- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2-45-335/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Atsakovas
- A. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė nurodė, kad 2005 02 23 dovanojimo sutartimi ji padovanojo savo sūnui A. S. (toliau-atsakovas) 102/798 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 7.9800ha, esančio Migiškių k. Molėtų r. Tikslinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis-vandens telkinys, Sabalos ežeras. Pagal dovanojimo sutartį nurodyta leisti kitiems asmenims maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu. Prieš sudarant sutartį atsakovas įtikinęs motiną, kad turėdamas dovanojimo sutartį jis greičiau sutvarkysiąs ežero pakrantę, pastatysiąs lieptą ir ieškovė tikėjosi pasėdėti ant to lieptelio, įsivaizdavo, kad ir visi jos vaikai-jų turi penkis ir 15 anūkų, galėsią maudytis, poilsiauti, žvejoti ir taip norėjo užsitikrinti gražų bendravimą su vaikais ir anūkais. Tuo metu ieškovei ėjo septyniasdešimt treti metai, ji giliai išgyveno dėl sutuoktinio mirties 2004 07 01 ir dėl to įkalbinėjama sudarė minėtą sutartį. Laikui bėgant, atsakovas pradėjo naudotis nuosavybės teise: užtvėrė priėjimo prie ežero kelią, įrengė ir užrakino užtvarą ir ji, motina, kaip pagrindinė gyvenamojo namo ir kitų pastatų savininkė, kuriai priklauso 7/12 visų pastatų, nebeturi galimybės naudotis paežere, neteko teisės leisti anūkams pažvejoti ar maudytis Sabalos ežere, tad pasijuto suklydusi ir apgauta savo sūnaus. Be to, esą jis ne tik pamiršo duotus pažadus, bet ir visiškai apleido motiną, nes nei vieno karto neaplankė jos globos namuose, nesidomėjo sveikata ir toks jo elgesys akivaizdžiai yra smerktinas geros moralės požiūriu (LR CK 6.472str. 1d.). Dėl to dovanojimo sutartį siekė nuginčyti ir dėl pačios suklydimo-LR Civilinio kodekso 1.90str. 1d. pagrindu, ir dėl atsakovo apgaulės-LR CK 1.91str. 1d. bei prašė ją, sudarytą tarp J. S. ir A. S., patvirtintą 2005 02 23 Molėtų rajono 2-me notaro biure, pripažinti negaliojančia (b.l. 6-8). Tačiau neprašė taikyti restituciją ir grąžinti padovanotą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas jį laikė nepagrįstu ir atmestinu, nesant pagrindo dovanojimo sandorio panaikinimui. Jis pažymėjo, kad dovanojimas yra vienašalė sutartis, kurią sudarė viena motina išreikšdama savo valią jam dovanoti turtą, kurį jis tik priėmė, todėl jos reikalavimas pripažinti sutartį kaip abiejų sudarytą, esąs nelogiškas. Ieškovės teiginius apie apgaulę, pažadų nevykdymą įvardijo absoliučiu melu, kaip ir tai, kad ji-pastatų bendraturtė, nes savo dalį ji yra padovanojusi kitam sūnui G. S.. Nurodė, kad visi broliai ir seserys turi savo dalis ežero pakrantės (pažymėdamas kiek konkrečiai) ir todėl jam nesuprantama, kaip jis galįs jiems drausti prieiti prie ežero ar žvejoti. Pažymėjo, kad Sabalos ežerą jis nuomoja nuo 1995m., jį įžuvina, investuoja savo lėšas. Neteisingi motinos kaltinimai ir šmeižtas jam yra ypač skaudūs ir jis manąs, kad tai brolis G. arba kitas brolis V. ( kuris buvo jį net užpuolęs ir sumušęs) ar sesuo E. D., su kuriais santykiai yra pašliję, darė spaudimą motinai ir ją sukurstė dėl tokio nepagrįsto ieškinio pateikimo. Jis paneigė, kad nesirūpino motina ir nurodė priešingas aplinkybes, teigdamas, jog nėra nė vieno LR Civiliniame kodekse nurodyto pagrindo, dėl kurio dovanojimo sutartis, kuri yra besąlyginė, nes nebuvo įrašytos jokios sąlygos, galėtų būti panaikinta ar pripažinta negaliojančia (b.l. 17-21).
