Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. M. santuokos nutraukimo, institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriusir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. M., institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo. Byla Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą iš kito teismo, atsižvelgiant į atsakovo E. M. prašymą, kuris atsiliepime nurodė savo gyvenamąją vietą Jurbarko rajone. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai tą pačią pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) su ja, padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui turtu, perduodant jam ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Išsiuntus teismo šaukimus atsakovui jo paties nurodytu adresu įteikti teismo šaukimo nepavyko. Teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas ir kitais teismui žinomais adresais. Atsakovo paiešką jau buvo paskelbęs Vilniaus miesto apylinkės teismas. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, kuratoriaus skirti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymu, teismo šaukimas atsakovui įteiktini viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste Lietuvos Respublikos CPK) 130 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo šaukimas atsakovui buvo siųstas ir per Elektroninių paslaugų portalą, kurio vartotojas yra atsakovas. Tačiau bylos eiga atsakovas nesidomėjo, prašymų nepateikė. Byla, atsižvelgiant į jos pobūdį (šeimos bylą), nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjimo trukmę, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnis, 376 straipsnis). Dalyvaujantis byloje asmuo (atsakovas) priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis), pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus, be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas (Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnis, 42 straipsnis).

Teismo posėdyje ieškovė D. M. paaiškino, kad palaiko savo ieškinį, nori nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kartu nebegyvena jau keturiolika metų, turėjo penkis vaikus, iš kurių vienas sūnus Eigirdas dar yra nepilnametis, liepos mėnesį jam sueis aštuoniolika metų, ji gyvena Anglijoje, jos statusas toje šalyje yra kaip atskirai gyvenančios vienos motinos, negaunančios jokio išlaikymo, iš pradžių santykiai buvo geri, gimė penki vaikai, abu norėjo turėti daug vaikų, vėliau atsakovas neteko darbo, naujo neieškojo, todėl ji išvyko dirbti į užsienį, vaikai liko Lietuvoje su tėvu, ji visą laiką rėmė vaikus pinigais, atsakovas niekur nedirbo,vasarą vaikai gyvendavo su ja, žiemą per Kalėdas ji lankydavo vaikus Lietuvoje, vaikams pervesdavo pinigus į jų sąskaitas, dabar pilnamečiai vaikai gyvena atskirai, jauniausias sūnus Eigirdas jau metai laiko gyvena su ja Anglijoje, mokosi vietos koledže, planuoja pradėti dirbti, vaikai dabar jau padeda vieni kitiems, šeimai, Lietuvoje buvo įgiję butą ir garažą Smalininkų miestelyje, kuriuos prašo padalyti lygiomis dalimis ir priteisti pusę buto E. M., dabar tokio buto vertė apie 5 000 eurų, anksčiau taip pat bandė nutraukti santuoką, tačiau vaikai labai bijojo būti įtraukti į procesą, ji pati to nenorėjo, buvo daromas spaudimas iš atsakovo pusės, vaikai buvo nuteikti ir prieš ją, ir prieš Angliją, nors pats tėvas vaikų neišlaikė, ji duodavo pinigus, už kuriuos vaikai pirkdavo maistą, kurį valgydavo ir atsakovas, bet dabar ji nori nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir supranta teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš santuokos liudijimo AA Nr. 455088 nustatyta, kad E. M. ir D. M. santuoka buvo įregistruota 1986 m. balandžio 26 d. Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, E. M. gimė 2000 m. liepos 7 d., D. M. vardu 1992 03 25 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu registruotas butas su rūsiu, esantis Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini) vertė nurodyta 4 860 eurai, E. M. vardu 1996 07 04 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įregistruotas garažas (boksas Nr. 81), esantis (duomenys neskelbtini) vertė 1 870 eurų, transporto priemonės išregistruotos, vedybų sutarties šalys nebuvo sudariusios, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai neturi duomenų, kad nepilnamečio E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina kenktų jo teisėtiems interesams ir teisėms, institucijoms nepavyko susisiekti su atsakovu.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš ieškinyje ir atsiliepime nurodytų aplinkybių, ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovės D. M. ir atsakovo E. M. iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (Lietuvos Respublikos CK) 3.61straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai jau keturiolika metų kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Byloje yra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai gyveno Lietuvoje su atsakovu, tačiau ieškovė į užsienį buvo išvykusi dirbti, teikė išlaikymą vaikams, nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl to, kad iš ieškovės būtų priteistas išlaikymas vaikams, ieškovė bendravo su vaikais. Darytina išvada, kad toks iš dalies dėl ekonominių priežasčių susiklostęs gyvenimo būdas tenkino abi šalis. Gyvendami atskirai sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, tarp jų neliko nieko bendro, išskyrus vaikus, bendrą praeitį ir nekilnojamąjį turtą. Per keturiolika metų tarp sutuoktinių būta nesutarimų, tačiau santuoka nebuvo nutraukta dėl vieno kurio nors sutuoktinio kaltės, per tą laiką vaikai užaugo. Atsižvelgiant į tai, taikytinos teisinės pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos CK 3.61straipsnio 3dalis). Santuoka nutrauktina, šalims paliekant tas pačias pavardes (Lietuvos Respublikos CK 3.69straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis E. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., jau vieneri metai gyvena su motina, ieškove D. M., jos nuolatinėje gyvenamoje vietoje Jungtinėje Karalystėje. Jam iki pilnametystės šiuo metu yra likę tik šiek tiek daugiau kaip savaitė laiko. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant su motina būtų pažeidžiami E. M. teisėti interesai ir teisės. Atsakovas byloje nereiškė reikalavimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Bylos nagrinėjimas užsitęsė, neaiški padėtis ir besitęsiantis procesas, kuriame sprendžiamas tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat kenkia nepilnamečio vaiko, kuris yra ant pilnametystės slenksčio, o tai reiškia turi ir asmeninių pasirinkimų dėl savo ateities, interesams ir neužtikrina jam stabilių ir palankių vystymosi ir tobulėjimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina D. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo turtu

