- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 1-42-898/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00108-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- Ž. A.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. A. 2011 m. spalio 30 d., apie 00.20 val., viešoje vietoje - degalinės „Statoil“, esančios Tilžės g. 25, Šiauliuose, teritorijoje, šaukdamas, grasindamas, kad ,,užmuš“, panaudojo fizinį smurtą - priėjęs prie nukentėjusiojo R. B., stovėjusio prie degalinės pastato, kėsinosi jam suduoti automobilio ratų varžtų atsukimo raktu, R. B. pradėjus bėgti, jį vijosi ir mesdamas automobilio ratų varžtų atsukimo raktą juo pataikė R. B. į galvą, taip padarė R. B. muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tęsdamas nusikalstamą veiką, vydamasis nukentėjusįjį J. Š. mėgino patekti į degalinės pastatą, po to degalinės pastate kėsinosi automobilio ratų varžtų atsukimo raktu suduoti J. Š. į galvą, juo sudavė J. Š. per rankas bei į šoną, taip J. Š. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu įžūliu elgesiu bei grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Ž. A. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011.10.30, 00.20 val., jis su žmona A. A. ir užsieniečiu draugu Bobu, kurio pavardės nežino, važiuodami užsuko į degalinę „Statoil“, kur nusipirko raktų komplektą. Raktai buvo pritaikyti atsukti ratams, jų reikėjo, nes sekančią dieną turėjo išvažiuoti į Angliją, tam, kad nekiltų problemų kelyje. Išvažiavus iš kolonėlės, žmona pastebėjo, kad pametė telefoną. Paskambino į jos telefono numerį, atsiliepęs žmogus pasakė, kad telefonas yra kolonėlėje. Grįžo į degalinę. Išlipęs iš automobilio, jis jau rankose turėjo pasiėmęs raktą. Iš automobilio išlipo piktai nusiteikęs, nes prieš pirmą kartą atvažiuojant į degalinę prie tetos namų buvo konfliktavę su grupe jaunuolių. Degalinėje buvo trys vaikinai. Su tais jaunuoliais, kurie buvo degalinėje, prieš tai jokio konflikto nebuvo. Vienas iš jaunuolių rankose laikė žmonos telefoną. Vienas iš vaikinų pasakė, kad atiduos telefoną, o kitas jaunuolis – kad neduos. Prasidėjo konfliktas, grasinimai. Iki to įvykio nukentėjusiųjų nepažinojo. Jaunuoliai pasakė, kad jie degalinėje rado žmonos telefoną, tačiau jis jais nepatikėjo. Kur jie rado telefoną, jis nesiaiškino. Kadangi prieš šį įvykį mes turėjo kitą konfliktą, jis galvojo, kad ten buvo pavogtas žmonos telefonas. Kai pasakė, kad neatiduos telefono, jis pradėjo grasinti. Gal būt ir pasakė „užmuš“, tiksliai neprisimena. Jis grasino R. B. suduoti, bet nesudavė. Buvo pakėlęs ranką, užsimojęs su raktu. R. B. pradėjo bėgti, jis jį nusivijo. Rakto į R. B. nemetė, į galvą jam nepataikė. Su tuo pačiu raktu rankose grįžo į degalinę ir grasino kitam vaikinui. Vienas vaikinas įbėgo į degalinę ir laikė užrėmęs duris. Jis bandė įeiti į degalinę jėga. Iš pradžių neįėjo. Vėliau grįžo į degalinę, nes tas vaikinas jau buvo nuėjęs nuo durų. Degalinės viduje jis rankose turėjo raktą, grasino J. Š. suduoti, tačiau, nesudavė, o tik užsimojo, jį tąsė. Tuomet atėjo jo žmona ir draugas ir jį atitraukė nuo J. Š.. Tą vakarą buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Nežino, ar būdamas blaivus, taip būtų pasielgęs. Nežino, kaip R. B. atsirado sužalojimai. Jiems būnant kolonėlėje nebuvo iškviesta nei greitoji, nei policija. Tie vaikinai išėjo. Jie išvažiavo. R. B. civilinio ieškinio nepripažįsta. Jaunuoliai patys jį išprovokavo sakydami, kad negrąžins telefono. Jo draugas Bobas nieko nedarė. Įvykis buvo viešoje vietoje. Galėjo konfliktą išspręsti ir kitaip. Vaikinai numetė žmonos telefoną ir jis sudužo. Numetė ant žemės telefoną tuomet, kai prasidėjo vaikymasis.
