- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- I-2920-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01115-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjui P. M. (P. M.), atsakovo atstovui Justinui Orlavičiui, vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas P. M. su skundu, kurį vėliau tikslino (b. l. 1, 18, 28). Iš pareiškėjo skundo turinio ir pridėtų dokumentų spręstina, kad pareiškėjas prašo pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2015-01-05 sprendimą Nr. 1A-2 ir Kauno teritorinės muitinės 2014-11-19 sprendimą Nr. 4PM191133. Pareiškėjas taip pat prašo akcizo skolą pakeisti į areštą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Kauno teritorinė muitinė, išnagrinėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Ignalinos rinktinės 2014-10-20 raštu Nr. (21/18)-13-1968 pateiktą medžiaga, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-14 baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos vardu Nr. 1-332-318/2014 nustatyta, kad jis 2014-03-14, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1223 iki (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno 4 500 pakelių cigarečių ,,Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais-banderolėmis. Minėtu įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d. Jam buvo skirta bauda ir cigarečių konfiskavimas. Kauno teritorinė muitinė nusprendė jį pripažinti skolininku, įregistruoti muitinėje mokestinę prievolę: muitą - 1 607 Lt, akcizą - 23 715 Lt, pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) - 5 904, akcizo delspinigius - 1 779 ir PVM delspinigius - 443 LT. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs jo skundą, jį atmetė ir nurodė, kad negali sumažinti skolos bei skolą pakeisti į areštą.
Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu yra bedarbis, užsiregistravęs Darbo biržoje, žmona gauna minimalią algą, augina nepilnametį vaiką, šeimoje yra sunki materialinė padėtis, piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto neturi, ir sumažinti skolą Kauno teritorinei muitinei arba skolą pakeisti į areštą.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 51-55) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad prekės yra neteisėtai importuotos Lietuvos Respublikoje, akcizą ir PVM turėtų sumokėti asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas laikomi asmenimis, turinčiais sumokėti importo skolą muitinei. Pažymi, kad pareiškėjo gabentos cigaretės buvo sulaikytos VSAT pareigūnų jau kirtusios Bendrijos išorės sieną, jau už pirmos muitinės įstaigos, ir nebuvo pristatytos į šią įstaigą nes pareiškėjas neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl laikytina, kad cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38-41 straipsnių nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.
Kauno teritorinė muitinė sprendimu įregistravo mokestinę prievolę konfiskuotam cigarečių kiekiui. Tai, jog minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu sunaikintos, pareiškėjo skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos, nenumato. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjui dėl minėtų cigarečių įvežimo buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau mokesčių priskaičiavimas nėra teisinės atsakomybės priemonė. Mokesčių priskaičiavimu yra apibrėžiama asmens mokestinė prievolė valstybei, kuri yra ne asmens nubaudimas už padarytą pažeidimą, bet mokesčių teisinių santykių išraiška.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundo nagrinėjimo Muitinės departamente metu nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Sunkią pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, patvirtinančiais, kad fizinis asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme), jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą.
Atkreipia dėmesį, kad vien asmens priklausymas išvardytoms socialinėms asmenų grupėms negali būti pagrindu pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška. Būtina įvertinti ir tokio asmens ekonominę padėtį, tai yra surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą ir nustatyti, ar asmuo (jo šeima) turi pajamų (ar turto), iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka.
Pažymi, kad Muitinės departamento 2015-01-05 sprendime Nr. 1A-2 pareiškėjui buvo nurodyta mokestinės prievolės išdėstymo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nenustato galimybės skolą muitinei pakeisti į viešuosius darbus arba areštą.
Pareiškėjas nevykdė MAĮ 40 straipsnyje nustatytų pareigų, kadangi būdamas rūpestingas ir protingas asmuo žinojęs (yra pagrindas manyti, kad turėjo pagrindo žinoti), kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės, kurios turi būti apmokestinamos, žinojęs, kad nesumokėti privalomi mokėti mokesčiai, net po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesikreipė į mokesčių administratorių dėl skolos už neteisėtai įvežtų prekių disponavimą apskaičiavimo. Tokias veiksmais pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, t. y. nevykdė pareigų, nustatytų MAĮ 40 straipsnyje.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 44) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad įvertinusi tai, kad Muitinės departamentas sprendime Nr. 1A-2 yra išsamiai pasisakęs dėl muitinės priimto sprendimo Nr. 4PM16113 teisėtumo ir pagrįstumo, jų iš naujo nekartos, juos palaiko pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimų, kuriais pareiškėjui paskaičiuota mokestinė nepriemoka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-14 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-332-318/2014 nustatyta, kad P. M. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis 2014-03-14 (duomenys neskelbtini) nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1223 iki (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno 4 500 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais -banderolėmis. Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui paskirta bauda ir cigarečių konfiskavimas (b. l. 72-75).
Kauno teritorinė muitinė, išnagrinėjusi VSAT Ignalinos rinktinės 2014-10-20 raštu Nr. (21/18)-13-12-1968 pateiktą informaciją, 2014-11-19 sprendimu Nr. 4PMI91133 pripažino pareiškėją skolininku muitinei, įregistravo mokestinę prievolę: 1 607 Lt muito, 23 715 Lt akcizo, 5904 PVM, 1 779 Lt akcizo delspinigių, 443 Lt PVM delspinigių ir įpareigojo pareiškėją sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę (b. l. 61-65).
Nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą, skunde teigė, kad šiuo metu yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje, sutuoktinė uždirba minimalią algą, kartu augina nepilnametį vaiką, sunki materialinė padėtis. Prie skundo pridėjo: darbo ieškančio asmens atmintinę, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos 2014-11-24 pažymą apie šeimos sudėtį Nr. (duomenys neskelbtini), dukros V. M. gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2014-11-24 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie I. M. gautas pajamas (b. l. 60, 67, 68, 69, 70).
Muitinės departamentas 2015-01-05 sprendimu Nr. 1A-2 pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą (b. l. 56-59).
MAĮ 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai pagal MAĮ administruojami tiek, kiek įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. Todėl muitinė, administruodama muitus, pirmiausia privalo vadovautis Bendrijos muitinės kodekso bei 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatomis, o MAĮ tiek, kiek jis neprieštarauja minėtiems reglamentams.
Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4 straipsnyje skola muitinei apibrėžiama kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (9 dalis), importo muitai – tai muitai ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai (10 dalis), skolininkas – bet kuris asmuo (fizinis asmuo, juridinis asmuo, asmenų bendrija, neturinti juridinio asmens teisinio statuso), privalantis sumokėti skolą muitinei (1 ir 12 dalys). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalį vienas iš pagrindų importo skolai muitinei atsirasti yra neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes (a punktas). Skolos atsiradimo momentas yra įtvirtintas to paties straipsnio 2 dalyje, t. y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis nustato, kad skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekės įvežtos be muitinės priežiūros, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos be muitinės priežiūros.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad, siekiant įregistruoti importo skolą muitinei, reikalingi neginčijami įrodymai, kad asmenys, įvežę, dalyvavę įvežant, įsigiję ar laikę atitinkamas prekes, žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečiojoje įtraukoje nustatytos dvi būtinosios sąlygos, turinčios egzistuoti kartu, asmenį pripažįstant skolininku muitinei, t. y. asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes bei šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Vadinasi, skolininkais muitinei solidariai tampa (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis) asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jas įsigydami žinojo (yra pagrindo manyti, turėjo žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai.
Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-14 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. I-332-318/2014 įsiteisėjęs. Pažymėtina, jog cigarečių neteisėto įvežimo ir gabenimo aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-14 baudžiamajame įsakyme nusikalstama veika įrodyta faktiniais duomenimis, pareiškėjas pripažintas kaltu ir paskirta bausmė - 15 860 Lt bauda, - kuri atsižvelgiant į laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką buvo atlikta. Pažymėtina, kad teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje nėra ir nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs, todėl konstatuotina, kad aplinkybės, nustatytos minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iš naujo neįrodinėtinos. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia mokestinės skolos.
Taigi surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ir žinojo tai, t. y., kad patenka į asmenų ratą, nustatytą Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje.
Iš pareiškėjo skundo Muitinės departamentui matyti, kad jis siekia, jog būtų panaikinta ar sumažinta jo mokestinė prievolė. Taip pat prašo skolą pakeisti į areštą.
Atleidimą nuo delspinigių reglamentuoja MAĮ 100, 113 straipsniai. MAĮ 113 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška. Šio straipsnio l dalies 3 punkte nustatyta, kad netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Jeigu pareiškėjas negali sumokėti papildomai apskaičiuotų akcizų ir importo PVM dėl šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių su prašymu dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.
Be to, pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio nuostatomis, turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių (o mokestinio ginčo metu – ir į mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją) su prašymu atleisti jį nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies mokėjimo, esant sunkiai ekonominei (socialinei) padėčiai, kaip ji apibrėžta aukščiau paminėtame MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.
Remiantis LVAT 2010-06-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-807/2010, MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimą nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo asmenį nuo delspinigių; tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.).
Pareiškėjas skunde Muitinės departamentui teigė esantis bedarbis, pridėjo darbo ieškančio asmens atmintinę, yra vedęs ir turi mažametį vaiką, pridėjo pažymą apie šeimos sudėtį ir sutuoktinės gautas pajamas, dukros gimimo liudijimą.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas jo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su Muitinės departamento argumentais, kad, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nebuvo pagrindo atleisti pareiškėją nuo akcizų mokėjimo, nes nebuvo pateikti dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, jog pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra tokia sunki, kad jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jam yra teikiama, kaip tai apibrėžta MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, asmens priklausymas tam tikroms socialinėms asmenų grupėms, kurioms valstybė teikia paramą, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu nustatoma pagrindų konstatuoti, jog mokesčių mokėtojas turi pakankamai lėšų ar kito turto, kuris gali būti panaudotas mokestiniams įsipareigojimams padengti. Pareiškėjui prašant atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad jis neturi pakankamai lėšų ar kitokio turto, kuris galėtų būti panaudotas mokestiniams įsipareigojimams padengti, konstatuotina, jog atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki – nepateikė institucijoms įrodymų apie tai, kad neturi jokio turto.
Dėl skolos muitinei pakeitimo į areštą pažymėtina, kad MAĮ nenustato galimybės skolą muitinei pakeisti į areštą.
Institucijos, įvertinusios pareiškėjo pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Jų naikinimo pagrindų nenustatyta.
Pareiškėjas į bylą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus 2015-02-09 ir 2016-02-18 pažymas, patvirtinančias, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l. 7, 8, 110). Šių įrodymų Muitinės departamentas nevertino, nes šiai institucijai jie pateikti nebuvo. Vertintina, kad pareiškėjui nėra užkirsta galimybė, surinkus jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, jam rūpimu klausimu pakartotinai kreiptis į Muitinės departamentą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.