d.), padarė esminį BPK pažeidimą. Šie skundo argumentai atmestini. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog prieš liudytojo G. N. apklausą advokatas Ž.Rutkauskas pareiškė prašymą šį liudytoją apklausti BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka (5 t., 58 b.l.). Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu, įvertinęs tai, kad G. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastas savo gyvenamoje vietoje, todėl neapklaustas, byloje nebuvo jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad jis gali duoti parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, žodine nutartimi motyvuotai atmetė gynėjo prašymą. Įvertinęs liudytojo G. N. parodymus ir juos palyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas pagrįstai atmetė šio liudytojo parodymus. Nuosprendyje išsamiai aptartas liudytojo parodymų neatitikimas trasologinių tyrimų specialisto išvadai, liudytojų I. J., J. V., T. B. parodymams apie motociklų ir dviračio grąžinimo į sandėliuką aplinkybes, išvardinti kiti duomenys, suteikę teismui pagrindą manyti, jog G. N. savo parodymais siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės M. S.. Kolegija tokią teismo išvadą laiko teisinga.

Apeliantas skunde teigia, kad trasologinių tyrimų specialisto išvada negali būti jo kaltės įrodymu, nes joje nurodyta, kad avalynės pėdsakai įvykio vietoje - Antašavos kaime, Kupiškio rajone – galėjo palikti tokio tipo avalyne, kaip M. S. arba V. S.. Pirmiausia, apeliantas neteisingai interpretuoja specialisto išvados turinį. Išvadoje nurodyta, kad įvykio vietoje - Antašavos kaime, Kupiškio rajone, rasti du skirtingi ir tinkami identifikavimui avalynės pėdsakai. Avalynės pėdsakas, nukopijuotas gipsinėje išliejoje Nr. 2, paliktas tokio pat tipo avalyne, kaip M. S. avalynė, o kitas avalynės pėdsakas, nukopijuotas gipsinėje išliejoje Nr. 1, paliktas tokio pat tipo avalyne, kaip V. S. avalynė (1 t., 72-76 b.l.). Taigi, įvykio vietoje rasti abiejų nuteistųjų avalynės pėdsakai, o ne kurio nors vieno iš jų, kaip teigiama skunde, todėl teismas specialisto išvadą teisingai laikė vienu iš abiejų nuteistųjų kaltę patvirtinančiu įrodymu. Teismas nuosprendyje aptarė ir pagrįstai atmetė liudytojos R. S. parodymus, jog sportiniai bateliai, kuriuos liudytoja nešė sulaikytam sutuoktiniui M. S., kurie vėliau pateikti specialistui lyginamajam tyrimui atlikti ir kuriuos ištyręs specialistas nustatė, jog šių batelių pado raštas sutampa su įvykio vietoje rasto bato pėdsako raštu, priklausė ne M. S., bet V. S.. Šios aplinkybės rodo, kad trasologiniam lyginamajam tyrimui buvo pateikti abiejų nuteistųjų – M. S. ir V. S. batai, todėl įvykio vietoje rasti abiejų nuteistųjų batų pėdsakai.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nuosprendyje neturėjo pagrindo remtis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų protokoluose užfiksuotais duomenimis, nes teisiamajame posėdyje nepatikrino jų leistinumo ir liečiamumo. Iš teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinio matyti, jog teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, paskelbė byloje esančias telefono skambučių išklotines ir pokalbių įrašų darymo protokolus (5 t., 61 b.l.), o atnaujinto įrodymų tyrimo metu teisėjai proceso dalyvių paklausus, ar jie pageidauja perklausyti telefoninių pokalbių įrašus, kaltinamieji ir jų gynėjai nurodė su įrašais susipažinę ir nepageidaujantys jų klausyti (5 t., 149 b.l.). Nuosprendyje nurodytas ir byloje esantis telefoninių pokalbių klausymo ir įrašų darymo teisinis pagrindas – Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-06-11 ir 2008-07-11 nutartys (1 t., 123; 135 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, apklausti specialistas E. A., daręs telefoninių pokalbių įrašus, M. S., J. P., R. S. apie telefoninių pokalbių turinį. Nuteistieji ir liudytoja patvirtino, jog naudojosi telefonų numeriais, užfiksuotais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, nurodė, kad protokoluose užfiksuotu laiku bendravo tarpusavyje, paaiškino, ką reiškia kai kurios jų pokalbių frazės. Kolegija, susipažinusi su telefoninių pokalbių įrašų protokolais ir išklausiusi minėtų asmenų parodymų, laiko teisinga pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog šie pokalbiai rodo, kad M. S. buvo ruošiamas alibi, V. S. daromas poveikis, kad šis pakeistų parodymus, aptariamos poveikio teisėsaugos pareigūnams galimybės.