Nukentėjusysis J. Š. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena. Tai buvo prieš du metus, žiemą. Šiauliuose, pietiniame rajone, prie Statoil degalinės jis buvo su draugais R. B. ir T. B., ant žemės rado telefoną. Telefonui suskambus, jis atsiliepė. Kalbėjo mergina. Ji verkdama pasakė, kad ją sumušė, iš jos atėmė telefoną, pinigus. Jis ramiai pasakė, kad jie rado telefoną, ir kad atvažiuotų jo pasiimti. Į degalinę atvažiavo taksi automobilis iš kurio išlipo du vyrai, kurie rankose laikė kryžiaus formos raktus, naudojamus atsukant ratus. Tie vyrai pagalvojo, kad jie yra tie asmenys, kurie juos sumušė, todėl nieko nesiaiškinę puolė juos mušti. Jis įbėgo į degalinę, už prekystalio stovėjo moteris, o jo draugai pasakojo, kad jie pabėgo į skirtingas puses. Kaltinamasis į degalinę įbėgo po kurio laiko. Sudavė jam porą smūgių raktu į dešinį šoną ir išbėgo atgal. Tuo metu jo draugai buvo išsilakstę. Po to į degalinę sugrįžo T. B.. Jis sakė, kad kažkuris vyriškis jį vijosi, bet jis pabėgo. R. B. į degalinę nebeparėjo. Tą vakarą jei su juo nebesusitiko. Telefoną jis rado ant žemės, jį jam išplėšė iš rankų prieš įbėgant į degalinę. Kas taip padarė nepamena. Viskas vyko akimirksniu. Telefono ant žemės jis nemetė. T. B. nesakė, kad jį būtų sumušę. Su R. B. jis susitiko kitą dieną. Matė, kad jam buvo sužalotas pakaušis. Jis pasakojo, kad jam bėgant pataikė iš to rakto į galvą. R. B. eidamas namo pamatė policijos ekipažą. Tą patį vakarą jis nuvažiavo į ligoninę. R. B. jam nieko nesakė apie tai, kad pirmame pareiškime policijai būtų rašęs, kad pats susitrenkė galvą. Kitas vyriškis buvo ramesnis. Jis nematė, kad tas vyras kam nors būtų sudavęs. Iki to įvykio minėtų žmonių nebuvo matęs. Vienas iš juos užpuolusių vaikinų buvo lietuvis, kitas kalbėjo angliškai. R. B. jam nenurodė, koks asmuo jį sužalojo. Jis tik pasakė, kad jį vijosi. Jis sakė, kad jam kvietė greitąją medicinos pagalbą, kad susiuvo žaizdą. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu J. Š. patvirtino, kad prie degalinės smūgių jam nebuvo suduota.
Liudytoja A. A. teisiame parodė, kad įvykis galėjo būti 2011 m. spalio 30 d. Ji pasigedo savo telefono, paskambino iš kito telefono į savo telefoną. Atsiliepė vaikinas ir pasakė atvažiuoti į kolonėlę atsiimti telefono. Ji nežino kur prarado telefoną. Jo pasigedo tą patį vakarą po kurio laiko. Į kolonėlę važiavo ji, jos vyras Ž. A. vyras ir jo draugas Bobas, kurio pavardės nežino. Jis ne lietuvis. Važiavo taksi automobiliu. Iš taksi automobilio išlipo ji ir jos vyras. Prie degalinės durų buvo du vaikinai. Jie ginčijosi ar atiduoti jai telefoną. Jie vaikinų neklausė iš kur jie gavo jos telefoną. Vėliau telefoną metė ant žemės. Telefonas buvo suskaldytas. Jos vyras pasivijo vieną vaikiną ir pagąsdino kelis kartus, kad suduos. Ji pasakė, kad atsiėmė telefoną ir, kad reikia važiuoti namo. Neatsimena, ar vyras užsimojo ranka, ar ką nors laikė rankoje. Vieną vaikiną jos vyras nusivijo į degalinę ir užsimojo, kad jį pagąsdintų. Viską matė pardavėja ir ji. Vėliau ji pakvietė savo vyrą, ir jie išvažiavo. Jos vyras niekam jokių smūgių nesudavė. Jis tik norėjo pagąsdinti. Tą vakarą toje degalinėje buvo tik vieną kartą. Nežino, ar jos vyras turėjo varžtų atsukimo raktą. Ji nežino kaip jis atrodo. Tą vakarą ji buvo išgėrusi vieną kokteilį.
