Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-324/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-07-02
Bylos Nr.
2A-324/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Dama“
Ieškovas
AB „Nord/LB Lietuva”
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-324/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 63.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSprendi m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant: ieškovo atstovui adv. Rimgaudui Černiui,atsakovo atstovei adv. Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dama“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-636-527/2006 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Nord/LB Lietuva“ (dabar akcinės bendrovės DnB Nord banko) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dama“ dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo AB „Nord/LB Lietuva” (dabar AB DnB Nord banko) atstovas 2006 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą ir vadovaudamasis CK 1.5, 6.37, 6.210 straipsniais, 6.872 straipsnio 2 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, 1964 m. CK 292 straipsniu, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dama”: a) 5 429 523 Lt nesumokėtų palūkanų; b) 12,28 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; c) ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas AB bankas „Nord/LB Lietuva“ (AB DnB Nord bankas) nuo 1995 m. gegužės 3 d. pagal atskiras paskolos sutartis suteikė atsakovui UAB „Dama” paskolas, kurių atsakovas negražino. Kauno apygardos teismas 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-712/2000 patvirtino taikos sutartį, kuria konstatuota, jog bendras bankui negrąžintų paskolų dydis yra 8 781 000 Lt, taip pat negrąžintos palūkanos ir delspinigiai. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl skolos grąžinimo sąlygų ir terminų, o dėl palūkanų numatė, kad bankas skaičiuoja palūkanas, tačiau nereikalauja jų mokėti tol, kol UAB “Dama” vykdo įsipareigojimus pagal teismo patvirtintą taikos sutartį (taikos sutarties 3.1 - 3.2 punktai). Patenkinus atsakovo UAB „Dama“ prašymą, Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi procesas civilinėje byloje, baigtoje taikos sutartimi, buvo atnaujintas. Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 panaikino to paties teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė banko naudai negrąžintas paskolas bei dalį palūkanų ir delspinigių, priskaičiuotų taikos sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2000 m. rugpjūčio 28 d. Teismo sprendime konstatuota, jog taikos sutarties patvirtinimo metu negrąžintos paskolos suma buvo 8 131 000 Lt, o 2005 m. gegužės 6 d. sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į mokėjimus po taikos sutarties patvirtinimo, negrąžintinos paskolos suma – 7 855 026,16 Lt. Priteistos palūkanos sumažintos iki 12,28 procentų. Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2005 m. spalio 25 d. priėmus nutartį palikti sprendimą nepakeistą (civilinės bylos Nr.2A-310/2005).

Ieškovo atstovas pažymėjo, jog liko neišspręstas klausimas dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 patvirtinimo. Ieškovas turi teisę gauti palūkanas už atsakovo naudojimąsi pinigais tiek pagal 1964 m. CK 292 straipsnį, tiek ir pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, 6.872 straipsnio 2 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 2 d.). Kadangi Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo priteistos tik palūkanos, priskaičiuotos iki kreipimosi į teismą 2000 metais, o atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus dėl skolos grąžinimo, be to, teismo sprendimu taikos sutartis buvo panaikinta, ieškovas turi teisę į palūkanas už faktišką naudojimosi paskolos suma laikotarpį.