M. S. kaltė padarius motociklo ,,Kawasaki‘ vagystę įrodyta kito nuteistojo šioje byloje V. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad V. S. šį nusikaltimą padarė kartu su M. S. ir J. P., liudytojų L. D., D. T., T. Š. parodymais apie ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo eigą ir tvarką, biologinių tyrimų specialisto išvada, kuria nustatyta, kad ant pagrobto motociklo rankenų rasta M. S. DNR, trasologinių tyrimų specialisto išvada, kuria nustatyta, kad dalis pėdsakų, rastų vagystės vietoje, palikti M. S. avalyne, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, kuriais nustatyta, kad nuteistieji aptarinėja pastangas užsitikrinti alibi, poveikį V. S. ir liudytojams, kitas bylos tyrimo aplinkybes bei kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Apeliantas skunde kelia versiją, kad naktį, kuomet, pagal bylos aplinkybes, nuteistieji per V. vyko į vagystės vietą, liudytojai šalia Vabalninko, prie degančio L. K. automobilio matė ne jį, o jo brolį K. S.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai D. B., Š. K., V. A. iš tiesų pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir ėmė teigti įvykio vietoje matę ne M. S., o jo brolį K. S.. Tačiau liudytojo D. B. parodymai apie jo prie degančio automobilio kitame automobilyje matytą asmenį buvo prieštaringi: liudytojas pirmiausia paneigė matęs M. S., po to ėmė tvirtinti visgi matęs kažkurį iš brolių ir galėjęs M. S. sumaišyti su K. S.. Be to, šis liudytojas negalėjo suprantamai paaiškinti, kodėl pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie prie degančio automobilio matytą M. S.. Liudytojai Š. K. ir V. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat negalėjo aiškiai atsakyti, dėl kokių priežasčių jie pakeitė savo parodymus, kuriuose teigė prie degančio automobilio matė būtent M. S., o ne jo brolį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. S. nurodė pravažiavęs automobiliu pro degantį automobilį, stovėjusį prie Vabalninko miestelio, tačiau iš jo parodymų matyti, kad šiuo keliu jis važinėja nuolat, vykdamas į draugės namus, o tai reiškia, kad liudytojai galėjo matyti ir įprastu maršrutu važiuojantį K. S., ir tuo keliu pravažiavusį M. S.. Liudytoja V. Š. ne paneigė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, mačiusi prie degančio automobilio M. S., o nurodė jo tuo metu nepažinojusi, todėl negalinti prisiminti, ar jį matė, tačiau ši liudytoja patvirtino, kad jos draugė L. K. sakė prie automobilio kalbėjusi su M. S.. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neišnaudojo visų galimybių liudytoją L. K. apklausti teisiamajame, nes iš bylos medžiagos matyti, kad teismas ėmėsi visų priemonių liudytoją apklausti teisiamajame posėdyje – siuntė šaukimus, priėmė nutartį atvesdinti liudytoją (4 t., 151 b.l.) ir tik galiausiai iš jos motinos paaiškinimo nustatęs, kad liudytoja išvykusi į užsienio valstybę, todėl jos apklausti nėra galimybės (5 t., 18 b.l.), paskelbė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose L. K. nurodė mačiusi prie savo užsidegusio automobilio pravažiuojantį M. S.. Kolegija įvertinusi išdėstytus duomenis ir nuteistojo V. S. parodymus, kad