Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. liepos 5 d. apie 20.30 val. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme L. M. vandens kibire skandino šešis šuniukus, dėl ko vienas iš jų dėl žemos kūno temperatūros 2018 m. liepos 10 d. nugaišo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskutinius trejus metus jis augina kalytę, vardu K.. Ankščiau K. buvo atsivedusi šuniukų, kuriuos jis išdalino. 2018 m. liepos mėn. pradžioje K. atsivedė devynis šuniukus. Jis norėjo šiuos šuniukus ir šį kartą kam nors atiduoti, bet niekas jų neėmė, todėl po kelių dienų jis nusprendė šuniukus nuskandinti, nes visi taip daro. Tą pačią dieną jis paėmė kibirą ir į pastarąjį įpylė apie 6-8 litrus vandens iš šulinio. Tikslios valandos, kada tai buvo, jis nepamena, bet tai buvo vakaras, galėjo būti apie 20 val. Kibirą su vandeniu jis nunešė už namo prie tvoros, besiribojančios su kaimyno V. B. valda. Pastatęs kibirą su vandeniu jis ėjo atsinešti dar vieno kibiro iš malkinės, kuriuo jis ketino prispausti šuniukus vandenyje. Pasiėmęs antrą kibirą ir eidamas atgal jis iš K. būdos paėmė šešis šuniukus, o tris dar pasiliko. Šešis šuniukus jis sudėjo į kibirą, kurį turėjo, ir nuėjo prie tvoros. Tuo metu K. buvo pririšta. Grįžęs prie tvoros jis po vieną sudėjo šuniukus į kibirą su vandeniu ir spaudė šiuos su antru kibiru, bet jam nepavyko visų šuniukų nuskandinti, nes jis nemokėjo tinkamai tai daryti, antras kibiras buvo mažesnis, todėl šuniukai jam vis išslysdavo. Po maždaug 10 minučių prie tvoros atėjo kaimynė V. B., kuri jo paklausė: „Ką jūs darote?“. Ką jis jai atsakė, jis neatsimena, atsimena tik tai, kad kibirą su šuniukais jis jai atidavė, nes jam šuniukai vis tiek nerūpėjo. Po to jis nuėjo į namus. Po maždaug valandos atvažiavo policijos pareigūnai. Jis norėjo tuos šuniukus atsiimti, nes jam pasidarė gaila, jis suprato, kad blogai darė, tačiau jam šuniukų niekas negrąžino ir dar pasiėmė Kirą su kitais trimis šuniukais. Dabar jis viską apmąstęs gailisi, mano, kad geriau būtų atidavęs žmonėms tuos šuniukus. Kitą kartą jis šuniukų neskandintų. Jis yra pensininkas, todėl neturi pinigų, dėl to jis nori, kad jam būtų skirta viešųjų darbų bausmė (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 5 d. apie 20.30 val. su savo vyru V. B. būdama namuose per pravirą kambario langą ji išgirdo kaimyno šuns (kalytės) garsų inkštimą, skalijimą. Pažiūrėjusi pro kambario langą ji pamatė, kaip jų kaimynas L. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), būdamas prie jų sklypus skiriančios tvoros į kibirą yra sudėjęs maždaug savaitės laiko šuniukus ir pripylęs į kibirą vandens bando šuniukus skandinti. Tuo metu, kai ji pamatė tą vaizdą, L. M. buvo nuėjęs prie šulinio pasisemti vandens. Išėjusi į lauką ji priėjo prie tvoros. L. M. grįžo su pilnu kibiru vandens, ji matė kaip kibire esantys šuniukai bando lipti lauk iš vandens, o L. M. šuniukus grūda po vandeniu, spausdamas kitu kibiru iš viršaus. Paklaustas, ką daro su tais šuniukais, L. M. atsakė, kad skandina. Ji L. M. pasakė, kad jeigu jam šuniukai nereikalingi, tegu jis šuniukus atiduoda jai. Ji ilgai įkalbinėjo L. M., po ko pastarasis per tvorą perdavė jai kibirą su vandeniu ir kibire esančiais šuniukais. Ji iš karto ištraukė tuos šuniukus iš kibiro, šuniukų buvo šeši. Ištraukusi šuniukus pastaruosius ji parsinešė namo. Parsinešusi namo ji tuos šuniukus džiovino, o vyras skambino į policiją. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patarė skambinti gyvūnų organizacijai VšĮ „Vyšnių sodas“, ką jos vyras ir padarė. Kitą dieną atvažiavo minėtos įstaigos darbuotojai ir šuniukus pasiėmė. Šuniukai pas L. M. dingsta ne pirmą kartą, bet kad L. M. taip žiauriai elgtųsi su šuniukais anksčiau, jai matyti neteko (b. l. 14).

Ikietisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 5 d. apie 20.30 val. su žmona V. B. būdamas namuose jis pro pravirą kambario langą išgirdo, kaip garsiai skalija kaimyno kalė. Su žmona priėjęs prie lango jis pamatė, kad kaimynas L. M., gyvenantis name, esančiame (duomenys neskelbtini), prie jų sklypus skiriančios tvoros kažką pasilenkęs daro. Žmona pasakė einanti pažiūrėti, kas ten vyksta. Po kažkurio laiko per langą jis pamatė, kaip L. M. jo žmonai paduoda kibirą. Po poros minučių namo parėjo žmona, kuri atsinešė šešis šuniukus. Pastarieji buvo šlapi. Žmona pasakė, kad L. M. šuniukus norėjo paskandinti, žmona dar paprašė kviesti policijos pareigūnus. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir kartu su žmona valė bei džiovino šuniukus. Vėliau jis paskambino į gyvūnų globos draugiją „Vyšnių sodas“. Kaimynas L. M. dar buvo atėjęs ir prašė grąžinti šuniukus, tačiau jie šuniukų L. M. neatidavė. Atvykus policijos pareigūnams jis kartu su pastaraisiais nuėjo pas L. M. ir parsivedė kaimyno kalę, kurią kitą dieną kartu su šuniukais pasiėmė gyvūnų globėjai (b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad ji yra gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Vyšnių sodas“ direktorė. 2018 m. liepos 6 d. dienos metu jiems į organizaciją paskambino vyriškis, kuris pasakė iš kaimyno atėmęs kibirą su skandinamais šuniukais bei paklausė, ar jų organizacija gali priimti kalytę Kirą su devyniais šuniukais. Paklaustas, ar iškvietė policiją, vyras patvirtino, kad iškvietė bei nurodė, kad davė parodymus. Kartu su įstaigos savanore V. K. ji nuvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vyriškis parodė joms savo malkinę (garažą), kurioje glaudėsi vilkšunio mišrūnė su devyniais šuniukais. Vyras paaiškino, kad kaimynas, gyvenantis name, esančiame (duomenys neskelbtini), turi vilkšunio mišrūnę kalytę, kurią du kartus per metus kergdavo, ir ši kalytė atsivesdavo šuniukų. Vyras pasakė, kad iš pradžių matydavo kalytę su pilvu, o po to, kai ji atsivesdavo vadą šuniukų, nematydavo, kieme likdavo tik vienas ar du šuniukai, kuriuos kaimynas parduodavo. Kur dingdavo kiti šuniukai, vyras nežino, nematydavo. Šį kartą, t. y. 2018 m. liepos 5 d. minėtas vyras pamatė, kaip kaimynas savo kieme fiziškai šuniukus kiša į kibirą, pilną vandens, ir laiko šuniukus po vandeniu. Tada vyras iš karto paprašė minėto kaimyno atiduoti kibirą su šuniukais bei kažkokiu būdu iš to kaimyno paėmė ir kalytę bei šuniukus, kuriuos laikinai uždarė į savo malkinę. Minėtas vyras iš devynių šuniukų parodė vieną, kuris buvo labai vangus. Jos visus šuniukus su kale pasiėmė ir išsivežė tiesiai į veterinarijos kliniką (duomenys neskelbtini). Bevežant silpnąjį šuniuką jos šildė, šuniukas buvo labai vangus. Veterinaras apžiūrėjo kalę ir šuniukus bei pasakė, kad kalė su aštuoniais šuniukais jaučiasi gerai, o devintas šuniukas labai žemos temperatūros. Šuniukas kelias valandas klinikoje buvo šildomas, apžiūrėtas, krūtinės ląstoje buvo girdimas švokštimas, gargaliavimas, bei nustatytas skysčių buvimas kvėpavimo takuose. Po to silpnasis šuniukas buvo perduotas prižiūrėti jų organizacijai su rekomendacijomis. Kalė su šuniukais buvo patalpinta į jų prieglaudą. Silpnasis juodos spalvos šuniukas po pusantros paros nugaišo. Tiriant šunų būklę pirmiausia atsižvelgiama