Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-125-196/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
2-125-196/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01211-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-125-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01211-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-4508-450/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei prašydamas priteisti 291 586,92 Eur žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavesti atstovei „Lietuvos teisingumo ministerijai“. Ieškinys grindžiamas neteisėtais teismo veiksmais civilinėse ir baudžiamosiose (nurodytose) byloseVilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2017 m. birželio 19 d. ieškininio pareiškimo trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė laikyti ieškovo A. B. ieškininį pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Lietuvos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo nepaduotu ir jį grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopijos buvo išsiųstos du kartus ieškovo ieškinyje nurodytu adresu. Nei vieną kartą ieškovas A. B. siuntos pašte neatsiėmė. Ieškovas nepranešė teismui apie adreso pašto siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str.). Teismas procesinį dokumentą laikė įteiktu. Teismas pažymėjo, kad ieškovui A. B., kaip asmeniui ne vieną kartą besikreipiančiam į teismą pareiškiant reikalavimus civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo, reikalavimai nedelsiant pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą turi būti žinomi. Ieškovui nepašalinus per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų, teismas ieškovo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas paaiškino, kad pašalinus trūkumus, ieškovui neužkirstas kelias iš naujo kreiptis į teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo; priimti atskirąją nutartį „dėl grubaus civilinio proceso normų pažeidimo taip vadinamos „teisėjos“ A. R. veikoje tyčia klastojant 12 07 2017 nutartyje ieškinyje nurodytą procesinių dokumentų įteikimo adresą faksu vienu iš nurodytų numerių, pakeičiant adresu Parko 3-47, Jonava ir apie nusikaltimo požymius informuoti plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinė prokuratūra generalinį prokurorą“. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Nutartis yra nusikalstama ir absoliučiai korumpuoto nusikalstamo susivienijimo „Lietuvos Respublika“ plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos kriminalinės institucijos „Vilniaus apygardos teismas“ veikos įrodymas, nes ne tik netinkamai taikomos ir pažeidžiamos materialinės procesinės teisės normos, bet ir tyčinės nusikalstamos veikos požymiai slepiant nuo baudžiamosios atsakomybės kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinė prokuratūra“ nusikalstamą veiką vilkinant ieškinio iš esmės išnagrinėjimą.Teismas netinkamai taikė ir pažeidė CPK 121 straipsnį, nes tyčia laiku neatsiuntė nutarties nei vienu fakso numeriu iš ieškinyje nurodytųjų. Teisėja A. R. tyčia nusikalstamai vilkino skundžiamos nutarties siuntimą. Dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir priimta atskiroji nutartis dėl taip vadinamos teisėjos A. R. ir kriminalinės institucijos „Vilniaus apygardos teismas“ sistemingos nusikalstamos veikos tyčia vilkinant ieškinių iš esmės išnagrinėjimą.Kriminalinė institucija „Vilniaus apygardos teismas“ pažeidė Konstitucijos 29, 30 straipsnį, nes pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio (skundo) turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad laiku negavo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nustatyti jo ieškinio trūkumai, kopijos, nes teismas tyčia, slėpdamas nuo baudžiamosios atsakomybės kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinė prokuratūra“ nusikalstamą veiką, neatsiuntė ieškinyje nurodytais fakso numeriais jam nutarties kopijas.Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų minėtam argumentui pagrįsti (CPK 178 str.).Antra, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopijos buvo išsiųstos du kartus ant apelianto voko, kuriame buvo atsiųstas jo ieškinys, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 121 str. 2 d.). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad ieškovo adresas nurodytas ieškinyje, tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas nutartį tyčia išsiuntė netinkamu adresu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų nurodęs, jog procesiniai dokumentai jam būtų įteikiami tik faksu. Teismui nėra nustatyta pareiga siųsti procesinius dokumentus visais galimais būdais (pavyzdžiui, ir paštu, ir faksu). Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopijos išsiuntimas adresu (duomenys neskelbtini) reiškia netinkamai realizuotą teismo pareigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopiją išsiuntęs ant apelianto voko nurodytu adresu, o ne faksu, pažeidė civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo būdus ir tvarką.Trečia, apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kad, negaudamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties kopijos laiku, jis negalėjo pašalinti joje nurodytų ieškinio trūkumų, taip pat nenurodė, kad ketino ar siekė juos pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškovas per Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas