Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui, Raseinių vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. apsilankymų metu dažnai būdavo randamas neblaivus. Specialistė ragino atsakovą kreiptis pagalbos į medikus, tačiau V. K. visada kategoriškai atsisakydavo. Į patarimus tvarkytis buityje jis akcentuodavo, kad atvažiuos tėvai ir padės sutvarkyti ūkį. Pats namuose tvarkos ir švaros nepalaikė.

Dėl atsakovo atsainaus požiūrio į pareigas atsirado Evelinos elgesio problemų. 2011 m. ji pirmą kartą bandė save žaloti, sakydama, kad nenori iš Raseinių vaikų globos namų grįžti į šeimą, bijanti girtaujančio tėvo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-24 įsakymu E. K. buvo nustatyta laikinoji globa Raseinių vaikų globos namuose. Pagerėjus situacijai, 2011-06-01 ji buvo grąžinta į šeimą.

E. K. 2013 m. pateko į policijos pareigūnų akiratį, kai buvo pristatyta į VĮ Raseinių ligoninę neblaivi, įtariant galimą išžaginimą. E. K. nustatyta laikinoji globa Raseinių vaikų globos namuose. 2013 m. birželio mėn. specialistei lankantis V. K. namuose pastebėta, kad padėtis šeimoje išlieka tokia pat sudėtinga. Šeimos namuose ir toliau buvo piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais, rūkoma kambaryje. 2013-11-04 E. K. buvo grąžinta tėvui. Nuo 2014 m. vasario mėn. Evelina, pradėjus mokytis Tytuvėnų jaunimo mokykloje, namo pas tėvą grįždavo tik savaitgaliais, todėl bendravimas darėsi šaltesnis, abejingesnis. Kitomis dienomis, kuomet reikėjo važiuoti į mokyklą, Evelina rūpinosi seneliai, gyvenantys Raseinių r. sav., Grajauskų k. Evelinai trūko tėvo dėmesio, šilumos, supratimo. Siekdama atkreipti į save dėmesį, mergaitė žalojo save, realaus pavojaus savo gyvybei nesukeldama. 2014-05-15 Evelina buvo dingusi iš namų ir, nei į namus pas močiutę, nei pas tėvą negrįžo tris savaites. Tėvas kreipėsi į policiją ir dukra buvo rasta.

Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio E. K. grįžo tęsti mokslų atgal į Ilgižių mokyklą - daugiafunkcį centrą. Mergaitės teigimu, jai trūko bendravimo su tėvu, norėjo, kad tėvas negertų, kad jos pasigestų ir dėmesį atkreiptų ne tik tuomet, kai ji dingsta iš namų. Šeimoje tarp tėvo ir dukters nebuvo abipusio ryšio, būdingo artimiems žmonėms. 2015 m. gruodžio mėnesį V. K. socialinei darbuotojai pasakė, kad nenori, jog dukra E. K. grįžtų į šeimos namus, nes jis dirba ir negali tinkamai pasirūpinti bei neturi galimybių užtikrinti Evelinos saugumo jai nuolat bėgant iš namų.