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys jau keturiolika metų kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, todėl dalytina tik tas turtas, kurį jos įgijo gyvendamos kartu: D. M. vardu 1992 03 25 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu registruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) vertė nurodyta 4 860 eurai, E. M. vardu 1996 07 04 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įregistruotas garažas (boksas Nr. 81), esantis(duomenys neskelbtini), vertė 1 870 eurų (Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Daugiau duomenų apie kokį nors sutuoktiniams priklausantį turtą, kurį reikėtų padalyti nutraukiant santuoką, byloje nėra. Minėtas nekilnojamas turtas įgytas gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai tenkintinas ieškovės reikalavimas santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis, kiekvienai iš šalių po ½ dalį buto su rūsiu ir po ½ dalį garažo bokso, kiekvienam turto už 3 015 eurų.

Šalių sūnus E. M. vis dar yra nepilnametis. Bylos duomenimis jis jau metai laiko gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje, atsakovas išlaikymo sūnui per tą laiką neteikė. Atsakovas niekur nedirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į E. M. amžių, 18 metų jam(duomenys neskelbtini)., išlaikymo priteisimas turtu, priteisiant jam ½ dalį buto su rūsiu atitiktų jo interesus. Bendra nurodyto buto vertė 4 860 eurų, ½ dalies buto vertė 2 430 eurų, kas skaičiuojant metus laiko nuo 2017 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės (13 mėnesių) sudarytų apie 186,92 euro. Sulaukęs pilnametystės ir nusprendęs grįžti į Lietuvą E. M. turėtų kur apsistoti, turėtų nuosavą būstą, arba galėtų jį perleisti kitiems asmenims ar kaip kitaip jį naudoti, valdyti, disponuoti. Kai tėvas arba motina neturi pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, išlaikymo priteisimas turtu atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nedirba, pajamų neturi. Nors atsakovas ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute Smalininkų kaime, faktiškai jame negyvena, atliekant E. M. paiešką jo surasti nepavyko, nurodytu adresu teismo šaukimai jam nebuvo įteikti, institucijos atstovai jo nerado. Todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. M. išlaikymui priteistina ½ dalis buto su rūsiu, kurio viso vertė 4 860 eurų, už laikotarpį nuo 2017 metų birželio 7 d. iki 2018 m. liepos 7 d., 13 mėnesių, po 186,92 euro per mėnesį (Lietuvos Respublikos CK 1.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į bylospobūdį, aplinkybes, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini)., ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini)., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: M., M.

Nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina D. M..

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2 430,00 Eur, ½ dalį garažo (bokso Nr. 81), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertė 935,00 Eur, viso turto už 3 365,00 Eur;

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2 430,00 Eur, ½ dalį garažo (bokso Nr. 81), unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), vertė 935,00 Eur, viso turto už 3 365,00 Eur.

Nepilnamečiui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 7 d. iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti turtu, priteisiant E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise ½ dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2 430,00 Eur, kuri po santuokoje įgyto turto padalijimo buvo priteista E. M..

Nepilnamečiui E. M. priteisto išlaikymo nekilnojamuoju turtu tvarkytoja paskirti D. M..

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.