Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl dalies įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo. Todėl nusikaltimų išaiškinimą, baudžiamųjų bylų tyrimą reglamentuojančių normų sistema demokratinėse valstybėse pagrindžiama nekaltumo prezumpcija. LR BPK 2 straipsnyje, dėl kurio pažeidimo kaltinamas pareiškėjas, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ši nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LR BPK 2 straipsnis, kurio nuostatų nesilaikymu kaltinamas pareiškėjas, įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Įgyvendinant šio straipsnio reikalavimus, pradedant baudžiamąjį procesą, privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti vykdomas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tik vienoje medžiagoje Nr. 20-AP-11072 pagal R. G. skundą dėl prieš jį ikiteisminio tyrimo pareigūnų naudoto smurto ir dingusių šio asmens daiktų, įrašė rezoliuciją „patikslinti įvykio aplinkybes ir informuoti mane“ ir pavedė Kriminalinės policijos skyriaus viršininkei R. Ž.. Atlikusi tyrimą R. Ž. nustatė, kad visi skunde paminėti daiktai buvo grąžinti R. G. dar atliekant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, o bylą nagrinėjant Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, R. G. parodymai apie, neva, naudotą jo atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, teismo buvo įvertinti kritiškai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nenustačius, jog buvo padaryta priešinga teisei veika vadovaujantis VAĮ 33 ir 34 straipsniais pareiškėjo R. G. skundo nagrinėjimas baigtas surašant teikimą. Teikimą patvirtino pareiškėjas.

Kaip jau buvo minėta, kaltinimas pareiškėjui tarnybinio nusižengimo padarymu iš esmės grindžiamas ne tyrimo nepakankamu, tačiau tyrimo užbaigimu netinkamu procesiniu dokumentu - teikimu medžiagoje Nr. 20-AP-11072 bei nepakankamu pavaldžių pareigūnų, priėmusių procesinius sprendimus medžiagose Nr. 20-AP-19111, Nr. 20-AP-25269, Nr. 20-AP-27401, Nr. 20-AP-18909, Nr. 20-AP-29229 vadovaujantis VAĮ 33 ir 34 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis viešojo administravimo administracinės procedūros įforminimą, kontroliavimu.

Pažymėtina, kad VAĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Teismo nuomone, nurodyta administracine procedūra nagrinėjami kitokio pobūdžio skundai ar pranešimai, būtent – skundai, pranešimai apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir tai yra kita santykių sritis, apimanti viešąjį administravimą, kuris yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 1 d.). VAĮ 33 straipsnyje numatytas administracinės procedūros tyrimo (nagrinėjimo) dokumentas – teikimas, priimamas atlikus tyrimą pagal administracinę procedūrą, konkrečiai siūlant administravimo subjekto vadovui priimti administracinės procedūros sprendimą. VAĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, jog vadovas administracinę procedūrą baigia administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Pareiškėjas yra policijos pareigūnas, policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri kompetentinga spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsisakymo jį pradėti. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas.

Baudžiamasis procesas numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (LR BPK 168 str.). Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (LR BPK 166-168 str.). Detaliau baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų nedetalizuoja.

Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju, asmenų pranešimų (skundų, pareiškimų, prašymų) dėl galimų nusikalstamų veikų nagrinėjimas pagal VAĮ numatytą administracinę procedūrą nebuvo tinkamas tyrimo būdas tiriant asmenų pranešimus dėl galimų nusikalstamų veikų, tačiau teikimuose įforminti pranešimų išnagrinėjimo rezultatai ir išvados buvo visiškai pagrįsti ir teisingi. Pranešimuose nurodyta informacija apie galimus nusikalstamos veikos faktus nepasitvirtino.

Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju, forma negali dominuoti prieš turinį. Šiuose teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti šių santykių dalyvių – ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką. Tiek pareiškėjo, tiek jam pavaldžių pareigūnų primti teikimai mintose 6 medžiagose dėl pranešimų (skundo, pareiškimo, prašymo) tyrimo neatitiko formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau veiklos turinys iš esmės pagrindė tyrimo metu nustatytas objektyvias aplinkybes ir išvadas, numatytas BPK normose, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 79-100, 125-178, 1 t.). Teismui nekilo jokių abejonių, jog pareigūnai turinio prasme tinkamai ištyrė nagrinėjamų skundų konkrečias faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog informacija apie galimas nusikalstamas veikas nepasitvirtino, todėl šį pažeidimą teismas laiko neesminiu, nes jis nesutrukdė pranešimų tyrimo eigai, nebuvo kliūtimi asmenims pranešusiems informaciją apie galimas nusikalstamas veikas pasinaudoti teise apskųsti priimtus procesinius dokumentus – teikimus, kuriuose buvo nurodyta apskundimo tvarka (šia teise pasinaudota nebuvo).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog tarnybinė atsakomybė už netinkamu veikimu padarytą tarnybinį nusižengimą kyla, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai ir įtvirtinta pareigūno veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose. Netinkamas veikimas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas, nurodant konkrečias teisės normas, kurių nesilaikė pareigūnas netinkamai atlikdamas pavestas pareigas, neapsiribojant bendro pobūdžio normų konstatavimu pareigūno veiksmuose. Pareigūnas turi suvokti, kad pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, privalo veikti atitinkamu būdu, tarnybinė atsakomybė galima, kai pareigūnas neatlieka tų veiksmų ir išlieka pasyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2011-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-683/2011; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-496-577/2013).

Iš esmės pareiškėjas kaltinamas netinkamu pareigų atlikimu, kadangi jis neužtikrino, kad pareiškimai, pranešimai apie galimai padarytas nusikalstamas veikas būtų nagrinėjami vadovaujantis LR BPK nustatytomis normomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigų vykdymas turi imperatyvią formą, konkrečios pareigos turi būti apibrėžtos teisės aktuose.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pažeidus LR BPK 172 straipsnio 3 dalies reikalavimą - pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Duomenų Išvadoje, kad asmenų pranešimai būtų vilkinami tirti, ar nesiimta visų įmanomų priemonių atskleisti galimas nusikalstamas veikas, nebuvo nustatyta. LR BPK 172 straipsnio 3 dalies reikalavimas pagal kompetenciją organizuoti ir kontroliuoti padalinio ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą yra bendro pobūdžio, todėl abstraktus minėto straipsnio pažeidimas negali būti pripažintas tarnybiniu nusižengimu, kadangi nepagrįstas nei pažeidimo faktais, nei pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo konkrečias pareigas ir funkcijas, reglamentuojančiomis teisės normomis.

Vertinant pareiškėjo veiksmus, pareiškimo Nr. 20-AP-11072 tyrimą užbaigus netinkamos formos procesiniu dokumentu – teikimu bei nepakankamu pavaldžių pareigūnų, priėmusių procesinius sprendimus medžiagose Nr. 20-AP-19111, Nr. 20-AP-25269, Nr. 20-AP-27401, Nr. 20-AP-18909, Nr. 20-AP-29229 vadovaujantis VAĮ 33, 34 straipsnių nuostatomis, pažymėtina tai, kad baudžiamoji teisė yra laikytina griežčiausia teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Nagrinėjamu atveju, tiek pareiškėjas, tiek jam pavaldūs pareigūnai, priimdami netinkamos formos procesinius dokumentus – teikimus ir juos tvirtindami, iš esmės atliko išsamų ir visapusišką pareiškimų tyrimą kitomis priemonėmis, nenumatytomis LR BPK normose.