Ieškovas prašė priteisti 12,28 procentų dydžio metines palūkanų nuo laiku negražintų paskolų už laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad be šalių sutartų palūkanų už naudojimąsi pinigais atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pasak ieškovo, CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovas privalo mokėti 12,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu (rašybos ir aritmetinės klaidos sprendime ištaisytos to paties teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovo UAB „Dama“ 2 291 495,34 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 8 d. iki 2005 m. spalio 25 d. (Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-315-324/2005 įsiteisėjimo), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 291 495,34 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2006 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 915,00 Lt žyminio mokesčio ir 2 490 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad paskolos sutartyse, sudarytose tarp ieškovo ir atsakovo, pagal kurias prašoma priteisti palūkanas už naudojimąsi pinigais, yra nustatyta, jog sutartys įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki paskolos, palūkanų, delspinigių sumokėjimo. Paskolos sutartyse numatyta, kad palūkanos už naudojimąsi paskola skaičiuojamos kiekvieną mėnesį, tačiau tokių sąlygų, pagal kurias būtų sutarta, jog palūkanos mokamos iki visiško paskolos grąžinimo, sutartyse nėra. Aiškindamas paskolos sutarčių nuostatas teismas sprendė, jog realizuodamas sąlygas, suteikiančias teisę nutraukti paskolos santykių galiojimą ir kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl paskolų priteisimo, paskolos davėjas tokiu būdu patvirtina skolinių santykių pagal paskolos sutartis pabaigą. Teismo sprendimu nustatytas ir priteistas skolos pagal sutartis dydis iš esmės reiškia skolinių santykių pabaigą ir skolininkui uždėtą prievolę mokėti jau nebe sutartimi, o teismo sprendimu nustatytą skolos dydį. CK 6.872 straipsnio 2 dalis ir 6.123 straipsnio 1 dalis taikoma tuo atveju, kai paskolos sutartis ir su ja susijusių palūkanų mokėjimas vykdomi pačios sutarties, bet ne teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendimas sukuria skolininkui naują prievolę, vykdytiną jau pagal CPK įtvirtintus reikalavimus.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad paskolos davėjas, kreipdamasis į teismą privalo toje pačioje byloje pareikšti visus reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, jog įsigaliojus šiai taikos sutarčiai ieškovas sustabdo tolesnių palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, tačiau atsakovui nevykdant skolos mokėjimo grafiko ar kitų taikos sutarties sąlygų, bankas turi teisę atnaujinti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taikos sutartyje numatyto grafiko pradėjo nesilaikyti ne vėliau kaip 2003 m. gegužės mėnesį. Vadovaujantis taikos sutarties 3.1 punktu ieškovas, atsakovui nebesilaikant skolos mokėjimo grafiko ar kitų taikos sutarties sąlygų, įgijo teisę atnaujinti skaičiavimą palūkanų ir delspinigių, kurių dydžiai buvo aptarti taikos sutartyje. Teismo nuomone, tai, jog ieškovas pasiliko teisę skaičiuoti visas taikos sutartyje įvardintas palūkanas ir delspinigius, patvirtina ir taikos sutarties 3.2 punktas, numatantis, kad bankas atsisako teisės reikalauti taikos sutarties 1.1 punkte nurodytas nesumokėtas palūkanas ir delspinigius tik tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai įvykdo taikos sutartyje ir jos priede nustatytus įsipareigojimus. Kauno apygardos teismui atnaujinus kitos bylos procesą, ieškovas 2005 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad toje byloje jis nereikš patikslinto ieškinio, kurio pateikimas, kol nėra panaikinta įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, nėra galimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, jog kitoje byloje palūkanos pagal visas paskolos sutartis buvo paskaičiuotos ne ilgiau kaip iki 2000 m. balandžio 25 d. Bylos aplinkybės patvirtina ieškovo teisę reikalauti palūkanų, dėl kurių ankstesnėje byloje Nr.2-315-324/2005 ieškovo reikalavimas nebuvo pareikštas, už laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo iki Kauno apygardos teismo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo, tai yra iki 2005 m. spalio 25 d. Kadangi ieškinys pareikštas prašant priteisti palūkanas tik nuo 2001 m. vasario 8 d. (tai yra 5 metų ieškinio senaties termino ribose), teismas nagrinėja tik tokį pareikštą reikalavimą.

Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-315-324/2005, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir kuriame nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti, nustatyta, kad šalių paskolos sutartyse numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, turi lupikavimo požymių. Palūkanų dydis pripažintas neprotingu ir nesąžiningu, jis sumažintas iki vidutinių metinių palūkanų normų, galiojusių konkrečiais palūkanų skaičiavimo laikotarpiais. Teismo nuomone, už naudojimąsi paskolų pinigais tikslinga priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi pagal Lietuvos banko paskolų palūkanų normų statistiką paskolų litais įmonėms vidutinių metinių palūkanų normų ginčo laikotarpiu vidutinė reikšmė apytiksliai buvo 6 procentai. Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu kitoje byloje palūkanas sumažino iki tuo laikotarpiu buvusių Lietuvos banko nustatytųjų vidutinių metinių palūkanų normų pagal atsakovo pateiktą apskaičiavimą, o apeliacinės instancijos teismas tokį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas, skaičiavęs 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 8 d. iki 2005 m. spalio 25 d. (Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-315-324/2005 įsiteisėjimo), konstatavo, jog iš atsakovo priteistina 2 291 495,34 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pro­ce­si­nių pa­lū­ka­nų, iš­ieš­ko­ti­nų nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me iki vi­siš­ko spren­di­mo įvyk­dy­mo, dy­džiai nu­ro­dy­ti CK 6.210 straips­ny­je. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo šalys nebuvo susitarę dėl kitokio procesinių palūkanų, numatytų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, dydžio, be to į tai, kad įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje buvo nustatyta, jog šalių paskolos sutartyse numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Dama“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB banko „Nord/LB Lietuva“ (dabar AB DnB Nord banko) ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog ieškovo reikalavimai nebeturi teisinio pagrindo, nes šalių tarpusavio santykiai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Priimant Kauno apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria kitoje byloje patvirtinta taikos sutartis, buvo išspręsti visi kreditoriaus pareikšti reikalavimai - dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Atnaujinus tos bylos procesą buvo išspręstas kreditoriaus pareikštų reikalavimų dydis nutraukiant paskolos sutartį. Tai, kad Kauno apygardos teismo sprendimas dėl šalių skolinių santykių buvo priimtas praėjus penkeriems metams nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (2000 m. rugpjūčio 31 d.) priėmimo, reiškia tik procesinį, bet ne materialinį ginčo išsprendimo būdą. Vertinant šioje byloje priteistos 2 291 493,34 Lt sumos kilmę darytina išvada, kad ši suma priteista tik todėl, kad procesas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 buvo atnaujintas, nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį panaikinta, o dėl pareikštų reikalavimų priimtas naujas teismo sprendimas. Teismo nurodytas teisinis pagrindas priteisti palūkanas negali būti pripažintas teisingu, kadangi tokiu atveju UAB „Dama“ teises ir pareigas lemia išimtinai procesinis ginčo sprendimo būdas – bylos proceso atnaujinimas. Šalių prievoliniai santykiai neatsinaujino, o buvo tik atnaujintas procesas byloje. 2000 m. rugpjūčio 31 d. – 2005 m. spalio 25 d. laikotarpiu šalių santykius reguliavo patvirtinta taikos sutartis, todėl už šį laikotarpį nėra pagrindo skaičiuoti palūkanų. Po bylos proceso atnaujinimo priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu palūkanų dydis taip pat yra išspręstas.

2. Ieškovas, pateikdamas kasacinį skundą kitoje civilinėje byloje, prašė priteisti iš UAB „Dama“ 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos ir negrąžintos skolos iki visiško skolos sugrąžinimo. Kasacinis teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi tokio prašymo netenkino, pripažindamas, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai sumažino palūkanas ir delspinigius, priteisdami konkrečią sumą ir išdėstydami sprendimo įvykdymą, išieškant skolą periodinėmis išmokomis. Šioje byloje ieškovas pakartotinai reiškia reikalavimą priteisti palūkanas nuo priteistos ir negrąžintos sumos. Teismas, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo išvadas, tokį ieškovo reikalavimą patenkino, tuo pažeisdamas CPK 293 straipsnio 3 punkto, 294 straipsnio nuostatas.

3. Laikotarpiu, už kurį priteista 2 291 495,34 Lt palūkanų, atsakovas UAB „Dama“ nevykdė palūkanų mokėjimo dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu kitoje byloje nustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis iš esmės pažeidė sutartinę pusiausvyrą, turėjo aiškų vienos šalies pranašumą prieš kitą, nustatytos palūkanos ir delspinigiai dėl aiškiai neprotingo dydžio pažeidė viešąjį interesą. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog paties ieškovo veiksmai neatitiko teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei į CK 6.206 straipsnio, 6.63 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimus.

4. Teismas neįvertino, jog iki taikos sutarties pasirašymo, t.y. iki 2000 m. rugpjūčio 1 d., UAB „Dama“ paskolos buvo nurašytos į banko nebalansinę apskaitą. UAB „Dama“ paskola banko akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo aptarta kaip nebalansinėje apskaitoje esanti paskola, kurią susigrąžinti yra teisė, bet ne tikimybė. Kadangi paskola buvo nurašyta, banko akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu ji buvo prisiimta kaip banko nuostolis. Likusios nurašytos negrąžintos paskolos neturėjo įtakos parduodamo banko akcijų paketo kainai, todėl dabartiniam banko akcijų valdytojui įplaukos pagal UAB „Dama“ paskolas yra banko pelnas. Dokumentuose, kurie yra neatsiejami nuo ieškovo privatizavimo parduodant akcijų paketą, kaip gautinas privataus banko turtas nėra numatyta nei gautinos palūkanos, nei delspinigiai. Ginčijamu teismo sprendimu priteistos piniginės sumos sudaro sąlygas ieškovui be pagrindo praturtėti atsakovo UAB „Dama“ sąskaita.

