- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-3407-592/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18265-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V., D. V., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. V. (S. V.), D. V. (D. V.), valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V. po I. V. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas I. V.. I. V. ir jo sutuoktinei I. V. (pareiškėjos mamai) nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute nuo 1971 m. su I. V. gyveno jo sutuoktinė I. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), dukra T. B. ir sūnus L. V. (mirė (duomenys neskelbtini)).
3. Po I. V. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. I. V. palikimą priėmė faktiniu valdymu – prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, remontavo jį. I. V. nuo 1971 m. iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po mamos mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi mama buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo I. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. I. V. ir I. V. santuoka registruota (duomenys neskelbtini). 1991 m. kovo 3 d., t. y. santuokos metu, pareiškėjos tėvai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas I. V. vardu. I. V. mirė (duomenys neskelbtini), I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po tėvo mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš į bylą pateikto notaro patvirtinto 1997 m. rugsėjo 15 d. testamento matyti, kad I. V. po savo mirties visą jai priklausantį turtą paliko dukrai T. B..
8. Pareiškėjos teigimu, I. V. po sutuoktinio I. V. mirties liko gyventi bute, esančiam (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, I. V. savo gyvenamąją vietą nurodytame bute deklaravo nuo 1971 m. rugpjūčio 30 d. iki (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. V. po savo sutuoktinio I. V. mirties rūpinosi butu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad I. V. per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. I. V. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. V. po savo sutuoktinio I. V. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio I. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.