- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- A-502-597-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su skundu (b. l. 2-5; 43-46) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas) priteisti jo naudai 528 Lt (53 Lt žala dėl pasikeitusio gyventojų pajamų mokesčio ir vartotojų kainų indekso bei 475 Lt delspinigių dėl laiku neišmokėtos darbo užmokesčio dalies) materialinės ir 10 000 Lt moralinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos miesto VPK; tretysis suinteresuotas asmuo), skaičiuodamas jo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003 metų gegužės mėnesio iki 2004 metų rugsėjo mėnesio, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių”, kuriame buvo numatytas indeksavimo koeficiento skaičiuojant darbo užmokestį taikymas. Teigė, jog dėl minėtos priežasties jam nebuvo sumokėta darbo užmokesčio dalis, t. y. 1638,45 Lt. Pažymėjo, jog ši neišmokėto darbo užmokesčio dalis jam yra priteista Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas minėtą sprendimą, atmėtė jo skundo dalį dėl 475 Lt delspinigių priteisimo. Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė ir minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui. Ryšium su tuo Vyriausybė 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių” pripažinimo netekusiu galios” panaikino savo 2003 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 53. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Teigė, jog, vadovaujantis CK 6.236 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pabrėžė, kad Konstitucinis Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl neteisėtų veiksmų faktas yra konstatuotas minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, dėl ko neteisėtų veiksmų faktas šalių negali būti ginčijamas, nes šis nutarimas joms turi prejudicinę galią. Vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio l dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį jam taikytus neapmokestinamųjų pajamų dydžius, išmokėtą sumą pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. sprendimą bei vartotojų kainų indeksus, prašė iš atsakovo priteisti 528 Lt materialinei žalai atlyginti. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis), nes dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies gindamas savo interesus ilgai bylinėjosi teismuose, gaišo laiką ruošdamas dokumentus, patyrė neigiamas emocijas. Pažymėjo, jog jo sutuoktinė nedirba, vaikai studijuoja užsienyje. Nurodė, kad atlyginimo indeksavimas pablogino jo šeimos turtinę padėtį, sukėlė depresiją, dvasinį sukrėtimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad 1991 metais pradėjęs tarnauti kriminalinėje policijoje padarė karjerą, kad už nepriekaištingą tarnybą buvo skatintas apie 80 kartų ir kad šioje itin atsakingoje ir sunkioje tarnyboje jis pelnė kolektyvo pasitikėjimą ir pagarbą. Akcentavo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atlyginimų indeksavimo pareiškėjas, kaip sąžiningai dirbęs pareigūnas ir doras pilietis, patyrė didelį stresą, depresiją, jautė Vyriausybės, priėmusios neteisėtą nutarimą, pažeminimą. Pabrėžė, jog dėl minėtų pergyvenimų pablogėjo jo sveikata, 2003-2004 metais jis buvo priverstas keletą kartų gydytis.