Taip pat atsakovas teismo posėdyje kategoriškai neigė kaltinimus dėl kitų esą smerktinų jo veiksmų, o remdamasis LR CK 6.472str. 1d. samprotavo, jog dovanojimo sutartis galėtų būti panaikinta tik esant išskirtinai išimtinėms aplinkybėms, kokių ieškinyje nenurodyta, nes jų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
LR CK 6.472str. 1 ir 2d. numatyti atvejai, kuomet dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Vienas tokių, kuo savo reikalavimą grindžia ieškovas, kai atsižvelgiant į dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 4d. nustatytas tokio ieškinio senaties terminas-vieneri metai nuo tos dienos, kurią dovanotojas turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Tačiau teismas nenustatė nei vieno pagrindo 2005 02 23 sudarytam dovanojimo sandoriui (b.l. 6-7) panaikinti ir remdamasis ištirtais įrodymais konstatuoja, jog atsakovas savo veiksmais neatliko jokių veiksmų savo motinos-ieškovės atžvilgiu, kurie būtų neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Priimdamas dovaną su dėkingumu, kaip tai pažymėta sutartyje (6p.), jis, konstatuotina, neprisiėmė įsipareigojimo sutvarkyti visą ežero pakrantę, pastatyti lieptą, leisti visiems naudotis jo pakrante, kaip tai nurodoma ieškinyje, t.y. buvo sudarytas paprastas dovanojimo sandoris be aptartų specialių sąlygų. Ieškovės teiginių, išdėstytų ieškinyje apie tai, kad tariamai sūnus ją, gyvenančią globos namuose, visiškai apleido ir jos ten neaplankė, nesidomėjo sveikata ir pan. nepatvirtina ištirti įrodymai. Priešingai, pati ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad kol ji įstengė gyventi savo namuose Migiškių kaime, atsakovas ja tinkamai rūpinosi, leido naudotis pirtimi, lankydavo besigydančią Utenoje, vėliau, 2011m. pasamdė jos slaugai ir priežiūrai moterį, nors paskui nebuvo kam ją paimti (dėl to priekaištą išreiškė visų vaikų adresu), parūpino specialią lovą, aplankė ją ir Panevėžio globos namuose bei pasveikino Motinos dienos proga. Galiausiai pripažino, jog šis sūnus nieko blogo jai nėra padaręs, bet ypač gerai jos teigimu ją globoja kitas sūnus G., gyvenantis Panevėžyje ir lankantis ją kas antra diena. Pripažino ir tai, jog visi 5 vaikai išsidalino žemės dalis, visi turi ežero pakrantes, jas išsivalė, bet kai kurie pyksta, taip pat ir anūkai jai priekaištavo dėl to, kad ežeras atiteko vienam atsakovui, todėl ji norėtų atsiimti dovanojimą ir gyventi ramiai.
Teismo posėdyje parodymus davę atsakovo šalies liudytojai V. P., V. Č. išdėstė aplinkybes, patvirtinančias, jog atsakovas rūpinosi savo motina. Rašytiniai įrodymai irgi tai patvirtina: pavyzdžiui, atsakovas 2012m. raštu kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl motinai teikiamų ilgalaikės socialinės globos paslaugų mokesčio peržiūrėjimo (b.l. 32-34). Kartu pažymėtina, kad pats atsakovas turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių 2012m. gydėsi ir jam buvo nustatytas 50% darbingumo lygis (b.l. 66-71), dėl ko yra objektyviai pateisinamas retesnis motinos lankymas kitame nei jis pats gyvena mieste-Panevėžyje.
Taigi, ieškinio teiginiai apie atsakovo elgesį motinos atžvilgiu, neva griežtai smerktiną geros moralės požiūriu, neturi realaus pagrindo. Priešingai, akivaizdu, kad šalių nesantaiką kursto kiti ieškovės vaikai, suinteresuoti nekilnojamuoju turtu ir sandorio panaikinimu, kas iš tiesų galėtų būti vertinama smerktinu artimų giminaičių elgesiu, kuriuo trikdoma senyvos ir pasiligojusios ieškovės ramybė. Be kita ko, konfliktavimo su ieškovu, kaip bendraturčiu, išdavoje, pavyzdžiui, G. S. 2012m. už savavaldžiavimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta administracinė nuobauda (b.l. 50-56, 78-88).
Taip pat teismui nepakanka argumentų apie tariamą atsakovo apgaulę prieš sudarant sandorį arba jo sudarymą dėl ieškovės suklydimo (LR CK 1.90str. 1d. ir 1.91str. 1d.). Priešingai, prijungtos archyvinės civilinės bylos patvirtina, kad ieškovei bylinėjantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Sabalos ežero dalį ją atstovavo sūnus A. S., taip pat ir 2009m., t.y. praėjus keleriems metams po dovanojimo sandorio sudarymo ji ir vėl buvo davusi jam įgaliojimą atstovauti ją visose įstaigose ir organizacijose (b.l. 26), vadinasi, tarp jų buvo normalus tarpusavio pasitikėjimas ir ieškovės apsisprendimas dovanoti turtą sūnui buvo logiškas ir gerai apgalvotas veiksmas, taigi ginčijamas sandoris buvo sudarytas laisva valia, nenaudojant spaudimo. O įkalbinėjimas, pasak ieškovės, padovanoti turtą pagal dovanojimo sutarties sampratą ir teisminę praktiką neduoda pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas nenustatė ir atsakovo apgaulingo elgesio apraiškų-pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji tikėjosi, įsivaizdavo, jog ir toliau visi galės naudotis atsakovo sutvarkyta ežero pakrante, žvejoti ir pan. Tuo tarpu ieškovė nutylėjo faktą, kad nuo 2007m. visi jos vaikai pagal žemės sklypo atidalinimo planą turi savas ežero pakrantes (b.l.27-29), taigi prieš aštuonerius metus dovanodama turtą atsakovui, ji neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad visi ir toliau naudosis būtent A. S. susitvarkyta pakrante, netrukdomai žvejos, nors jis, kaip minėta, nuomoja ežerą, investuoja į jo įžuvinimą ir pan. (b.l. 24-25)
Pažymėtina, kad nors netenkinus ieškinio iš ieškovės atsakovui pagal LR CPK 93str. turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (advokato atstovavimo ir kitos išlaidos), atsakovas teismui nepateikė turėtų išlaidų apskaičiavimo ir, vadinasi, nereikalavo jų priteisti iš savo motinos. Todėl pagal LR CPK 96str. iš ieškovės priteistinos tik 17Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 2).
Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185, 259, 270str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. S. ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. S. 17Lt pašto išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į VMI sąskaitą LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660,
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.