Bylos duomenys patvirtino, jog pranešimuose nurodyta informacija buvo laiku, pilnai ir visapusiškai ištirta. Įvertinus visų pranešimų turinį ir tyrimo medžiagas: Nr. 20-AP-11072, Nr. 20-AP-19111, Nr. 20-AP-25269, Nr. 20-AP-27401, Nr. 20-AP-18909, Nr. 20-AP-29229 (b.l. 79-100, 125-178, 1 t.) nustatyta, kad buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės bei atliktas tinkamas jų įvertinimas. Tyrimo medžiagos patvirtino, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pranešimuose nurodyta informacija buvo susijusi su galimai nusikalstama veika. Pranešimų tyrimas buvo savalaikis, pakankamas, pagrįstas objektyvių duomenų surinkimu ir visų reikšmingų aplinkybių ištyrimu, todėl pranešimų tyrimo užbaigimas procesiniu dokumentu – teikimu, negali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu. Nagrinėjamojoje situacijoje, tarnybinė atsakomybė už netinkamą veikimą galėtų kilti tik, tokiu atveju, kai pareiga veikti LR BPK nustatytu būdu, būtų suformuluota ir įtvirtinta pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tai reiškia, kad konkrečios pareigūno pareigos ir funkcijos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje, detaliau nei LR BPK reglamentuoja minėtų Rekomendacijų III skyrius (2016-01-14 įsakymo Nr. I-12 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-01-19). Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nustato reikalavimus, kuriais vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, registruojant jo pradžią ar atsisakant jį pradėti (Rekomendacijų 1 p.).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kaltinamas Rekomendacijų 79 punkto pažeidimu, kuriame bendrai nurodyta, kad skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas nagrinėjami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautuose dokumentuose pareiškėjas nesuformavo reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šio punkto pažeidimas galimas tik tuo atveju, kai nesilaikoma kitų, šioje Rekomendacijoje numatytų, punktų reikalavimų, reglamentuojančių gautų dokumentų tyrimą, kuriuose nesuformuluotas reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Kitų Rekomendacijų punktų pažeidimų Išvadoje nenurodyta ir nenustatyta, kaip ir nenurodyta Rekomendacijų 79 punkto pažeidimo esmė, kuo pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai pažeidžiant šį reikalavimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje kvalifikuoti pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai, t. y. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, kuriame įtvirtintas bendras reikalavimas tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir laiku atlikti pavestas užduotis, taip pat nurodytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.3 punkto reikalavimo pažeidimas, pastebėjus pavaldžių pareigūnų daromas klaidas, imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant jas ištaisyti, išvengti tolimesnių neigiamų padarinių, yra visiškai formalūs, nes nėra aišku kokias aplaidžiais, netinkamais pareiškėjo veiksmais šie pažeidimai padaryti. Pirmiausia neabejotinai ir konkrečiai turėtų būti nustatytos pareiškėjui pavaldžių pareigūnų daromos klaidos, pažeidimai susiję su imperatyvių teisės aktų reikalavimų nevykdymu. Šiuo atveju nebuvo nustatyta ir nurodyta, kokius konkrečius, imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėjas ir kiti pareigūnai, tirdami asmenų pranešimus, kurių tyrimą užbaigė ne nutarimais atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o teikimais, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo veiksmai nebuvo tinkamai kvalifikuoti.

Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas tik formalus pareiškėjo pažeidimas, nesilaikant VPK Kaišiadorių r. PK viršininko pareigybės aprašymo patvirtinto Kauno apskr. VPK viršininko 2010-03-25 įsakymu Nr. 20-V-183, 7.3 ir 7.25 punktų reikalavimų, užtikrinti, kad policijos komisariato veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, atsakyti už pavaldžių pareigūnų teisėtumo pažeidimo kontrolę ir prevencijos priemonių organizavimą ir įgyvendinimą. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad komisariato veikla ir funkcijos buvo organizuojamos pažeidžiant kokių nors teisės aktų imperatyvius reikalavimus.

Taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už netinkamą pareigų atlikimą (netinkamą veikimą), pasireiškusį teisės aktais nustatytų pareigų netinkamu atlikimu, turėjo būti nustatytas teisės aktuose numatytas imperatyvus reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus, pareigas nustatytu būdu. Ginčo atveju, akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmai, priimant administracinės procedūros procesinį dokumentą – teikimą bei nekontroliuojant kitų pareigūnų, pastariesiems tvirtinant kitus minėtus penkis teikimus, negali būti laikomi tarnybiniu nusižengimu, nes neatitinka statutinių pareigūnų tarnybinio nusižengimo sudėties ir apskritai tarnybinio nusižengimo prasmės, todėl visos abejonės dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės vertintinos pareiškėjo naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teisės doktrinoje pripažįstama, kad taikant teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, asmens nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2007-10-26 administracinė byla Nr. A8 – 281/2007 nutartis, "Administracinė jurisprudencija" Nr. 13, 2007 m. 3.6 Dėl valstybės tarnautojo atsakomybės už veiksnius, padarytus ne tarnybos metu ).

Pažymėtina, jog statutinių pareigūnų tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 p.). Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V -308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-11-09 įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties ir šios išvados pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas (jo 1.1 punktas) dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėja

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017-04-25 įsakymo Nr. 20-TE-350 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.1 punktą, kuriuo pareiškėjui R. G. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.