Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant vertėjai Ingridai Kisieliūtei, pareiškėjai A. O., atsakovės atstovei Onutei Adulčikienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. O. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos (toliau – ir Šeškinės seniūnija) 2013-12-04 sprendimą Nr. A6-5798(2.4.2.14-S15) ir įpareigoti Šeškinės seniūniją išdeklaruoti O. G. ir jos sūnų K. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, jai nuosavybės teise priklausančiame bute savo gyvenamąją vietą nuo 1988-09-05 yra deklaravęs sūnus V. O. (V. O.), nuo 1990-06-04 - duktė O. G. ir jos nepilnametis sūnus K. G.. Pareiškėja kreipėsi į Šeškinės seniūniją dėl dukros O. G. ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnija 2013-12-04 sprendimu Nr.A6-5798(2.4.2.14-S15) prašymą atmetė, kadangi duomenys apie minėtų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimą yra teisingi. Pareiškėja gyvena bute kartu su sūnumi, kuris ja rūpinasi ir prižiūri, bendrai moka mokesčius, daro einamąjį ir kapitalinį buto remontą. Dukra O. G. ir jos sūnus K. G. jau daugelį metų (nuo sūnaus gimimo) bute negyvena, tačiau gera valia išsiregistruoti iš buto nesutinka. Dukra ja visiškai nesirūpina, nesidomi jos sveikata, nebendrauja, neprisideda prie buto išlaikymo. Su dukra kalbėjo ir žodžiu ją įspėjo dar 2013 m. liepos mėn. pradžioje, kad neišsiregistravus gera valia, ji kreipsis į teismą dėl jos ir jos sūnaus išregistravimo, tačiau dukra iki šiol neišsiregistravo. Pareiškėja pažymėjo, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia deklaravusiam asmeniui teisių į butą, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, todėl jos dukra bei sūnus šiuo metu neturi jokių teisių į butą. Dukra su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir ten yra jos pagrindinė gyvenamoji vieta. Šeškinės seniūnija turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Pagal susiformavusią praktiką seniūnijos pareigūnas, gavęs tokio pobūdžio gyventojo prašymą (dėl deklaruotos gyvenamosios vietos naikinimo, keitimo), kreipiasi į teritorinę policijos įstaigą, kurios įgaliotas pareigūnas patikrina buto savininko prašyme išdėstytų aplinkybių teisingumą, apsilankydami prašyme nurodytu adresu bei apklausdami kaimynus (arba sudarydamas komisiją atlieka šiuos veiksmus pats seniūnijos pareigūnas). Tačiau seniūnijos darbuotojai ar kiti atsakingi pareigūnai pas pareiškėją nebuvo apsilankę, netikrino, kas realiai su ja gyvena minėtame bute, tačiau konstatavo, kad O. G. ir K. G. deklaravimo duomenys yra teisingi. Akivaizdu, kad šie duomenys yra klaidingi ir melagingi, o seniūnijos sprendimas yra priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką, paviršutiniškai atliekant savo pareigas, neužtikrinant žmogaus teisių, teisėtų interesų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, kad dukra sąmoningai suklaidino seniūnijos darbuotojus nurodydama, kad tebegyvena pareiškėjos bute. Pareiškėja, būdama pensininkė ir ligota, moka didelius mokesčius už butą, kadangi jame registruoti 4 asmenys, nors faktiškai gyvena tik ji su sūnum. Taip pat ji negali pasinaudoti suteikiamosiomis lengvatomis už buto komunalines paslaugas. Mano, kad yra visos sąlygos panaikinti jos dukros ir pastarosios nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą (b. l. 1-5).

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad pagal susitarimą ji dukrai O. G. padovanojo sodo namelį su sklypu, o ši pažadėjo, kad išsiregistruos iš pareiškėjai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), tačiau šio susitarimo nesilaiko. Nurodė, jog nei dukra O. G., nei jos anūkas K. G. minėtame bute negyvena seniai, bet nuo kada – neatsimena, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytų deklaravimo duomenų panaikinimas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų gauti nuolaidas ir kompensacijas butui teikiamoms paslaugoms.