prieš nusikaltimą į jo namus automobiliu atvyko M. S. ir J. P. ir į nusikaltimo vietą nuteistieji vyko J. P. vairuojamu automobiliu, daro išvadą, jog liudytojų V. prie degančio automobilio kitame automobilyje matytas asmuo yra M. S.. Akivaizdu ir tai, kad ši apelianto skunde plačiai aptariama aplinkybė, susijusi su jo vykimu į nusikaltimo vietą, neturėjo esminės reikšmės, sprendžiant jo dalyvavimo vagystėje įrodytinumo klausimą, nes jo kaltė įrodyta kitais nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apeliantas skunde ginčija biologinių tyrimų specialisto išvados, kuria nustatyta, kad ant motociklo ,,Kawasaki“ rankenų rasta M. S. DNR su 99,99999 % tikimybe, patikimumą, teigdamas, kad specialistui pateiktas jo DNR paimtas ne nuo motociklo rankenų, o iš kitos vietos. Šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esatys įrodymai. Įvykio vietos, esančios Vabalninko miestelyje, Žolinės a. 13 namo sandėliuke, apžiūros protokole nurodyta, kad nuo motociklo ,,Kawasaki“ abiejų pusių rankenų paimti biologiniai pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 2, nuo motociklo Honda rankenų paimti biologiniai pėdsakai Nr. 3 (1 t., 28 b.l.). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad iš M. S. paimtas seilių pavyzdys genetinei daktiloskopijai, įdėtas į konteinerį ir voką, M. S. jokių pastabų dėl pavyzdžių paėmimo tvarkos nepareiškė (1 t., 100 b.l.). Biologinių tyrimų specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad, gautas baltas vokas, užklijuotas ir užantspauduotas, su užrašu apie biologinių pėdsakų paėmimo vietą, taip pat užklijuotas baltas vokas su M. S. seilių pavyzdžiu. Specialisto išvada kategoriškai nustatyta, kad nuoplovoje nuo motociklo ,,Kawasaki“ rankenų yra M. S. DNR (1t., 90-91 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklaustas kriminalistinių tyrimų specialistas T. Š., įvykio vietoje ėmęs biologinius pėdsakus ir M. S. seilių pavyzdžius DNR lyginamajam tyrimui, detaliai paaiškino, kaip buvo paimami biologiniai pėdsakai įvykio vietoje ir pavyzdžiai lyginamajam tyrimui. Išdėstyti duomenys apie biologinių pėdsakų įvykio vietoje ir pavyzdžių DNR lyginamajam tyrimui paėmimo tvarką, specialisto išvadoje esantys duomenys apie užantspauduotus ir nepažeistus vokus su tiriamąja medžiaga rodo, kad, atliekant biologinių pėdsakų paėmimą, buvo laikomasi BPK nustatytos šių tyrimo veiksmų tvarkos, byloje nėra jokių duomenų, kad biologiniai pėdsakai būtų paimti iš kitos vietos, todėl apelianto skundo teiginiai apie specialistui pateiktus esą ne nuo motociklų, o iš kitur paimtus biologinius pavyzdžius vertintini kaip jokiais duomenimis nepagrįstos prielaidos.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad jo kaltės įrodymu negali būti trasologinių tyrimų specialisto išvada, nes jis (M. S.) nusikaltimo vietoje nebuvo ir joje nepaliko avalynės pėdsakų, o visi rasti avalynės pėdsakai yra palikti V. S. avalyne. Atlikus trasologinį tyrimą, nustatyta, kad dalis įvykio vietoje rastų pėdsakų palikta tokio pat tipo avalyne, kaip V. S., o dalis – kaip M. S. (1 t., 63-68 b.l.). Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir V. S., ir M. S..