5. Teismas, priteisdamas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 291 495,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pažeidė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas nėra skaičiuojamos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo AB „Nord/LB Lietuva“ (dabar AB DnB Nord banko) atstovas prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 2 360 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pažymi, jog apeliantas iš esmės neigia pareigą mokėti palūkanas remdamasis tiek materialinėmis, tiek procesinėmis normomis. Atkreipia dėmesį, jog byloje prašoma priteisti palūkanas pagal šalių sudarytas paskolos sutartis už penkerių metų laikotarpį – nuo 2001 m. vasario 8 d. iki 2006 m. vasario 8 d. Teismas, kitoje išnagrinėtoje byloje priėmė sprendimą dėl skolos, kurios dalį sudarė palūkanos paskaičiuotos dar iki 2000 m. rugpjūčio 28 d., tai yra panaikintos taikos sutarties pasirašymo. Nors ir prašoma priteisti palūkanas dėl tos pačios pagrindinės prievolės, tačiau laikotarpiai ir sumos yra skirtingi. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuria nebuvo nustatytos atsakovui mokėti palūkanos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas kasaciniame teisme tik pareiškė prašymą teisingai nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką ir sąlygas, tai yra nustatyti palūkanas, kurios mokėtinos nuo teismo sprendimo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dienos. Kasacinis teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi nepaneigė banko teisės į palūkanas iki sprendimo įvykdymo dienos ir nesprendė klausimo dėl palūkanų, skaičiuotinų iki teismo nutarties priėmimo, t. y. iki 2006 m. balandžio 26 d. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas turėjo kreiptis į teismą, būtinai pareikšdamas vienoje byloje visus reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, nėra juridiškai pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog ieškovas visada turi teisę į palūkanas, jeigu skolininkas (atsakovas) ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (1999 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-830). Bankas palūkanų niekada nebuvo atsisakęs, tačiau taikos sutarties 3.1 - 3.2 punktais buvo atidėjęs jų mokėjimo terminą ir įsipareigojęs jų nereikalauti, kol atsakovas tinkamai vykdys taikos sutartį, o tinkamai įvykužius taikos sutartį - jų atsisakyti. Kadangi atsakovas taikos sutarties nevykdė, išnyko ir banko įsipareigojimas nereikalauti palūkanų, skaičiuotinų po taikos sutarties pasirašymo. Argumentas, jog tariamai atsakovas nevykdė palūkanų mokėjimo dėl ieškovo veiksmų ir dėl to jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, yra teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas, inicijuodamas procesą dėl taikos sutarties patvirtinimo panaikinimo, turėjo ir galėjo suvokti, kad panaikinus taikos sutartį, bus panaikintos ir nuolaidos atsakovui dėl palūkanų mokėjimo sąlygų. Visiškai nesusijęs su byla ir atmestinas argumentas dėl atsakovo įsipareigojimų fiksavimo ieškovo apskaitoje. Tam tikrų įsipareigojimų nurašymas, pripažinimas beviltiškais ar suteikimas jiems kitokio statuso kreditoriaus apskaitoje, neturi įtakos pačiai prievolei – ji turi būti vykdoma pagal šalių suderintas sąlygas.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Ištyrusi aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje konkrečioje byloje, įvertinus teismo konstatuotus tarp šalių susiformavusių skolinių santykių teisinio statuso pasikeitimus, nebuvo pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais.

Tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindas buvo 1995 – 1996 metų laikotarpiu AB Lietuvos žemės ūkio banko suteiktos atsakovui piniginės lėšos pagal keliolika atskirų paskolos sutarčių. AB Lietuvos žemės ūkio banko turtiniais interesais 2000 m. liepos 4 d. buvo pareikštas ieškinys dėl visų suteiktų ir negrąžintų paskolų, palūkanų ir delspinigių priteisimo (prijungta civilinė byla Nr. 2-315-324/2005, t. 1, b. l. 3-10). Tame ieškinio pareiškime nurodytos 3 672 963,81 Lt dydžio palūkanos buvo apskaičiuotos už laikotarpį iki 2000 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esant sutartinėms sąlygoms, suteikiančioms kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti paskolos teisinių santykių galiojimą, paskolos davėjas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl paskolų priteisimo, tokiu būdu patvirtina skolinių santykių pagal paskolos sutartis pabaigą. Dėl šios teismo išvados neapeliuojama. Ji reiškia nuostatą, kad paskolų atsakovui davėjas AB Lietuvos žemės ūkio bankas, nuo to momento, kai jo interesais buvo pareikštas ieškinys dėl paskolų, palūkanų ir delspinigių priteisimo, laikytinas nutraukusiu paskolų teisinius santykius su atsakovu. Minėtu ieškiniu buvo pareikšti visi reikalavimai, susiję prievolėmis pagal paskolų sutartis, t. y. reikalavimai dėl negrąžintų paskolų, palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolomis, kompensacinio pobūdžio palūkanų už prievolių vykdymo pažeidimą, taip pat netesybų priteisimo. Byla pagal šiuos ieškinio reikalavimus buvo nutraukta, teismui 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, kurioje buvo numatytos naujos skolininko prievolių pagal anksčiau galiojusias paskolų sutartis įvykdymo sąlygos. Įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, šalių tarpusavio teisių ir pareigų turinį apsprendė nebe ankstesnės paskolų sutartys, bet šalių taikos sutartis. Atnaujinus procesą byloje ir ją išnagrinėjus pakartotinai, Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo panaikinta, o ieškinys patenkintas iš dalies – priteista ieškovui AB bankui NORD/LB“ (buv. AB Lietuvos žemės ūkio bankui) iš atsakovo UAB „Dama“ 7 855 026,16 Lt skolos, 1 984 364 Lt palūkanų ir 279 397 Lt delspinigių (iš viso – 10 118 787,16 Lt).

Šalies argumentai

Šioje byloje reiškiamu ieškiniu ieškovas AB DnB Nord bankas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas, apskaičiuotas už negrąžintą paskolų sumą per laikotarpį nuo 2001 m. vasario 8 d. iki ieškinio padavimo dienos (2006 m. vasario 8 d.). Teismas išsprendė klausimą dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 8 d. iki 2005 m. spalio 25 d. (teismo sprendimo prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 įsiteisėjimo dienos).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes reikia išsiaiškinti, kokio pobūdžio palūkanas pagal paskirtį (ar atlyginimo už naudojimąsi paskola, ar kompensacines už prievolės pažeidimą) prašė priteisti ieškovas ir priteisė teismas šioje civilinėje byloje. Išsiaiškinus šį klausimą būtina įvertinti, ar tarp šalių susiformavusių skolinių santykių turinio pasikeitimai, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (prijungta civilinė byla Nr. 2-315-324/2005), duoda pagrindą ieškovui reikalauti priteisti iš atsakovo palūkanas, kurios gali būti priskiriamos tiek kreditoriaus atlyginimui už naudojimąsi paskolos pinigais (palūkanoms, atliekančioms mokėjimo funkciją), tiek kompensacijai už skolininko prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Kaip jau minėta, teismas padarė šalių neginčijamą išvadą, kad 2000 m. liepos 4 d. ieškinio kitoje civilinėje byloje pareiškimas reiškė šalių teisinių santykių pagal paskolų sutartis pasibaigimą, o 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis naujai reglamentavo šalių tarpusavio prievolinius santykius, atsiradusius iš anksčiau galiojusių paskolos sutarčių. Šioje taikos sutartyje buvo aptarti šalių įsipareigojimai, apimantys visas paskolos davėjo AB Lietuvos žemės ūkio banko reikalavimų, pareikštų 2000 m. liepos 4 d. ieškinyje, rūšis (dėl paskolų grąžinimo, dvejopos paskirties palūkanų, taip pat netesybų priteisimo). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kuriuo buvo panaikinta šalių taikos sutartis ir galutinai išspręstas ginčas dėl jų teisių ir pareigų (prijungta civilinė byla Nr. 2-315-324/2005), buvo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl šalių skolinių santykių prigimties ir pobūdžio pasikeitimų, turinčių reikšmę vertinant ieškovo reikalavimų šioje civilinėje byloje pagrįstumą. Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendime (prijungta civilinė byla Nr. 2-315-324/2005, t. 4, b. l. 77-85) nustatyta, kad visos atsakovui UAB „Dama“ suteiktos ir negrąžintos paskolos prieš šalių taikos sutarties pasirašymą (taikos sutartis šalių pasirašyta 2000 m. rugpjūčio 28 d.) buvo perkeltos į nebalansinę AB Lietuvos žemės ūkio banko apskaitą, nurašant į banko nuotolius. Ši banko finansinė operacija (teismo sprendime nurodoma, jog UAB „Dama“ paskola į banko užbalansį perkelta dar 2000 m. sausio 1 d.) buvo atlikta dėl numatomo banko privatizavimo parduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį banko akcijų paketą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino atsikirtime į ieškinį išdėstytų motyvų, susijusių su UAB „Dama“ paskolų nurašymu į nebalansinę apskaitą. Teismo sprendime kitoje byloje nustatyta, kad prieš privatizuojant AB Lietuvos žemės ūkio banką, siekiant pelningiau parduoti valstybei priklausančias banko akcijas, banko akcinis kapitalas buvo mažinamas nuostoliais, o rizikingos paskolos padengtos iš valstybinio banko lėšų. Naujasis banko akcijų savininkas įgijo teisę į grąžinamas UAB „Dama“ skolines išmokas, kurios jau buvo padengtos iš valstybės lėšų (nurašant į nebalansinę apskaitą). Minėtame teismo sprendime nurodoma, kad parduodant valstybei priklausančias banko akcijas, nebalansine esanti AB „Dama“ paskola buvo prisiimta kaip banko nuostolis, todėl tolimesnis šios paskolos dengimas neturi įtakos banko ūkinės komercinės veiklos rezultatui ir yra apskaitomas kaip banko pelnas. Teismo sprendime konstatuota, kad parduodant banko akcijų paketą su visomis su tuo susijusiomis teisėmis ir pareigomis, tuo metu buvęs ginčo paskolos statusas turi esminę reikšmę šalių tarpusavio teisių ir pareigų prigimčiai. Toks UAB „Dama“ paskolos statusas pagrindžia, jog šio paskolos gavėjo grąžintina bankui paskola, prieš pasirašant šalims taikos sutartį, buvo tapusi kitokio pobūdžio, nei numatyta 1964 m. CK 291 straipsnyje (2000 m. CK 6.870 str.). Paskolos sutartimi paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas. Skolininkui vykdant sutartį, atsistato ta turtinė kreditoriaus padėtis, kuri buvo iki skolos dalyko perdavimo, o palūkanos yra iš banko veiklos gaunamas pelnas. Nurašius UAB „Dama“ paskolas į nebalansinę banko apskaitą ir jas įvertinus kaip banko nuostolius, banko privatizavimo metu šie nuostoliai naujojo akcijų savininko buvo prisiimti už juos nemokant ir dėl to nepatiriant išlaidų. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendime padarė išvadą, kad UAB „Dama“ suteiktos banko paskolos grąžinimas nebėra kreditoriaus grįžimas į jo pirminę padėtį. Teismas nustatė, kad UAB „Dama“ turi pareigą sugrąžinti bankui gautą paskolą, tačiau įvertinus civilinę teisinę paskolos santykio prigimtį šiuo atveju skolos grąžinimas jau reiškia ne banko (kreditoriaus) buvusios turtinės padėties paskolos suteikimo momentu atkūrimą, bet banko padėties pagerinimą, banko pelną, nesusietą su banko privatizavimo metu buvusio atsakovo įsiskolinimo apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo, tikrinusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo AB „NORD/LB Lietuva“ apeliacinį skundą, 2005 m. spalio 25 d. nutartyje (prijungta civilinė byla Nr. Nr. 2-315-324/2005, t. 4, b. l. 112-120) taip pat pažymėta, kad prieš privatizuojant AB Lietuvos žemės ūkio banką ir siekiant pelningiau parduoti valstybei priklausančias akcijas, banko akcinis kapitalas buvo mažinamas atsižvelgiant į nuostolius, o rizikingos paskolos padengtos iš valstybinio banko lėšų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dabartinis paskolos dengimas yra apskaitomas kaip banko pelnas, nes naujasis banko savininkas įgijo teisę į grąžinamas paskolas, kurios jau buvo padengtos iš valstybės lėšų. Šiuo atveju paskolos, nurašytos į nebalansinę banko apskaitą, po banko privatizavimo tapo kitokio pobūdžio bei turtinės prigimties, nei nustato įstatymas (1964 m. CK 291 str., 2000 m. CK 6.870 str.). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Dama“ paskolų dengimas nėra kreditoriaus grąžinimas į pirminę turtinę padėtį, kuri buvo iki paskolos suteikimo, o yra banko finansinės padėties gerinimas, jo pelnas. Apeliacinės instancijos teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartyje nustatyta, kad valstybinio banko privatizavimo metu reikalavimo teisės pagal atsakovui UAB „Dama“ suteiktas paskolas nebuvo priskirtos banko aktyvams, parduodamų banko akcijų vertė šių reikalavimų verte nebuvo padidinta ir nebuvo apmokėta, todėl UAB ,,Dama“ grąžinamos sumos pagal savo prigimtį yra ne banko pajamos iš įprastos kreditavimo veiklos, bet kitos pajamos – iš banko neįprastos veiklos ar įvykių, tai yra banko gaunamas grynasis pelnas.