Ieškovo nuomone yra išnaudotos visos galimybės, kad E. K. gyventų su tėvu. Tėvui nesistengiant spręsti problemų šeimoje, neįmanoma tikėtis pokyčių bei pašalinti laikinosios globos nustatymo priežasčių.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Teismas nustatė, kad nepilnametės E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), motina – D. S., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 11). 2008-04-09 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)A-299 V. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros (b. l. 10). Iš Raseinių socialinių paslaugų centro pranešimų, socialinės rizikos šeimos aplankymo aktų matyti, kad V. K. trūksta socialinių įgūdžių, jis dažnai girtauja, namuose trūksta tvarkos ir švaros, atsakovas ne visada pasirūpina vaikų asmens higiena (b. l. 12, 19, 20, 22, 23, 24, 29, 36, 38, 45, 46, 48, 49, 56). Raseinių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-03-23 aiškinamuoju raštu siūloma E. K. nustatyti laikinąją globą, nes mergaitė atsisakė grįžti namo, stiklo šuke bandė pjauti kairės rankos riešo venas (b. l. 13). 2011-03-24 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu E. K. nustatyta laikinoji globa (t. 1, b. l. 14). Atsakovas V. K. buvo baustas administracine tvarka už pažeidimų numatytų ATPK 181 str. padarymą (b. l. 16, 57-6, 62, 64). 2011-06-01 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu E. K. grąžinta tėvui (b. l. 17). V. K. ne kartą buvo įspėtas Raseinių rajono savivaldybės asdministracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (b. l. 18, 21). 2013-05-26 E. K. neblaivi buvo pristatyta į VšĮ Raseinių ligoninę (b. l. 27). 2013-05-27 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu E. K. nustatyta laikinoji globa (t. 1, b. l. 30). Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo E. K. išžaginimo buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo požymių (b. l. 31-35). 2013-11-04 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. K. grąžinta tėvui (b. l. 39). Iš Raseinių rajono Ilgižių mokyklos-daugiafunkcinio centro pažymosmatyti, kad E. K. dažnai nelankė pamokų, tėvas dažnai nežino, kur yra jo dukra, V. K. teigimu, mergaitė dažnai valkatauja (b. l. 51, 52). 2015-07-07 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu E. K. nustatyta laikinoji globa (b. l. 55).Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktu pasiūlyta toliau teikti socialines paslaugas, motyvuoti tėvą V. K. atstatyti bendravimą su dukra E. K. (b. l. 65-66). Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą matyti, kad situacija šeimoje napagerėjo, namuose nuolatos trūksta tvarkos, tėvas nenori, kad dukra E. K. grįžtų į namus, nes jis dirba ir neturi galimybių užtikrinti jos saugumo, kadangi mergaitė nuolat bėga iš namų. Šeimai toliau bus teikiama pagalba, siekiama, kad E. K. grįžtų į šeimą (b. l. 67-68).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, tėvo ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovas su vaiku beveik visiškai nebendravo jam esant laikinoje globoje, pats teigia, kad nenori jog mergaitė grįžtų į namus, nurodo, kad neturi galimybės ja rūpintis ir užtikrinti jos saugumo, nes dirba. Atsakovui teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamo rezultato, atsakovas savo dukra nesirūpina, jos neišlaiko, nesidomi jos gyvenimu, ugdymu, pasiekimais.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovo gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovas ims domėtis dukterimi, todėl nei atskyrimas nuo tėvo, nei laikinas tėvo valdžios apribojimas negali būti taikomi. Be to, byloje nustatyta, jog pats vaikas namo norėtų grįžti tik todėl, kad namie turėtų laisvę, kurios nėra globos namuose. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – LR CK 3.256 str. LR CK 3.251 str. numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa, sulaukusiems 14 metų vaikams nustatoma rūpyba. LR CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnametės dukters E. K. atžvilgiu, nepilnametė neturi galimybių grįžti į šeimą, teismas jai nustato nuolatinę rūpybą.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė E. K. yra rūpinama ir gyvena Raseinių vaikų vaikų globos namuose, kurie sutinka tapti nuolatiniu jos rūpintoju. Raseinių vaikų globos namų administracija tinkamai vykdo rūpintojo pareigas ir užtikrina nepilnametės fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, todėl darytina išvada, kad E. K. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpintis nepilnamete E. K., nėra.

Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Raseinių vaikų globos namų skyrimas nuolatiniu nepilnametės E. K. rūpintoju nepažeis LR CK 3.268 str. nustatytų reikalavimų; pas rūpintoją nustatytina nepilnametės Evelinos nuolatinė rūpybos ir nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.261 str., 3.265 str. 3 p.).

Rūpintojui išaiškintina, kad rūpintojas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.271 str., 3.272 str.). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.) ir tik vaiko interesams tenkinti (LR CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LR CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Iš atsakovo V. K. jo nepilnametės dukters išlaikymui ieškovas prašė priteisti 116,00 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį. Jis turi sumokėti mokesčius, pirkti maistą ir pasirūpinti nepilnamečio sūnaus Osvaldo gim.2001-06-27 išlaikymu. Atsakovas išlaiko ir pilnametystės sulaukusį, bet niekur nedirbantį sūnų Valentą, gim. 1997-09-10. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš V. K. dukters Evelinos išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur iki E. K. pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnametės rūpintoją. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir kitos patirtos išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dukters E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.Nustatyti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.E. K. nuolatine rūpintoja skirti Raseinių vaikų globos namų administraciją, esančią Kalnų g. 15A, Raseiniai.Nustatyti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Raseinių vaikų globos namuose, esančiuose Kalnų g. 15A, Raseiniai.Priteisti iš V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo laikinosios rūpybos nustatymo momento, tai yra nuo 2015-07-07, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) gaunamų pajamų iki dukters pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti Raseinių vaikų globos namų administracijai.Priteisti iš V. K. 25,20 Eur (dvidešimt penkis eurus 20 ct.) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Kitą sprendimo dalį vykdyti, sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.