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo O. G. ir K. G. į Šeškinės seniūniją kreipėsi du kartus, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinti. Pareiškėja 2013-06-27 prašyme nurodė, kad O. G. ir K. G. nuo 2007 m. negyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Šeškinės seniūnija 2013-06-28 išsiuntė O. G. raštą „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“, kuriuo informavo, kad buto savininkės prašymu yra sprendžiamas klausimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo jai ir K. G.. O. G. 2013-07-08 atvyko į Šeškinės seniūniją ir raštu pateikė seniūnijai nesutikimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo, kadangi ji ir K. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitos gyvenamosios vietos neturi ir niekur kitur ji nėra deklaruota. Šeškinės seniūnas 2013-07-09 raštu Nr. A6-2888(2.4.2.14-S15) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“' informavo pareiškėją, kad jos 2013-06-27 prašymas dėl O. G. ir K. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), netenkintas. Šeškinės seniūnijoje pareiškėjos A. O. prašymas dėl O. G. ir K. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo antrą kartą buvo gautas 2013-11-21. Šeškinės seniūnija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 str. 1 d., 2013-11-22 išsiuntė O. G. raštą „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“, kuriuo informavo, kad buto savininko prašymu yra sprendžiamas klausimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo jai ir K. G., todėl prašoma atvykti į Šeškinės seniūniją. O. G. 2013-11-29 atvyko į Šeškinės seniūniją ir raštu pateikė seniūnijai nesutikimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitos gyvenamosios vietos neturi. Šeškinės seniūnija ginčijamu 2013-12-04 raštu informavo A. O., kad jos prašymas dėl O. G. ir K. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), netenkinamas. Pareiškėja, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą, nenurodo jokių jo panaikinimo pagrindų, vien teiginiai, kad sprendimas yra nepagrįstas, nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu. Pareiškėja taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog dėl deklaruoto asmenų skaičiaus ji moka didesnius mokesčius, kad kreipėsi dėl kompensacijos ir jai buvo atsisakyta suteikti kompensaciją tik dėl to, kad bute deklaruoti kiti asmenys. Pažymėjo, kad deklaravimo duomenų keitimo ir naikinimo faktinis ir teisinis pagrindas yra asmens deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimas. Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu O. G. ir K. G. deklaruotą gyvenamąją vietą buvo pakeitę ir joje faktiškai negyveno. Taigi, deklaravimo duomenų naikinimo faktinis ir teisinis pagrindas, nurodytas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. ir Taisyklių 70.3 punkte, neegzistavo. Šeškinės seniūnija negavo duomenų, kad O. G. ir K. G. deklaruotą gyvenamąją vietą yra pakeitę nuo 2007 metų, abu O. G. adresu (duomenys neskelbtini) siųsti seniūnijos raštai – 2013-06-28 ir 2013-11-22 - pasiekė adresatą. Pažymėjo, kad seniūnijos, kaip deklaravimo įstaigos, įrašydamos deklaravimo duomenis, nėra kompetentingos tirti ir nustatyti ar deklaruojantys nuolatinę gyvenamąją vietą asmenys faktiškai nuolat gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teisės aktai deklaravimo įstaigai nenumato pareigos patikrinti vietoje gyvenamosios patalpos savininko prašyme nurodytas aplinkybes, t. y., ar gyvena konkrečiu adresu gyvenamosios patalpos savininko prašyme nurodyti asmenys. Atkreipė dėmesį, kad visi komunaliniai mokesčiai yra skaičiuojami ne nuo bute deklaruotų asmenų skaičiaus, kaip teigia pareiškėja, bet nuo buto bendrojo naudingojo ploto dydžio. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, kadangi jis atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 47-50).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Atstovė papildomai paaiškino, kad seniūnijos darbuotojai pagal teisės aktus neturi įgalinimų vykti tikrinti, ar gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo gyvena nurodytoje vietoje, taip pat nenumatyta galimybė duoti nurodymus ir tam pasitelkti kitas institucijas ar tarnybas. Seniūnija, gavusi būsto savininko prašymą panaikinti deklaravimo duomenis, siunčia pranešimą deklaravusiam asmeniui atvykti į seniūniją. Jei toks asmuo per 10 dienų neatvyksta ir jokio paaiškinimo nepateikia, deklaravimo duomenys yra naikinami. O. G. tiek pirmą, tiek antrą kartą, kuomet buvo prašoma naikinti jos deklaravimo duomenis, į seniūniją atvyko ir raštiškai patvirtino, kad ji gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, todėl seniūnija tenkinti pareiškėjos prašymo neturėjo pagrindo.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nuo 1990-06-04, o jos sūnaus K. G. - nuo 2008-04-29 yra deklaruota gyvenamoji vieta. Šiuo adresu jie faktiškai ir gyvena, išskyrus tuos laikotarpius, kai priversti ne savo noru palikti butą ir būti pas draugus dėl girtaujančio ir pastovios darbo vietos neturinčio pareiškėjos sūnaus V. O., kurio gyvenamoji vieta taip pat deklaruota minėtame bute. O. G. nurodė, kad rūpinasi pareiškėja, padeda jai finansiškai, taip pat perka maisto produktus, tvarko butą, skalbia. Pareiškėja vakarais paima jos sūnų K. G. iš vaikų darželio ir prižiūri jį, kol ji sugrįžta po pamaininio darbo į namus. Pareiškėją mato kiekvieną dieną, su ja sutaria ir bendrauja. Ji moka už paslaugas ir patarnavimus proporcingai visų asmenų gyvenančių bute atžvilgiu, išskyrus laikotarpius, kai jame negyvena. Komunalinės paslaugos skaičiuojamos nuo buto bendro ploto ir mokesčių dydis nepriklauso nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Kviečiama atvykti į seniūniją atvyko ir raštu patvirtino, kad deklaravimo duomenys yra teisingi ir ji bei sūnus K. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis E. G. šiuo metu gyvena atskirai arba yra išvykęs, todėl bute negyvena. Ji yra sodo sklypo su sodo pastatu adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau tai negyvenamosios paskirties pastatai ir su mažamečiu sūnumi gali ten gyventi tik vasaromis, pastoviai ten negyvena. (b. l. 60-62).