Liudytoja A. B. teisme parodė įvykio datos nepamena. Pareigūnams pasakojo, kad du tamsaus gymio vyrai, naktį, degalinėje nusipirko du kryžminius raktus ir išvažiavo. Vėliau tie vyrai grįžo su taksi. Vienas vyras įbėgo į degalinę ir užsipuolė vaikiną. Tam vaikinui kiek pamena nesudavė, tik pamosikavo, pagrasino ir tiek. Sėdo į taksi ir išvažiavo. Ji suprato, kad konfliktas buvo dėl telefono. Vaikinas, kurį puolė, sakė, kad jie tikrai neėmė, nevogė telefono, o jį rado. Jie skambino, nes norėjo grąžinti telefoną. Ji iškvietė policiją. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus (I tomas b.l. 175-176), liudytoja patvirtino, savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindama, kad konfliktas prasidėjo prie degalinės durų. Degalinėje su raktu mosikavo vienas asmuo. Iš pradžių apie sužalotus asmenis kalbos nebuvo. Paryčiais, kai į degalinę atvyko kitas policijos ekipažas, pasakė, kad yra sužeistų asmenų. Ją tas įvykis išgąsdino. Ji nestebėjo, kaip vyko konfliktas, nusisuko ir spaudė pagalbos mygtuką. Su vyriškiais buvusi mergina ramino žemesnį vyrą, nes jis buvo agresyvus. Moteris pasakė, kad telefonas grąžintas, tačiau tas agresyvus vyras į tai nereagavo ir toliau mosikavo raktu. Kaltinamajam būnant degalinės patalpose, mergina buvo prie degalinės durų ir šaukė, kad jis baigtų.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota degalinė esanti Tilžės g. 25, Šiauliuose, kur 2011-10-30 įvyko konfliktas, kurio metu buvo užpulti ir sumušti R. B. ir J. Š. ( b.l.22-25).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog į degalinę taksi automobiliu atvyksta du asmenys, kurie degalinėje nusiperka varžtų atsukimo raktus ir išvažiuoja. Posėdžio metu Ž. A. parodė, jog vaizdo įraše su geltonais marškinėliais yra jis, o kitas asmuo – jo draugas vardu Bobas. Vėliau prie degalinės ateina trys tamsiai apsirengę vaikinai. Po kiek laiko į degalinę įvažiuoja taksi automobilis iš kurio išlipa tie patys du asmenys – Ž. A. ir Bobas, pirkę varžtų atsukimo raktus, rankose laikydami raktus greitai nueina prie degalinės stovinčių vaikinų. Iš taksi automobilio išlipa ir moteris, kaip nustatyta A. A.. Ž. A. užsimoja grasindamas vienam iš vaikinų. Vaikinai pradeda bėgti. Vienas vaikinas įbėga į degalinę, kitus du vejasi asmenys su raktais rankose. Kaip nustatyta Ž. A. vejasi vieną iš pabėgusių asmenų ir jo vaizde nebesimato. Kitas vaikinas su raktu rankoje lieka vaizdo įrašo zonoje. Po kiek laiko Ž. A. sugrįžta su raktu rankoje ir kartu su Bobu ir Ž. A. eina link taksi automobilio. Į taksi automobilį įlipa A. A. ir Bobas, o Ž. A. staiga sugrįžta į degalinę nešinas raktu rankoje kuriuo užsimoja norėdamas suduoti kaip nustatyta J. Š., tačiau per galvą nesuduoda, o raktu porą kartų kumšteli J. Š. į dešinį šoną ir išeina iš degalinės. Visas konfliktas trunka apie 15 minučių kaltinime nurodytą dieną ir laiku (40 b.l.).
