- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-22-269/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01994-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,
išnagrinėjęs Mareko (Marek) Jarmulio (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. 2010 m. spalio 5 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ (valstybinis Nr. T07435), nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 17 punkto reikalavimams,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
M. J. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino ir teisme nurodė, kad 2010-10-05 ryte, pats vairuodamas automobilį „VW Passat“, atvažiavo pas draugą A. S.. Būdamas pas draugą išgėrė apie 0,5 l degtinės, draugas negėrė. Vėliau užmigo mašinoje, todėl nieko neatsimena. Nematė, kaip policijos pareigūnai stabdė automobilį. Taip kaip policijos pareigūnai nurodė tarnybiniuose pranešimuose negalėjo būti, nes jis miegojo automobilyje keleivio vietoje, vairuoti automobilį galėjo tik Alikas. Pas A. R. jį atvežė A. S.. Būnant pas A. R. juos geriančius alkoholį aptyko policijos pareigūnai. Atsisakė pūsti į alkotesterį, nes nevairavo automobilio.
Liudytojas policijos pareigūnas Zbignevas (Zbignev) Romeiko teisme paaiškino, kad 2010-10-05 apie 11 val. tarnybos metu kartu su tyrėju A. P. dirbdami pagal nurodymą (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo dideliu greičiu nuo kitos kaimo pusės važiuojantį automobilį, todėl kilus įtarimui išbėgo stabdyti automobilį su krivūlę, tačiau automobilis nesustojo ir padidinęs greitį išvažiavo. Stabdant automobilį pastebėjo, kad už automobilio vairo sėdėjo M. J., su kuriuo anksčiau teko susidurti dirbant teritorijoje, o šalia sėdėjo A. S., su kuriuo irgi anksčiau teko bendrauti. Stabdant automobilį tarnybinis automobilis su skiriamais ženklais, stovėjo kelio kelkraštyje, pats vilkėjo tarnybinę uniformą, todėl automobilio vairuotojas turėjo matyti tiek jų tarnybinį automobilį, tiek patį pareigūną, stabdantį automobilį. Tai, kad stabdomo automobilio vairuotojas pamatė policijos pareigūnus, patvirtina ir tai, kad po stabdymo automobilis padidino greitį ir pradėjo sprukti. Automobiliui nesustojus, sėdo į tarnybinį automobilį, įjungė švyturėlius, garso signalus ir pradėjo vytis automobilį per garsiakalbį ragindami sustot. Vejantis atstumas tarp automobilių buvo kelių šimtų metrų, tačiau paskui stabdomam automobiliui aplenkus vilkiką, atstumas padidėjo iki pusės kilometro, tačiau gerai matėsi, kaip automobilis nusuko nuo pagrindinio kelio ir miško keliukais nuvažiavo iki vienos sodybos. Surado automobilį Molinės kaime A. R. sodyboje. Sulaikymo metu M. J. su A. S. buvo neblaivūs, pūsti į alkotesterį abu vyrai atsisakė. Iš pradžių jie neigė, kad vairavo automobilį. Paskui A. S. minėjo, kad automobilį vairavo J, tačiau jis nenori to paliudyti, kadangi jie draugai. M. J. surašytą protokolą atsisakė pasirašyti. A. R. paaiškino, kad
nematė, kas iš jų vairavo automobilį. Kadangi stabdomas automobilis priklausė kažkokiai taksi paslaugas teikiančiai įmonei, jis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.
Liudytojas policijos pareigūnas A. P. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir Z. R.. Papildomai paaiškino, kad įtartinai dideliu greičiu važiuojantį automobilį su krivūle stabdė Z. R.. Nesustojusį automobilį vairavo M. J., šalia jo sėdėjo A. S.. Apsirikti negalėjo, nes buvo dienos metas, be to abu asmenis pažinojo. Sodyboje, kurios kieme surado stabdomą automobilį, buvo ir namo šeimininkė, kuri daug kalbėjo, tačiau tiksliai nepasakė kas vairavo automobilį. A. S. įvykio metu nesakė, kad jis vairavo automobilį. Fakto įrodyti, kad M. J. vairavo automobilį neblaivus nepavyko, nes atvažiavus į sodybą jau butelis buvo ant stalo.