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ji su sūnumi apie 3 metus su nedidelėmis pertraukomis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 14 m² ploto bendrabučio tipo su daliniais patogumais kambaryje, juo naudotis yra leidęs bendras šeimos draugas, kuris bet kada gali paprašyti išsikraustyti, o tokiu atveju ji jokios kitos gyvenamosios vietos neturėtų. (duomenys neskelbtini) esančiame bute ji gyvena dėl to, kad pareiškėjai priklausančiame bute, kuriame ji su sūnumi yra deklaravusi gyvenamąją vietą, gyvena brolis, kuris atsiveda pašalinių asmenų, dažnai vartoja alkoholį, yra agresyvus, todėl dėl nesutarimų kartu gyventi tame pačiame bute nėra galimybės. Nurodė, jog tėvų padovanotame vasarnamyje, kuris registruotas jos ir sutuoktinio vardu, negyvena, kadangi jis netinkamas gyventi – yra neapšildytas, nėra vandens, ir nuvyksta ten tik vasaros metu. Pripažino, jog 2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, raktų nuo šio buto neturi. Pažymėjo, kad santykiai su pareiškėja yra geri, ji netgi yra išdavusi įgaliojimą parduoti butą (duomenys neskelbtini), atvyksta pas ją 3-4 kartus į butą (duomenys neskelbtini) prižiūrėti mažamečio sūnaus, kuomet ji yra darbe.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Birutei Jackienei, kadangi pastarajai apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, ji apie nedalyvavimo priežastis iki posėdžio pradžios teismui nepranešė, o pati pareiškėja prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovei. 2014 m. spalio 2 d., išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo gauta VšĮ Centro poliklinikos 2014 m. rugsėjo 30 d. išduota medicininė pažyma Nr. 7 dėl advokatės Birutės Jackienės neatvykimo į teismą dėl ligos. Nors pateikta pažyma patvirtina pareiškėjos atstovės ligą bylos nagrinėjimo metu, teismui apie šią aplinkybę nebuvo pranešta žodžiu ar kitais būdais nei iki teismo posėdžio, nei jo metu, todėl pareiškėjos atstovės neatvykimas į teismo posėdį pagrįstai nebuvo laikytas kliūtimi bylos nagrinėjimui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos 2013-12-04 sprendimo Nr. A6-5798(2.4.2.14-S15) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“, kuriuo atmestas A. O. prašymas panaikinti O. G. ir nepilnamečio K. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo bei teisėtumo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. O. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (b.l. 12-13). Šioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę keturi asmenys: V. O. (V. O.), A. O., O. G. ir K. G. (b.l. 19). Kaip matyti iš pažymoje apie gyvenamosios vietos deklaravimą nurodytų duomenų matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens O. O., gim. 1974-03-19, gyvenamoji vieta minėtame bute buvo deklaruota 1990-06-04, o jos sūnaus K. G., gim. 2007-11-12, - 2008-04-29.