2011-11-10 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1555/11(04) nurodyta, kad R. B. 2011-10-30, 1 val. apžiūrėtas Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje, nurodyta, kad nepažįstami asmenys trenkė raktu per galvą. R. B. padarytas sužalojimas – muštinė žaizda kairėje pakaušio pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę pakaušio pusę. R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (149 b.l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. B. atpažino Ž. A. kaip asmenį, kuris jam 2011-10-30, apie 0.15 val. būnant degalinės „Statoil“ teritorijoje metė kryžiaus formos raktu į galvą (160-161 b.l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. Š. atpažino Ž. A. kaip asmenį, kuris jam 2011-10-30, apie 0.15 val. būnant degalinės „Statoil“ patalpose kryžiaus formos raktu kėsinosi suduoti į galvą, tačiau jam užsidengus sudavė per rankas ir šonus (160-161 b.l.).
Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4d. nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš nukentėjusiojo R. B. apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė, kad 2011-10-30, apie 00.15 val., su draugais J. Š. ir T. B. nuėjo į „Statoil“ degalinę, esančią Tilžės ir Gardino gatvių sankryžoje. Prie įėjimo į degalinę pamatė skambantį mobiliojo ryšio telefoną. J. Š. atsiliepė ir skambinančiai merginai pasiūlė atvykti pasiimti telefono. Praėjus apie 1 min. į degalinę atvažiavo „NEO“ taksi automobilis, iš kurio išlipo apie 20-25 metų mergina ir du apie 25-30 metų vyrai. Vyrai iš taksi išlipo rankose laikydami kryžiaus formos ratų montavimo raktus ir be jokio perspėjimo juos užpuolė. Vienas kažką šaukė angliškai, o kitas šaukė lietuviškai, kad užmuš. Mergina jų prašė, kad nemuštų, aiškino, kad telefonas rastas. Lietuviškai kalbėjęs vyras pribėgęs norėjo jam suduoti kryžiaus formos raktu, tačiau jam pavyko sugriebti užpuoliko ranką, kurioje buvo raktas. Pastūmė jį ir ėmė bėgti. Nubėgant užpuolikas metė raktą į jį ir pataikė į galvą. Smūgio metu jam buvo perkirsta galva. Nustojus užpuolikui vytis, jis paskambino mamai ir paprašė, kad ši iškviestų greitąją. Kol parėjo iki namų, kieme jau buvo greitoji, kuri nuvežė jį į Šiaulių ligoninę. Ligoninėje jam buvo susiūta žaizda. Tą patį vakarą jis paskambino J. Š., kuris paaiškino, kad jis pabėgo į degalinės parduotuvę, tačiau sugrįžus jį užpuolusiam asmeniui, vyrai ėmė jį gaudyti po parduotuvę, nes norėjo sumušti. Parduotuvės pardavėja iškvietė policiją. Jį užpuolusį vyrą galėtų atpažinti iš nuotraukų, nes jo veidą įsidėmėjo gerai, kito vyro ir merginos atpažinti negalėtų. Užpuolikas buvo apie 175 cm ūgio, tamsių plaukų, tamsaus gymio, vilkėjo geltonos spalvos marškinėlius, mūvėjo tamsios spalvos kelnes. Kitas vyras jam nieko nedarė, jis buvo tamsaus gymio, apie 190 cm ūgio, plaukus nusikirpęs visiškai, vilkėjo pilkos spalvos liemenę. Mergina buvo apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos rūbus (1 t., 143 b.l.).
Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad Ž. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – sutrikdė viešąją tvarką, ir dėl šios veikos yra kaltas.
