Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Apylinkės teismo nutarimu A. D. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 300 litų bauda, nes jis, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, 2006 m. sausio 31 d. apie 17 val. 30 min. iš prekybos centre "Hyper Maxima" (Kaunas, Savanorių pr. 255) pavogė prekių už 35 litus. Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktasis A. D. kaltas neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta liudytojo R. D. parodymais, vaizdo įrašu, kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė, kad A. D. anksčiau administracine tvarka nebaustas.

A. D. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą. Teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas neteisėtas dėl akivaizdžių administracinio proceso normų pažeidimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti pareigūnai, šioje byloje tai galėjo padaryti objekto apsaugos vyresnysis pareigūnas (ATPK 266 straipsnio 4 punktas), o ne apsaugos darbuotojas R. D. , t. y. asmuo, neturintis tokios procesinės teisės. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pavogta prekių už 35 Lt 48 cnt., tačiau neįvardyta kokios tai prekės, jų individualūs požymiai. Tai įrodo, kad policijos pareigūnas tik konstatavo apsaugos darbuotojų versiją neatlikdamas tyrimo, nors apeliantas primygtinai prašė parodyti, kad prekybos salėje yra toks pat megztinis ir replės. Apeliantas vilkėjo megztinį su užtrauktuku per visą ilgį, o kabinoje matavosi megztinį be užtrauktuko. Replės, kurias jis turėjo, buvo plokščiais bukais galais, o parduotuvės lentynoje buvo replės tik smailais galais. Apeliantas sulaikymo ir protokolo surašymo metu nurodė, kad parduotuvės lentynoje nėra replių plokščiais bukais galais ir prašė nueiti prie įrankių lentynos, kad galėtų įrodyti, jog tokių replių tikrai lentynoje nėra, tačiau, nei apsaugos darbuotoja, nei policijos pareigūnas nekreipė dėmesio į tokį prašymą. Vaizdo medžiagoje matyti, kad jis ne kartą buvo priėjęs prie įrankių skyriaus ir apsigalvojęs padėjo reples smailais galais atgal į lentyną, tačiau apsaugos darbuotojas pateikęs sumontuotą vaizdo įrašą šio momento į vaizdo juostą neįrašė, nors tai galėjo padaryti, nes kamera į prekių lentyną nukreipta pastoviai. Aplinkybę, kad megztinis priklauso jam, įrodinėjo nurodydamas įdrėskimus prie megztinio užtrauktuko, t. y. kelias katės nagų padarytas skylutes, tačiau apsaugos darbuotojas į tai visai nekreipė dėmesio, Ši aplinkybė nepasirodė svarbi nei policijos pareigūnui, nei teismui. Teismas, netgi netyręs daiktinio įrodymo, nutartyje nurodė, jog megztinio šone buvo skylė ", kai tuo tarpu jis teigė, kad skylės buvo megztinio priekyje prie užtrauktuko atsiradusios nuo katės nagų įdrėskimo. Dėl nesuprantamų priežasčių daiktiniai įrodymai byloje nebuvo išsaugoti, nors to imperatyviai reikalauja ATPK 269 straipsnis. Daiktų paėmimą reglamentuojanti norma numato, kad paimti daiktai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi nustatytose vietose. Liudytojas R. D. , teismo posėdžio metu nurodė, kad paimti daiktai buvo grąžinti į prekybos salę, tačiau paklaustas kokiu būdu tai buvo padaryta, ar buvo surašytas atitinkamas aktas, pasakyti negalėjo, ir negalėjo paaiškinti kokia yra vogtų daiktų grąžinimo tvarka. Bylos teisminio nagrinėjimo metu, teismo buvo prašyta išreikalauti dokumentus, reglamentuojančius vogtų daiktų grąžinimo į prekybą, prekybos centre „Hyper Maxima" tvarką, bet tai nebuvo padaryta. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu teigė, kad apeliantas nuplėšdamas „barkodą" sudraskė megztinį, tačiau apie padarytą žalą, jokių duomenų byloje nėra. Tai, kad jis nubaustas nepagrįstai įrodo ir ta aplinkybė, jog pastarasis nesislėpė. Apsaugos darbuotojai, sulaikydami žmoną, pareiškė, kad pretenzijų jam neturi. Apeliantas žmoną palydėjo į apžiūros kambarį. Ar eitų į apžiūros kambarį asmuo, kurio tenai nekviečia, jeigu jis būtų pasisavinęs prekes. Paimtų daiktų neišsaugojimas neleido apeliantui teismui akivaizdžiai įrodyti, kad veikos, už kurią pastarasis patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepadarė.

Žaliakalnio policijos nuovados atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apelianto argumentais ir prašoma palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

ATPK 50 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už smulkiojo svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš byloje surinktos įrodymų visumos padarė išvadą, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą. Apeliaciniame skunde, nors tvirtinama, kad apylinkės teismo nutarimas neatitinka šiam dokumentui keliamų teisėtumo reikalavimų, tačiau iš esmės nesutinkama su teismo nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir apeliantas pateikia savąją incidento versiją su kai kurių aplinkybių nutylėjimu ar neigimu, tačiau, reikia pripažinti, kad apeliaciniame skunde nepateikta tokių duomenų, kurie paneigtų teismo padarytosios išvados pagrįstumą ir byloje surinktųjų duomenų materialumą. Reikia sutikti su apelianto pastabomis dėl kurių įrodymų užfiksavimo ir saugojimo ir ateityje būtina tokių klaidų išvengti. Tačiau šios aplinkybės lemiamos reikšmės neturi, nes šioje byloje įrodymais buvo ir kiti duomenys. Iš bylos duomenų ir apeliacinio skundo argumentų negalima padaryti kategoriškos išvados, kad teismas priėmė neteisėtą dokumentą. Bylos nagrinėjimo procesas ir teismo priimtas dokumentas atitinka teisės principus ir įstatymo nuostatas.

Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde pateiktąjį prašymą.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.