Pareiškėja su 2013-10-14 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūniją (registruotas 2013-11-21), prašydama panaikinti O. G. ir K. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). Šeškinės seniūnija 2013-11-22 raštu Nr.A6-5565(2.4.2.14-S15) informavo O. G. apie administracinę procedūrą ir nurodė atvykti į seniūniją (b.l. 57). O. G. 2013-11-29 pateikė Šeškinės seniūnijai raštišką nesutikimą dėl jos ir sūnaus K. G. deklaravimo duomenų panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad pastoviai ten gyvena ir kitos gyvenamosios vietos neturi (b.l. 58). Šeškinės seniūnija 2013-12-04 sprendimu Nr. A6-5798(2.4.2.14-S15) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“ pareiškėjos prašymą atmetė ir nurodė, kad O. G. ir K. G. deklaravimo duomenys yra teisingi, kadangi O. G., atvykusi į Šeškinės seniūniją, raštu patvirtino, jog ji ir K. G. pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Šeškinės seniūniją išdeklaruoti O. G. ir jos sūnų K. G. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, GVDĮ) ir Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18 (toliau – ir Taisyklės).

Nagrinėjant ginčą dėl individualaus administracinio akto – deklaravimo įstaigos (šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos) sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, būtina nustatyti: 1) ar sprendimą priėmė kompetentingas subjektas; 2) ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių; 3) ar nebuvo įstatymu nustatytų sąlygų panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Įstatymo 11 str. numatyta, kad deklaravimo įstaiga yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymo funkciją atlieka savivaldybės. Savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina seniūnija, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina kitas savivaldybės administracijos padalinys. Taigi, šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (seniūnijoms pagal Įstatymą yra pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkcijas).

Įstatymo 8 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Vadovaujantis Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p., gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko prašymu, tačiau tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. asmenys turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota. Analogiška sąlyga įtvirtinta Taisyklių 70.3 p. Kaip minėta, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas (b. l. 12-13) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Taigi vertintina, kad prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pateikė įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas.

Nors skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad Šeškinės seniūnija sprendė klausimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo vadovaudamasi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str., tačiau pagal byloje surinktus įrodymus yra pagrindas pripažinti, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo visapusiškai ištirtos sprendimo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

GVDĮ prasme gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.). Pagal Įstatymo nuostatų sisteminę analizę gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su deklaranto nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą turėjimu ar neturėjimu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu. Taigi asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą prasme pats savaime šių teisių nepakeičia ir nepanaikina.