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti nuteistųjų ir liudytojo R. S. pokalbiai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti nuteistųjų ir liudytojos parodymai visiškai patvirtina nuosprendyje esančias išvadas apie šių pokalbių turinį – nuteistiesiems ruošiamus alibi, poveikio V. S. dėl parodymų keitimo darymą, kitų su bylos tyrimu susijusių klausimų aptarinėjimą.

Teismas, skirdamas M. S. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, teisingai taikė BK 56 str. 1 d. numatytą bausmės rūšies parinkimo recidyvistui taisyklę, išsamiai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę bausmės trukmei. M. S. už atskirus nusikaltimus paskirtos ir galutinė subendrinta bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų, jo asmenybės pavojingumą, jos nėra aiškiai per griežtos, todėl nešvelnintinos.

Dėl J. P. apeliacinio skundo

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad jo kaltę pagrindžia vienintelio liudytojo T. B. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, J. P. kaltė dėl motociklo ,,Kawasaki“ vagystės įrodyta pirmiausia kito nuteistojo V. S. parodymais ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad V. S. detaliai nurodė J. P. veiksmus motociklo vagystės metu, liudytojo T. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad T. B. atpažino J. P. kaip M. S. draugą, su kuriuo 2008-06-08, t.y. praėjus parai po vagystės, iškrovė motociklus ir dviratį V. S. malkinėjė, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotais J. P., M. S. ir R. S. tarpusavio pokalbiais, kuriuose jie aptarinėja J. P. pastangas užsitikrinti alibi vagystės naktį, M. S. siūlymą J. P. ,,prigriebti“ V. S., asmens, pravarde ,,Butelis“, telefono numerį, kurį J. P. SMS žinute atsiuntė R. S., trasologinių tyrimų specialisto išvada, kuria nustatyta, kad vagystės vietoje rastas automobilio protektoriaus pėdsakas yra paliktas tokio pat tipo padangomis, kaip ir automobilio ,,C. X.“, valst. Nr. DDP 015, kuriuo naudojosi J. P., padangos. Šių nuosprendyje išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visuma teismui suteikė pagrindą pripažinti J. P. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Liudytojas T. B. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad motociklus ir dviratį į V. S. malkinę jis vežė kartu su M. S. draugu, su kuriuo telefonu iš anksto tarėsi dėl šių daiktų nuvežimo. Teisminio nagrinėjimo metu T. B. ėmė tvirtinti daiktus padėjęs nuvežti visiškai nepažįstamo žmogaus prašymu. Tačiau ir keisdamas parodymus, T. B. nepaneigė, jog ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino J. P. kaip asmenį, su kuriuo vežė ir krovė į V. S. malkinę motociklus ir dviratį. Teisminio nagrinėjimo metu T. B. patvirtino, kad jo pravardė yra ,,Butelis“, tačiau neigė bendravęs telefonu su J. P., M. S., šiam būnant suimtam, R. S.. Tačiau tiek iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų, tiek iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų M. S., R. S. ir J. P. parodymų matyti, kad jie pažino T. B., žinojo jo pravardę ,,Butelis“, M. S. būnant suimtam, R. S. teiravosi J. P. T. B. telefono numerio, šis jai SMS pranešimu šį numerį atsiuntė. Gavę telefono numerį, bendravo su juo telefonu, kreipdamiesi pravarde, pokalbių metu aptarinėjo įvairias su byla susijusias aplinkybes. Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, kad liudytojas T. B. buvo pažįstamas su nuteistaisiais iki nusikaltimų, jis būtent su J. P. po vagystės iškrovė motociklus ir dviratį V. S. malkinėje, o po to palaikė su nuteistaisiais telefoninį ryšį.

Teismas pagrįstai laikė nepatikimais ir nesirėmė liudytojo G. N. parodymais, nes jie prieštaravo kitais bylos įrodymais nustatytoms aplinkybės. Šie prieštaravimai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o procesiniai G. N. apklausos aspektai aptarti šiame sprendime.