Liudytojas A. S. (A. S.) teisme paaiškino, kad M. J. yra jo pažįstamas, su kuriuo jis spalio 5 d. važiavo automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) kaime. Automobilį vairavo jis, Marekas buvo truputi išgėręs, todėl gulėjo automobilio priekinėje sėdinėje. Vairuodamas automobilį neturėjo teisių vairuoti transporto priemones. V. G. kaime nepastebėjo, kad jų automobilį stabdytų policijos pareigūnai; negirdėjo ir nematė, kad paskui jų automobilį važiuotų policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais ir garso signalais. Tą dieną buvo pas A. R., nes jos kieme užvažiavo pasistatyt automobilį. Būnant pas A. R. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie uždėjo M antrankius, kadangi jis buvo neblaivus; jo nesulaikė, nes jis iš kart pasakė, kad nesipriešins jiems. Įvykio metu policijos pareigūnams paklausius kas vairavo automobilį, nesakė kad vairavo jis, nes buvo sutrikęs. Policijos pareigūnams pasiūlius Mpapusti į alkotesterį, M nesutiko, tvirtindamas, jog nevairavo automobilio.
Liudytoja A. R. teisme paaiškino, kad pažįsta M. J., gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Įvykio dieną M. J. atvyko pas ją su nepažįstamu vyru. M. J. buvo neblaivus, o kitas žmogus, kurio nepažinojo, - blaivas. Nematė kas atvairavo automobilį, tačiau matė, kaip J su kitu žmogumi atvažiavo su taksi automobiliu. Jie atvažiavo dienos metu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnyje nurodytą pastabą uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP.
M. J. pripažįsta, kad įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau neigia vairavęs automobilį, nevykdęs teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Jo parodymus dėl automobilio vairavimo paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK policijos pareigūnų A. P. ir Z. R. parodymai, kurie apklausiami teismo posėdyje, nuosekliai, išsamiai ir neabejodami patvirtino matę ir gerai įsidėmėję, kad stabdomą su krivūle ir nesustojusį automobilį vairavo būtent M. J., o šalia jo sėdėjo A. S., kuriuos pareigūnai iš veido pažinojo, nes anksčiau tarnybos metu teko su jais bendrauti. Kadangi pastarasis nepakluso reikalavimui sustoti ir padidinęs greitį pradėjo sprukti, pareigūnai vijosi pažeidėjo automobilį, važiuodami paskui jį, įjungę mėlynos spalvos švyturėlius ir specialų garsinį signalą, per garsiakalbį ragindami automobilio vairuotoją sustot; automobilis buvo sulaikytas A. R. sodyboje. Iš esmės tokios pačios įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4,10). Iš paminėtų įrodymų matyti, kad pastarieji įrodymai yra tarpusavyje sutampantys, esminių prieštaravimų tarp jų nėra. Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, o jokių aplinkybių, patvirtinančių pareigūnų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad M. J. vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūnai stabdė teisėtu, aiškiai išreikštu ir M. J. neabejotinai suprantamu būdu, iš pradžių stabdė automobilį su krivūle, paskui važiavo paskui jo vairuojamą automobilį betarpiškai su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu, todėl M. J. nepastebėti ar nesuprasti, kad yra stabdomas policijos pareigūnų negalėjo, tačiau sąmoningai jam nepakluso.
Teismas M. J. aiškinimą, kad jis nevairavo automobilio, vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojo A. S. teisme duoti parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstamas, todėl šis asmuo gali būti suinteresuotas padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės. Be to jo parodymai nėra nuoseklūs bei prieštarauja įvykio metu duotiems parodymams ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Liudytojos A. R. duoti parodymai taipogi vertinami kritiškai, nes ji negalėjo tiksliai pasakyti kas atvairavo automobilį į jos sodybą.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad M. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pilnai įrodyta.
M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kuriuos jam 2010-06-03 pagal LR ATPK 123 str. 5 d., 2010-06-16 ir 2010-07-31 pagal LR ATPK 123 str. 1 d. jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris dirba, administracine tvarka baustas (5 administracinės nuobaudos galiojančios), kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina didesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 3300 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.
Nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti M. J., kad teisė vairuoti transporto priemones laikoma atimta nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banke ,,Swedbank“ esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 57841. Apie baudos sumokėjimą pranešti teismui bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.