Aukščiau išdėstytos teismų nustatytos aplinkybės dėl UAB „Dama“ gautų banko paskolų prigimties ir pobūdžio pasikeitimų, kuriuos lėmė banko privatizavimo procese įvykę juridiniai faktai, nebuvo paneigtos ir kasacinio teismo, kuris, išnagrinėjęs AB banko „NORD/LB Lietuva“ kasacinį skundą, 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus (prijungta civilinė byla Nr. Nr. 2-315-324/2005, t. 4, b. l. 149-156).

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta norminė taisyklė, nereikalaujanti įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šioje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, dalyvavę kitoje civilinėje byloje (prijungta civilinė byla Nr. Nr. 2-315-324/2005). Šioje, kaip ir kitoje minimoje civilinėje byloje, ieškovas kėlė to paties pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, grįsdamas juos tuo pačiu teisiniu pagrindu – prievolėmis, atsiradusiomis iš paskolos sutartinių teisinių santykių. Kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, priimti teismų sprendimai įgavo ne tik res judicata teisinę galią, bet ir įgijo prejudicialumo (nenuginčijamumo) savybę tiems asmenims. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Paminėta įstatyminė taisyklė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad šioje civilinėje byloje nebegali būti ginčijami ar kitaip aiškinami teismo nustatyti šalių tarpusavio skolinių santykių prigimties ir statuso pasikeitimai, kurie įvyko atsakovui suteiktas negrąžintas paskolas 2000 metais nurašius į banko nebalansinę apskaitą rengiantis banko privatizavimui. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė priteisti palūkanas CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.872 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, nurodydamas, kad jis turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų už faktišką naudojimosi negrąžintos piniginės paskolos suma laikotarpį. Toks faktinis ir teisinis ieškinio pagrindai reiškia, kad ieškovas iš esmės reikalauja priteisti dvejopo pobūdžio palūkanas, t. y. tiek palūkanas, kurioms būdinga atlyginimo mokėjimo kreditoriui už naudojimąsi paskolos pinigais iki visiško paskolos grąžinimo funkcija (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 ir 2 d.), tiek palūkanas, kurios atlieka nuostolių kreditoriui kompensavimo funkciją, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą (CK 6.210 str., 6.874 str. 1 d.). Jei­gu pa­sko­los su­tar­ty­je nu­sta­ty­ta, kad pa­lū­ka­nos už nau­do­ji­mą­si pi­ni­gais tu­ri bū­ti mo­ka­mos iki vi­siš­ko sko­los grą­ži­ni­mo, tai, skai­čiuo­jant su­tar­ti­nes pa­lū­ka­nas iki vi­siš­ko sko­los grą­ži­ni­mo, jos ga­li at­lik­ti tiek at­ly­gi­ni­mo už nau­do­ji­mą­si pi­ni­gais funk­ci­jas, tiek kre­di­to­riaus mi­ni­ma­lių nuos­to­lių, at­si­ra­du­sių sko­li­nin­kui lai­ku ne­grą­ži­nus pi­ni­gų, kom­pen­sa­vi­mo funk­ci­ją. Su­tar­ties ša­lys ga­li nu­sta­ty­ti skir­tin­go dy­džio pa­lū­ka­nas, pri­klau­so­mai nuo jų funk­ci­jos. Jei­gu su­tar­ty­je nu­ma­ty­tos pa­lū­ka­nos už nau­do­ji­mą­si pi­ni­gais ir pa­lū­ka­nos už su­tar­ty­je nu­sta­ty­tos pi­ni­gi­nės prie­vo­lės įvyk­dy­mo ter­mi­no pra­lei­di­mą, tuo­met ne­tai­ko­mos CK 6.210 straips­ny­je nu­sta­ty­to dy­džio įsta­ty­mi­nės pa­lū­ka­nos. Tei­sės tu­rė­to­jas pa­si­ren­ka jos gy­ni­mo bū­dą: su­tar­ti­nį ar­ba su­tar­ti­nį ir įsta­ty­mi­nį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, „Teismų praktika“, Nr. 20, p. 105-111.). Pagal šioje byloje pareikšto ieškinio turinį matyti, kad ieškovas prašė priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2006 m. vasario 8 d.) pagal paskolos sutartyse su atsakovu numatytas naudojimosi paskolos pinigais sąlygas, t. y. ieškovas pasirinko sutartinį teisių gynimo būdą, naudojantis palūkanų priteisimo institutu. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovo pareikštas teisių gynimo būdas yra negalimas, nes nėra pagrindo pripažinti paties ieškovo teisių pažeidimo.