Nors apeliantas teigia, kad jo parodymus patvirtina jo sesers J. S. ir sugyventinės V. J. parodymai, tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jos jokių su nusikaltimo padarymu susijusių aplinkybių nenurodė. Liudytoja J. S. patvirtino J. P. neginčijamą aplinkybę, kad jos brolis naudojasi jos automobiliu ,,C. X.“, valst. Nr. DPP 015, o liudytoja V. J. teigė neprisimenanti, ką veikė naktį, kuomet buvo padaryta motociklo vagystė. Apeliantas skunde neteisingai teigia, jog liudytojai Š. K. ir V. Š. teisminio nagrinėjimo metu nurodė nematę prie Vabalninko pro degantį automobilį kitu automobiliu pravažiuojančio J. P.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie J. P. nepažinojo, todėl ne paneigė matę J. P., o apskritai nedavė apie jį jokių parodymų.

Apeliantas skunde nurodomo analogiški pirmosios instancijos teismo posėdyje dėstytiems argumentai dėl ikiteisminio tyrimo tendencingumo, liudytojų apklausos tvarkos. Šie argumentai nuosprendyje išsamiai aptarti, įvertinti ir pagrįstai atmesti. Šiame sprendime taip pat jau buvo pasisakyta dėl analogiškų argumentų, nagrinėjant nuteistojo M. S. skundą, todėl jie plačiau nebeaptarinėjami.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė išsamią įrodymų analizę, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą ir pakankamumą, atskleidė jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus bylos įrodymus kaip visumą. Nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos ne prielaidomis, bet tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Jau minėta, kad J. P. kaltė grindžiama ne vien ir ne iš esmės skunde akcentuojamais liudytojo T. B. parodymais, o visuma bylos įrodymų. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo teiginiai apie pažeistas BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendžio neatitikimą BPK 305 str. 1 d. 2 p išdėstytiems nuosprendžio turiniui keliamiems reikalavimams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms vertintini kaip deklaratyvūs.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, parkvalifikuodamas nuteistojo J. P. veiksmus iš kaltinamajame akte nurodytų vykdytojo į padėjėjo, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad J. P., nors ir dalyvavo nusikalstamoje veikoje, atveždamas V. S. ir M. S. į nusikaltimo vietą ir padėdamas išvežti pagrobtą motociklą, tačiau nebuvo įsibrovęs į garažą, todėl neatliko vagystės, įsibraunant į patalpą, objektyviosios pusės veiksmų. Tačiau prokuroras skunde teisingai pažymi, kad pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinė nutartis Nr. 2K-211/2008). Taigi, pripažįstant asmenį transporto priemonės vagystės bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats būtų įsibrovęs į garažą ar atsisėdęs už vairo. Šioje byloje kito nuteistojo V. S. parodymais ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis nustatyta, kad V. S. M. S. pavedimu iš anksto sužinojus, kad D kaime A. G. ruošiasi parduoti motociklą, vagystės naktį į V. S. namus J. P. vairuojamu automobiliu atvyko M. S., kuris pasakė, jog jie vyksta vogti motociklo ir visi trise nuvyko į D kaimą. J. P. jį ir M. S. išleidus prie sankryžos, jie nuėjo į A. G. sodybą, o J. P. iš anksto sutartoje vietoje liko jų laukti. Jam ir M. S. pagrobus motociklą, J. P. jį prikabino prie savo vairuojamo automobilio ir tempė link Vabalninko miestelio. P. V., M. S. liko prie motociklo, o jis su J. P. nuvyko į degalinę nupirkti benzino motociklui, o po to J. P., nešinas benzino talpa, sugrįžo prie motociklo. Liudytojo T. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis nustatyta, kad kitą naktį J. P. kartu su T. B. du pagrobtus motociklus ir dviratį paėmė iš saugojimo vietos, nuvežė ir sukrovė į V.S. V. nuomojamo buto sandėliuką. Išdėstytais įrodymais nustatyta, kad visi bendrininkai veikė pagal iš anksto aptartą vagystės planą ir buvo pasiskirstę funkcijomis. J. P. atliko užduotį nugabenti vagystės bendrininkus į vagystės vietą, užtikrinti bendrininkų saugumą, kol buvo vagiamas motociklas, po to kartu su kitais bendrininkais išgabenti motociklą iš įvykio vietos ir jį paslėpti. Tokie J. P. veiksmai rodo, kad jis vagystėje atliko ne tik nuosprendžiu konstatuotas nuvežančio ir išvežančio iš nusikaltimo vietos kitus bendrininkus funkcijas, būdingas padėjėjui, bet atliko ir reikšmingesnius veiksmus, sudarančius pagrindą teigti, kad jis tiesiogiai su M. S. ir V. S. tiesiogiai padarė nusikaltimą, atlikdamas jame vykdytojo vaidmenį. Teismas, neįvertinęs visų J. P. atliktų nusikalstamų veiksmų ir jų reikšmės nusikaltimo padarymui, neteisingai nustatė jo, kaip bendrininko dalyvavimo darant vagystę, rūšį, t. y. nepagrįstai jį pripažino vagystės padėjėju, todėl šio nuteistojo veika iš BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 178 str. 2 d., o nuosprendis keistinas dėl nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 3 p.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija pripažįsta įrodyta, kad V. S. ir M. S. 2008 m. birželio 7 d., apie 1 val. nakties, Kupiškio rajone, D kaime, J. P. automobiliu C. X.“, valstybinis Nr. DDP 015 atvežus juos prie nusikaltimo vietos, V. S. ir M. S. nukirpus pakabinamos spynos užrakto ąsą, įsibrovė į A. G. priklausantį garažą, iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. G. priklausantį turtą: motociklą „Kawasaki“ GPZ900, valst.Nr. 850 IR, 2300 litų vertės, kurį J. P., automobiliu tempdamas iki Vabalninko ir padėdamas įsigyti šiam motociklui benzino, išvežė iš nusikaltimo vietos.