į kūno temperatūrą. Šiuo atveju šuniuko temperatūra buvo labai žema. Paprastai mažų naujagimių šuniukų kūno temperatūros būna pakankamai aukštos, nes motina nesitraukia nuo jų visą parą. Taip pat atsižvelgtina, kad kalė- vilkšunio mišrūnė yra didelė, turi daug kūno masės, todėl šuniukų, kurie buvo skandinti, ir kurie nebuvo skandinti, temperatūra kitą dieną po skandinimo buvo atsistačiusi. Ji mano, kad nugaišusio šuniuko kūno temperatūra buvo sumažinta dirbtiniu mechaniniu būdu, t. y. šuniuką skandinant (b. l. 18).

UAB (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytojo M. J. 2018 m. liepos 26 d. pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad 2018 m. liepos 9 d. į veterinarijos kliniką (duomenys neskelbtini) buvo atvežta maždaug 5 metų amžiaus rudai juodos spalvos kalytė su devyniais kelių dienų amžiaus šuniukais. Į veterinarijos kliniką gyvūnai buvo pristatyti VšĮ „Vyšnių sodas“ atstovų. Atlikus pirminę apžiūrą pastebėta, kad vienas vados šuniukas vangus, apatiškas, šio šuniuko kūno temperatūra buvo labai žema- 35,8 laipsniai. Auskultuojant šuniuko krūtinės ląstą buvo girdimas švokštimas bei gargaliavimas, kas rodo skysčių buvimą kvėpavimo takuose. Gyvūnas skubiai buvo reanimuojamas ir stabilizuojamos jo gyvybinės funkcijos. Po kelių valandų, stabilizavus būklę, gyvūnas perduotas VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovams tolimesnei priežiūrai su gydytojo rekomendacijomis. (b. l. 4).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. liepos 5 d. apie 20.30 val. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme L. M. vandens kibire skandino šešis šuniukus, dėl ko vienas iš jų dėl žemos kūno temperatūros 2018 m. liepos 10 d. nugaišo.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 310 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad L. M. vandens kibire skandino šešis šuniukus, dėl ko vienas iš jų dėl žemos kūno temperatūros nugaišo, taigi L. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir L. M. skirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant L. M. per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

L. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Šia nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. L. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 42-44). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl L. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. M. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. M. skyrus švelniausios rūšies- viešųjų darbų bausmę. Prokuroro siūlomas nustatyti viešųjų darbų bausmės terminas- trys mėnesiai, įpareigojant L. M. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, L. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. M. skirtino trijų mėnesių viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- vienu mėnesiu ir L. M. skirtina galutinė dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant L. M. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti L. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant L. M. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- vienu mėnesiu ir L. M. skirti galutinę dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant L. M. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

9. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.