Kitoje civilinėje byloje ieškovui pagal visas 1995 - 1996 metais suteiktas paskolas priteista iš atsakovo 10 118 787,16 Lt skolos, kurios dalį sudaro iki 2000 m. apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Toje byloje priimtu teismo sprendimu konstatuota, kad 2000 m. sausio 1 d. atliktas negrąžintų atsakovo paskolų perkėlimas į nebalansinę apskaitą, t. y. nurašymas į nuostolius valstybinio banko lėšų sąskaita dėl banko privatizavimo, kaip juridinis faktas, reiškė šalių skolinių teisinių santykių prigimties ir turinio pasikeitimą. Įvykus šiems faktams, atsakovo pareigos grąžinti skolą vykdymas aiškinamas ne kaip kreditoriaus teisinės padėties, buvusios paskolos suteikimo momentu, atkūrimas, gaunant kreditoriui atitinkamą atlyginimą palūkanų forma pagal paskolos sutartyje numatytas sąlygas, bet kaip ne iš įprastos kreditavimo veiklos gaunamos banko pajamos, banko turtinės finansinės padėties gerinimas, gaunant pelną. Šią skolą sudaro teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje priteista suma, kurios dalis yra palūkanos, apskaičiuotos iš esmės už laikotarpį iki šalių prievolinių santykių prigimties ir pobūdžio pasikeitimo įvykus minėtiems juridiniams faktams banko veikloje. Galiojant prievolėms pagal paskolų sutartis, tam tikri juridiniai faktai lėmė, kad šalių tarpusavio teisių ir pareigų prigimtis ir turinys transformavosi į nebūdingus paskolos teisiniams santykiams. Kaip jau minėta, ši teismo nustatyta faktinė aplinkybė pasireiškė tuo, kad atsakovo pareigos grąžinti skolą vykdymas nėra kreditoriaus buvusios padėties atkūrimas, bet jo pajamos iš pelno. Gautinas pajamas sudaro teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovui priteista iš atsakovo suma. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo, panaikinus šalių taikos sutartį, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priėmimas reiškė procesinį, bet ne materialinį teisinį šalių ginčo išsprendimo būdą. Apeliantas iš esmės teisus teigdamas, kad proceso kitoje minimoje civilinėje byloje atnaujinimas ir pakartotinis bylos išnagrinėjimas nereiškė prievolinių santykių pagal anksčiau galiojusias paskolų sutartis atsinaujinimą, o teismo sprendimu, kuriuo panaikinta taikos sutartis, buvo tik įvertintas pasibaigusių šalių prievolinių santykių pobūdis ir bendras priteistinos skolos dydis. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas negali būti grindžiamas nei 1995-1996 metais su atsakovu sudarytų ir 2000 m. liepos 4 d. (ieškovo kreipimosi į teismą kitoje civilinėje byloje data) pasibaigusių paskolos sutarčių sąlygomis, nei 2000 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos šalių taikos sutarties, galiojusios iki jos panaikinimo teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu, sąlygomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad patenkinus šioje byloje pareikštus ieškovo reikalavimus, teisinių padarinių, kuriuos sukėlė teismo nustatytos aplinkybės kitoje minėtoje civilinėje byloje, prasme būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas už atsakovo naudojimąsi negrąžinta paskolos suma per laikotarpį nuo 2001 m. vasario 8 d. laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti dalį ieškinio yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys yra atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Patenkinant atsakovo apeliacinį skundą ir nauju sprendimu atmetant ieškinį, atsakovui priteistinos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsakovo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 188, t. 2, b. l. 20). Valstybės biudžetui iš ieškovo priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą – ieškovo AB DnB Nord banko ieškinį atsakovui UAB „Dama“ dėl palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Dama“ (į. k. 133486240) iš ieškovo AB DnB Nord banko (į. k. 112029270) 8075 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB DnB Nord banko (į. k. 112029270) į valstybės biudžetą 48 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėGintaras Pečiulis