Kolegija, skirdama bausmę J. P., atsižvelgia į šiuo sprendimu pakeistą J. P., kaip bendrininko, rūšį – vykdytojo indėlis į nusikaltimo padarymą yra reikšmingesnis nei padėjėjo, todėl jo veiksmai laikomi pavojingesniais, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. išdėstytas aplinkybes – J. P. tiesiogine tyčia padarė apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, jis anksčiau keletą kartų teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nusikalto, būdamas recidyvistu, administracine tvarka nebaustas, darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, pagal jo apeliacinės instancijos teismui patekto medicininio pažymėjimo duomenis, jo sugyventinė šiuo metu yra nėščia (6 t., 56 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes, J. P. skirtina dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl V. S. apeliacinio skundo

V. S. neginčija savo kaltės dėl nusikaltimų padarymo, veikos kvalifikavimo, nesutikdamas tik su jam nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vienu iš įpareigojimu - būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. Savo prašymą panaikinti šį įpareigojimą V. S. motyvuoja tuo, kad šis įpareigojimas trukdo jam tėvų ūkyje atlikti įvairius žemės ūkio ir gyvulių priežiūros darbus, kuriuos tenka dirbti ir naktimis. Šią apelianto skunde nurodomą aplinkybę patvirtina jo prie skundo pridėti dokumentai apie ūkininko ūkyje, įregistruotame apelianto motinos J. S., laikomas gyvulių bandas, turimas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Be to, apeliantas skundą nagrinėjančiam teismui pateikė mirties liudijimą, iš kurio matyti, kad po nuosprendžio priėmimo mirė jo tėvas (6 t., 8-18; 60-61 b.l.).

Kolegija atsižvelgdama į BK 48 str. 7 d. nuostatą, suteikiančią teismui teisę skirti BK nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, apelianto skunde išdėstytas ir skundo nagrinėjimo metu atsiradusią naują aplinkybę ir tai, kad V. S. nusikaltimus padarė nakties metu, sprendžia, jog yra pagrindas jo prašymą tenkinti iš dalies : panaikinti jam laisvės apribojimo bausme skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir skirti naują įpareigojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ūkyje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti.

J. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d. ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

P. V. S. skirtą laisvės apribojimo bausmę : panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir skirti naują įpareigojimą - būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu ūkyje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

M. S. ir J. P. gynėjo advokato Artūro Balčiūno apeliacinius skundus atmesti.