Byloje nustatyta, kad 2011-10-30, apie 00.20 val., Šiauliuose, Tilžės g. 25, esančios degalinės „Statoil“ teritorijoje tarp kaltinamojo Ž. A. ir nukentėjusiųjų R. B. ir J. Š. bei T. B. kilo žodinis konfliktas dėl Ž. A. rasto mobiliojo ryšio telefono, kurio metu Ž. A. šaukdamas, grasindamas, kad ,,užmuš“ priėjęs prie nukentėjusiojo R. B., stovėjusio prie degalinės pastato, kėsinosi jam suduoti automobilio ratų varžtų atsukimo raktu, R. B. pradėjus bėgti, jį vijosi ir mesdamas automobilio ratų varžtų atsukimo raktą juo pataikė R. B. į galvą, taip padarė R. B. muštinę žaizdą kairėje pakaušio pusėje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, vydamasis nukentėjusįjį J. Š. mėgino patekti į degalinės pastatą, po to degalinės pastate kėsinosi automobilio ratų varžtų atsukimo raktu suduoti J. Š. į galvą, juo sudavė J. Š. per rankas bei į šoną, taip J. Š. sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis Ž. A. posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, patvirtindamas kaltinime nurodytas aplinkybes dėl buvusio konflikto, kad turėdamas raktų varžtų atsukimo raktą grasino suduoti, šaukė, kad „užmuš“, kad vijosi kažkurį iš vaikinų, kad degalinėje buvusiam J. Š. grasino suduoti, tačiau neigia metęs raktu į R. B. ir galvos jam nesužalojo bei neigia sudavęs smūgius J. Š., tačiau šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia posėdžio metu ištirti įrodymai. Kaltinime nurodytas aplinkybes posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis J. Š., parodydamas, kad su dar dviem draugais R. B. ir T. B. kaltinime nurodytos degalinės teritorijoje rado mobiliojo ryšio telefoną, kuriam suskambus jis atsiliepė, kalbėjo mergina, sakiusi, kad telefonas buvo pagrobtas. Jis pasakė, kad telefoną rado degalinėje ir, kad atvažiuotų pasiimti. Atvažiavus taksi automobiliui iš jo iššoko du vaikinai su kryžiaus formos raktais ir nieko neklausę juos užsipuolė, prie degalinės užsimojo raktu R. B., kuris ėmė bėgti, o jis įbėgo į degalinę, kurioje vėliau kaltinamasis Ž. A. buvo užsimojęs jam suduoti per galvą, tačiau užsidengus rankomis sudavė per rankas į šoną, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip būdamas degalinėje Ž. A. užsimoja raktu J. Š., o pastarajam užsidengus vaizde matosi kontaktas raktu J. Š. į šoną. Liudytojos A. B. parodymai, jog ji nematė, kad degalinėje kas būtų sudavę smūgius nėra prieštaringi nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi ji pati posėdžio metu patvirtino, jog buvo nusisukusi, konflikto nestebėjo ir spaudė pagalbos iškvietimo mygtuką. Esant šioms aplinkybėms ji suduoto smūgio J. Š. galėjo ir nematyti. A. A. degalinėje tuo metu nebuvo ir ji šio smūgio taip pat galėjo nematyti, be to ji yra Ž. A. sutuoktinė, ir siekdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės gali duoti Ž. A. palankius parodymus, dėl to teismas šios liudytojos parodymais, kad jos vyras niekam smūgių nesudavė, nesiremia, o kitais parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusiojo J. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės yra tapačios J. Š. nurodytoms aplinkybėms dėl kilusio konflikto. Be to, R. B. apklausos protokole užfiksuota, kad asmuo gelsvais marškinėliais, kaip nustatyta Ž. A., jį vijosi ir metė į jį turėtą varžtų atsukimo raktą, kuriuo pataikė į galvą ir dėl galvos sužalojimo jis kreipėsi į gydytojus. Šias R. B. apklausos protokole nurodytas aplinkybes patvirtina jau minėtas posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad kaip nustatyta Ž. A. kartu su kitu asmeniu – Ž. A. parodymais „Bobu“, nusiveja du asmenis, kaip nustatyta R. B. ir T. B. degalinės teritorijoje, „ Bobas“ iš filmuojamos vaizdo zonos nepasišalina ir rakto iš rankų nepaleidžia, tuo tarpu Ž. A. nusiveja asmenį ir vaizde jų nebesimato. Ž. A. patvirtino, kad jis tą vakarą buvo su gelsvais marškinėliais. Tas pačias aplinkybes R. B. nurodė tą pačią naktį pristatytas į gydymo įstaigą jį apžiūrėjusiems medicinos darbuotojams, ir R. B. padarytas galvos sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes, kas užfiksuota specialisto išvadoje. Ž. A., kaip į jį metusį raktą asmenį R. B. atpažino parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu. Ž. A. patvirtino, jog jo draugas Bobas niekam jokių smūgių nesudavė. Kaltinamojo parodymai, jog smūgį jis supranta taip, kad asmuo nuo jo turi griūti, o vaizdo įraše to neužfiksuota, t.y. J. Š. jis nesudavė, kad į R. B. rakto jis nemetė ir galvos jam nesužalojo, teismas vertina kritiškai, kaip jo subjektyvų aplinkybių vertinimą, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ir kaltinamojo Ž. A. parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Taigi, teismas įvertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, jog Ž. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė smūgį J. Š. ir jam sukėlė fizinį skausmą bei mesdamas raktą nežymiai sužalojo R. B..