Nekilnojamojo turto savininko teisės kreiptis dėl deklaravimo duomenų panaikinimo įgyvendinimui neturi esminės reikšmės tai, ar asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą, turi kitą gyvenamąją vietą, nes tai nėra tiesiogiai nei susiję su daiktinės teisės – nuosavybės teisės turėtojo galimybe įgyvendinti šią savo teisę, nei su asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą, teise gyventi toje vietoje, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. taikymui esminę reikšmę turi tai, ar asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas, ir ar asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta.

Teismo vertinimu, Šeškinės seniūnija, priimdama ginčijamą sprendimą, ir gavusi prieštaringus duomenis apie tai, ar O. G. ir jos mažametis sūnus K. G. gyvena, ar negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo imtis papildomų veiksmų, tam kad būtų visapusiškai ištirtos faktinės aplinkybės, kurioms pasitvirtinus ar nepasitvirtinus būtų priimtas pagrįstas sprendimas pagal pareiškėjos prašymą. Esant prieštaringiems duomenims, atsakovė sprendime turėjo pagrįsti, dėl ko vadovaujasi tik trečiojo suinteresuoto asmens nurodytais duomenimis, o pareiškėjos – atmeta. Nors nei Taisyklės, nei Įstatymas nenumato procedūros, kaip tokio pobūdžio duomenys turi būti tikrinami, atsakovė, vadovaudamasi gero valdymo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme, turėjo imtis priemonių ginčytinai situacijai išsiaiškinti – nustatyti terminą pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui pateikti papildomus duomenis (kaimynų paaiškinimus, daugiabučio namo bendrijos pažymą ir pan.), kurie leistų priimti argumentuotą sprendimą, pagrįstą visapusiškai ištyrus klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šeškinės seniūnija, priimdama ginčijamą sprendimą tokių veiksmų nesiėmė, todėl sprendimas naikintinas kaip priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pareiškėjos A. O. prašymas dėl O. G. ir K. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perduotinas nagrinėti iš naujo. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant prašymą iš naujo, turi būti surinkti ne tik papildomi duomenys, įvertintas tikrasis trečiojo suinteresuoto asmens ryšys su deklaruota gyvenamąja vieta, bet ir argumentuotai įvertinti visi duomenys. Be kita ko, turėtų būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad O. G. gyvenamoji vieta pareiškėjai priklausančiame bute yra deklaruota dar nuo to laiko, kai ji buvo nepilnametė, todėl jos gyvenamąją vietą turėjo deklaruoti tėvai (pareiškėja). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo O. G. patvirtino, kad apie 3 metus su nedidelėmis pertraukomis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negali gyventi dėl nesutarimų su jame gyvenančiu su broliu. Iš pateikto 2014-02-17 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio taip pat matyti, jog tyrimo metu apklausti asmenys (nors ir dėl kitų aplinkybių), tame tarpe ir pati pareiškėja, nurodė, kad O. G. pareiškėjai priklausančiame bute negyvena nuo 2007 m., tačiau pašlijus santykiams su sutuoktiniu siekia jame apsigyventi. Šie duomenys, nors ir paaiškėję po ginčijamo sprendimo priėmimo, turi būti vertinami kartu su kitais duomenimis iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, o atsakovė priimdama sprendimą turi argumentuotai pagrįsti, kokia O. G. gyvenamoji vieta laikytina pagrindine, t.y. kurioje ji faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria ji yra labiausiai susijusi.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas yra naikinamas, įpareigojant atsakovę pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, antrasis skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pagal GVDĮ gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo klausimą pavesta spręsti atsakovei, o teismas, esant suinteresuoto asmens skundui, turi patikrinti priimto sprendimo teisėtumą pagrįstumą, o ne nurodyti, kokiu būdu klausimas turi būti išspręstas iš esmės, t.y. atlikti atitinkamus veiksmus turi pats viešojo administravimo subjektas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos 2013-12-04 sprendimą Nr. A6-5798(2.4.2.14-S15) ir įpareigoti išnagrinėti 2013-10-14 A. O. prašymą iš naujo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.