Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. T. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., AB DNB bankas ir O. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo O. T. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas netinkamai įvertino antstolio veiksmus, paskelbiant apie buto pardavimą. Antstolis ne tik paskelbė varžytynes, nesulaukęs pareiškėjo prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kuriuos jis galėjo pareikšti įstatymų nustatyta tvarka, bet ir dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nurodė, jog ginčijamas patvarkymas dėl 2015-03-17 pareiškėjo prieštaravimų yra priimtas 2014-11-17. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį dėl skundo argumento, kad butas buvo pardavinėjamas nenustačius tikrosios jo rinkos kainos, nepasisakė ir antstolio veiksmų teisėtumo šiuo aspektu nevertino;Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis teisingai įvertino butą. Teismas netinkamai įvertino antstolio neveikimą dėl buto įvertinimo ir ginčijamų patvarkymų priėmimo. Teismas neįvertino, kad esant akivaizdžiam ekspertizės akto ir VĮ „Registrų centro“ duomenų neatitikimams, antstolis privalėjo suabejoti akto pagrįstumu ir imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad skunde nurodyti duomenys apie situaciją nekilnojamojo turto rinkoje neturi įtakos antstolio nustatytai buto rinkos vertei, kadangi pastaroji buvo nustatyta antstolio paskirto eksperto;Teismas nutartyje formaliai ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neginčijo antstolio paskirtos eksperto kandidatūros buto vertei nustatyti bei nepateikė įrodymų, paneigiančių akte nurodytą buto vertę. Aplinkybė, kad pareiškėjas neginčijo antstolio paskirto eksperto kandidatūros, neturi jokios įtakos aktu nustatytos buto kainos teisingumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Z. T. skundas dėl antstolio V. M. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0240/14/02009 medžiagos nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo 2014-01-24 išduotą Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t.y. 432 588,38 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų ir įkaito davėjų Z. T. ir O. T., hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą - Z. T. ir O. T. priklausančias gyvenamąsias patalpas - butą, unikalus Nr. 1099-5029-4018:0005, adresu Laisvės pr. 99A-13, Vilnius. Antstolis 2014-06-09 areštavo skolininkams priklausantį minėtą butą, o 2014-06-09 patvarkymu areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Finance property" turto vertintojai R. J.. Ekspertė nustatė, jog įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio Z. T. ir O. T., rinkos vertė – 67 000 Eur. 2015-02-24 pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės antstolis informavo šalis, kad jos turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus per 3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos. 2015-03-18 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios aukščiau nurodyto turto varžytynės. 2015-03-19 antstolio V. M. kontoroje buvo gautas skolininko Z. T. prašymas dėl turto pakartotinio vertinimo, kuriuo skolininkas nesutiko su eksperto nustatyta turto verte. Antstolis 2015-03-26 atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus, nurodydamas, kad šie prieštaravimai buvo visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Byloje kilo ginčas dėl iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje antstolio paskirtai turto vertintojai atlikus areštuoto turto ekspertizę ir nustačius šio turto vertę, šio turto verte turi būti laikoma būtent šios turto vertintojos nustatyta turto vertė, kuri yra nurodyta jos pateiktame ekspertizės akte. Skolininko tiek prieštaravimuose, tiek pačiame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, jog per 2014 metus išaugo būstų Vilniuje kainos ir vidutinė būstų rinkos vertė yra 67 procentais didesnė, nei ekspertizės metu nustatyta skolininkui priklausančio buto vertė, nesudaro jokio pagrindo abejoti eksperto atliktos ekspertizės metu nustatytos kainos teisingumu.

Nesutikdamas su minėta nutartimi, apeliantas nurodė, jog teismas netinkamai įvertino antstolio veiksmus, paskelbiant apie buto pardavimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, kad butas buvo pardavinėjamas nenustačius tikrosios jo rinkos vertės. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte numatyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Pagal LR CPK 682 str. 2 d., išieškotojas ir skolininkas turi teisę raštu pareikšti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Šiuos prieštaravimus galima pateikti per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie nustatyta turto vertę gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad 2015-02-24 pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės antstolis informavo šalis, kad jos turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus per 3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos ir minėtas pranešimas skolininkams įteiktas 2015-03-13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog varžytynių skelbimo dieną. t.y. 2015-03-18, jokių skolininkų prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės dar nebuvo gauta. Prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės antstolio kontoroje buvo gauti tik 2015-03-19. CPK 682 str. 2 d. numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjo 2015-03-19 pateiktus prieštaravimus antstolis išnagrinėjo 2015-03-26 patvarkymu, kuriuo buvo atsisakyta juos tenkinti, nes jie buvo visiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo antstoliui abejoti ekspertizės metu nustatytos turto vertės pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prieštaravimų dėl turto vertės pateikimas vykdymo veiksmų nesustabdo, todėl antstolis, atsisakęs šiuos prieštaravimus tenkinti, neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus ir/arba neskelbti varžytynių ar atšaukti jau paskelbtas varžytynes.

Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis teisingai įvertino butą. Pasak apelianto, teismas neįvertino, kad esant akivaizdžiam ekspertizės akto ir VĮ „Registrų centro“ duomenų neatitikimams, antstolis privalėjo suabejoti akto pagrįstumu ir imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui (LR CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalims (skolininkui ir išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Vadovaujantis LR CPK 681 str. 4 d., jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Susipažinus su byloje esančiu 2015-02-18 buto, esančio Laisvės pr. 99A-13, Vilniuje, įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 150218V-01 matyti, kad nustatant minėto buto vertę buvo taikomas lyginamasis metodas, t.y. buvo vertinama pagal analogišką arba panašų butą. Taigi, šiuo atveju vykdomojoje byloje antstolio paskirtai turto vertintojai atlikus areštuoto turto ekspertizę ir nustačius šio turto vertę, šio turto verte turi būti laikoma būtent šios turto vertintojos nustatyta turto vertė, kuri yra nurodyta jos pateiktame ekspertizės akte, o ne kitų vertintojų, kurie įstatymo nustatyta tvarka antstolio nebuvo paskirti atlikti turto ekspertizę vykdomojoje byloje ir dėl kurių nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių, nustatyta vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vertinant apelianto teiginius, jog esant akivaizdžiam ekspertizės akto ir VĮ „Registrų centro“ duomenų neatitikimams, antstolis privalėjo suabejoti akto pagrįstumu, sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, jog VĮ Registrų centras pateikiama turto rinkos kaina buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, t.y. nustatant turto rinkos kainą nebuvo atsižvelgta į konkrečius buto ypatumus, be to, ši kaina buvo nustatyta dar 2006-04-06. Kadangi turto rinkos vertės ekspertizė buvo atlikta 2015-02-18, manytina, jog ekspertė šiai dienai apžiūrėjo parduodamą nekilnojamąjį turtą, ekspertizės akte esančios nuotraukos patvirtina, jog ekspertė atsižvelgė į vertinamo nekilnojamojo turto individualias savybes ir kitus turto ypatumus, lemiančius jo vertę.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas nutartyje formaliai ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neginčijo antstolio paskirtos eksperto kandidatūros buto vertei nustatyti bei nepateikė įrodymų, paneigiančių akte nurodytą buto vertę. Aplinkybė, kad pareiškėjas neginčijo antstolio paskirto eksperto kandidatūros, neturi jokios įtakos aktu nustatytos buto kainos teisingumui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui (LR CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalims (skolininkui ir išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Iš vykdomosios bylos matyti, jog skolininkas Z. T. neteikė nušalinimo antstolio pasirinktai ekspertei R. J., kas rodo, jog skolininkas neprieštaravo šios ekspertės kandidatūrai, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pareiškėjas neginčijo antstolio paskirtos eksperto kandidatūros. Kalbant apie įrodymus, kurie paneigtų ekspertizės akte nurodytą buto vertę, pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus, kurie neva galėtų paneigti ekspertės nustatytą kainą, vertino kritiškai. Sutiktina, jog tiek prieštaravimuose, tiek pačiame skunde Z. T. išdėstė deklaratyvius teiginius, jog per 2014 metus išaugo būstų Vilniuje kainos ir vidutinė būstų rinkos vertė yra 67 procentais didesnė, nei ekspertizės metu nustatyta skolininkui priklausančio buto vertė. Pažymėtina ir tai, jog minėti teiginiai nėra pagrįsti jokiais patikimais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjo pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atlikta turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu, nes ataskaita atlikta pareiškėjo užsakymu ir ne nepriklausomo eksperto, todėl kyla abejonių dėl joje nurodytų išvadų patikimumo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2015 m. birželio 30 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.