- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-852-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos žinios“
- Trečiasis asmuo
- D. N., R.Š.
- Advokatai
- Valdemaras Bužinskas
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui ieškovui T. R.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos žinios“ dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys D. N. ir R.Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lietuvos žinios“, prašydamas priteisti iš UAB „Lietuvos žinios“ jo naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už darbuotojos 2006-11-12 dienos straipsnio „Lavonų biznio“ įtarimų dėmė“, išspausdinto dienraščio „Lietuvos žinios“ Nr. 263 (11 297), autorės D. N. piktnaudžiavimą teise rengiant, rašant ir išspausdinant straipsnį, kuriuo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Nurodė, kad 2005-11-12 dienraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 263 (11 297) buvo išspausdintas D. N. straipsnis „Lavonų biznio“ įtarimų dėmė“. Šiame straipsnyje įtikinama ir neginčijama rašymo forma kalbama apie „lavonų biznį“, kurį neva organizuoja Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai, tame tarpe ir ieškovas T. R.. Straipsnio autorė pažeidė žurnalisto profesinę etiką reglamentuojančias teisės normas – LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. ir 3 d., 42 str. 1, 2, 4 d., Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 p., Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 1str., 3 str., 6 str. ir 7 str.. Straipsnio autorės kaltę pripažino Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Atsakovo atsakomybė kyla LR CK 6.264 str. 1 d. pagrindu. Minėto straipsnio išspausdinimu ieškovui buvo padaryta neturinė žala – ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nepasitikinėjimą iš pacientų pusės, straipsnis pablogino jo kaip specialisto gerą vardą ir reputaciją, sumažino pasitikėjimą juo kaip specialistu ir kaip žmogumi pacientų ir kolegų tarpe.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-05-08 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš T. R. 38,80 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas padarė išvadą, jog byloje nebuvo nustatytas teisinis pagrindas ieškovo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Kadangi LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. numato viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo pareigą atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą, kai be fizinio asmens sutikimo paskelbiama informacija apie jo privatų gyvenimą arba paskelbiama tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens garbę ir orumą informacija, o ieškovas T. R. nė vienu iš šių pagrindu nesiremia, tai bet koks kitas pažeidimas negali būti pagrindu viešosios informacijos rengėjo pareigai atlyginti neturtinę žalą. Vadovaujantis LR CK 6.250 str., neturinė žala gali būti atlyginama tik tada, kai tai numatyta įstatyme.
Šalies argumentai
Ieškovas T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-05-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog ginčas vyksta ne dėl informacijos paskleidimo apie asmens privatų gyvenimą ir ne dėl tikrovės neatitinkančios bei asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo, bet dėl straipsnio autorės, kuri dirba pas atsakovą, piktnaudžiavimo teise, netinkamai vykdant savo funkcijas ir pareigas. Apeliantas nurodo, jog ieškiniu nebuvo keliamas reikalavimas dėl pačios informacijos turinio ir jos atitikimo tikrovei. Apeliantas mano, kad straipsnio autorė pažeidė žurnalisto profesinį elgesį reglamentuojančias teisės normas – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 p., Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 1 str., 3 str., 6 str., 7 str.. Šį faktą taip pat patvirtino Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri konstatavo, kad straipsnio autorė pažeidė žurnalistų etikos kodekso normas. Ieškovui žala buvo padaryta straipsnio autorei pažeidžiant minėtus teisės aktus, sąmoningai ir tikslingai pateikiant subjektyvius ir šališkus duomenis nagrinėjamu klausimi, neišklausant antrosios pusės argumentų ir nesudarant galimybės replikuoti. Pirmosios instancijos teismas to neanalizavo ir netyrė. Pagal LR CK 1.137 str. 3 d. žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti asmens civilinę atsakomybę. Atsakovas nagrinėjamoje byloje turi atsakyti kaip darbdavys LR CK 6.264 str. 1 d. pagrindu, kai jo samdomas darbuotojas eidamas darbines pareigas padarė žalos, tame tarpe ir neturtinės. Ieškovo T. R. patirta neturinė žala atitinka LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytus kriterijus - ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nepasitikinėjimą iš pacientų pusės, straipsnis pablogino jo kaip specialisto gerą vardą ir reputaciją, sumažino pasitikėjimą juo kaip specialistu ir kaip žmogumi tarp pacientų ir kolegų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo T. R. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Šalies argumentai
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliantas T. R. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias neturinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė, jog atsakovo UAB „Lietuvos žinios“ pareiga atlyginti neturinę žalą ieškovui nagrinėjamoje byloje kyla LR CK 1.137 str. 3 d. ir LR CK 6.264 str. 1 d. pagrindu, o taip pat neįvertino, jog ieškovui buvo padaryta neturtinė žala (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo T. R. apeliacinį skundą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų konkrečių teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. LR CK 1.137 str. 3 d. numatytas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, kai žala kitiems asmenims padaroma piktnaudžiaujant teise, yra bendroji norma LR CK 6.250 str. 2 d. atžvilgiu, įtvirtinanti bendrąjį civilinių teisių gynimo principą, o ne konkrečios teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo atvejį, kai galimas neturinės žalos atlyginimas. Remiantis bendraisiais teisės principais, lex specialis derogat legi generali, t.y. esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijai, yra taikoma specialioji teisės norma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, negalimas neturinės žalos atlyginimas. Teismas tinkamai nustatė ieškinio pagrindą, įsigilino į nagrinėjamos bylos aplinkybes bei tinkamai išaiškino ir pritaikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Tam, kad ieškovui T. R. būtų atlyginta jam padaryta neturtinė žala, kaip ji yra apibrėžiama LR CK 6.250 str. 1 d., atsakovas turėjo įrodyti visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, tame tarpe 1996-07-02 LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. (redakcija, galiojusi 2005-11-12, kai dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo išspausdintas D. N. straipsnis „Lavonų biznio“ įtarimų dėmė“) numatytus viešosios informacijos rengėjo neteisėtus veiksmus, kuriems esant įstatymas numato neturinės žalos atlyginimo galimybę (informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskelbimas be jo sutikimo, taip pat tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą informacijos paskelbimas). Apelianto nurodomi straipsnio „Lavonų biznio“ įtarimų dėmė“ autorės D. N. teisės normų, reglamentuojančių žurnalistų etikos klausimus, pažeidimai, jeigu jie nesąlygoja 1996-07-02 LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. numatytų asmens teisių pažeidimo, nėra neturinės žalos atlyginimo pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką (LR CPK 4 str.) ieškovas neprivalo tiksliai nurodyti ieškinio juridinio pagrindo. Jeigu ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas pritaiko normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kuomet ieškovas reikalavimą grindžia būtent straipsnio autorės padarytais žurnalistų etikos pažeidimais ir pabrėžia nesant kitokio ieškinio juridinio pagrindo (kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde), kitokios materialinės teisės normos negali būti taikomos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-05-08 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.