Minėti Ž. A. veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – degalinės „Statoil“, esančios Tilžės g. 25, Šiauliuose, teritorijoje, kas neabejotinai laikytina vieša vieta. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Ž. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas tikslina kaltinime nurodytą R. B. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, nurodant, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi toks sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvadoje. Toks kaltinimo patikslinimas nesunkina Ž. A. padėties bei neturi įtakos veikos kvalifikavimui.
Skirdamas Ž. A. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ž. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ž. A. nusikalto būdamas neteistas ( 2t., 2 b.l.), administracine tvarka baustas ( 2t., 18-19 b.l.), šiuo metu gyvena ir gydosi VšĮ „Sugrįžimas“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, Kauno r., Linksmakalnio k.( 2t., 8 b.l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 55 straipsnio nuostatas, teismas Ž. A., kaip pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui, skiria su laisvės atėmimu nesusijusią BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškinyje nurodydamas, kad tokią neturtinę žalą jis patyrė dėl sužalojimų, jam reikėjo siūti galvoje buvusią žaizdą, patyrė fizinį skausmą, kurį jautė apie tris savaites, žiemos metu negalėjo nešioti kepurės, atsirado galvos skausmai, kurių anksčiau nebuvo. Turtinė žala jam padaryta dėl to, kad krauju buvo sutepti jo drabužiai – megztinis, striukė, kelnės ir marškinėliai, kurie neišsiplovė, jie buvo visiškai sugadinti, juos teko išmesti jų bendra vertė 500 Lt (1t., 146 b.l.).
Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu, teismas atsižvelgia į tai, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam R. B. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – muštinė galvos žaizda. Dėl šio sužalojimo R. B. buvo siūta žaizda, jis jautė skausmą, turėjo nepatogumų dėvint kepurę. Šios aplinkybės patvirtina, jog R. B. dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Tačiau teismas, įvertindamas, tai, jog byloje nėra duomenų, apie R. B. liekamuosius reiškinius dėl šio sužalojimo, bei duomenų apie tai, kad R. B. vėliau būtų kreipęsis į gydytojus, į Ž. A. turtinę padėtį ir į tai, kad Ž. A. šiuo metu gydosi, siekdamas nukentėjusiojo R. B. bei kaltinamojo Ž. A. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam R. B. padarytą neturtinę žalą įvertina 1000 litų.
R. B. byloje pareiškė 500 litų jo patirtai turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro kaip jis nurodė, jo sugadinti drabužiai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog R. B. civiliniame ieškinyje nurodyti drabužiai buvo sugadinti, t.y. jie nebuvo apžiūrėti ir įvertinti ikiteisminio tyrimo metu, pats R. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo ir įrodymų dėl šios civilinio ieškinio dalies nepateikė, todėl teismas laiko, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos neįrodytas, dėl to netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme dirbant per mėnesį neatlygintinai po 20 valandų visuomenės labui.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Žilvino A. R. B. naudai 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje kaip įrodomąją medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.