- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-2799-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01382-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad M. K. 2010 m. rugsėjo 22 d., apie 10.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilį „Mitsubishi L200“ paliko stovėti ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.5 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. K. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 80 litų baudą.
Šalies argumentai
M. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti. Nurodo, kad pažeidimo metu už jo automobilio stovėjo dar aštuonios transporto priemonės, kurių ratai taip pat nelietė kelio dangos, tačiau minėti automobiliai nebuvo užblokuoti. Atvykus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ekipažui, pasiteiravo, kodėl jo automobilis buvo užblokuotas, nors kiti, stovėję analogiškai kaip ir jo, nebuvo užblokuoti, nors toje vietoje nėra jokių eismo ženklų, žyminčių parkavimo būdą ar juo labiau draudžiančių parkuoti transporto priemonę. Pareiškėjo įsitikinimu, kelio ženklinimas neatitinka kelio ženklinimo charakteristikų, automobilių parkavimo tvarka prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. 2 Vilniuje, nėra aiškiai reglamentuota. Pažymėjo, jog paskirta nuobauda iš esmės grindžiama tik subjektyviu ją paskyrusio pareigūno įsitikinimu ir negali būti laikoma pagrįsta konkrečia teisės akto nuostata.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi M. K. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas – M. K. veiksmų atitiktis KET reikalavimams, todėl teismas šioje byloje nesprendė kitų automobilių, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvusių šalia „Mitsubishi L200“, vairuotojų administracinės atsakomybės klausimų. Teismas konstatavo, kad padarytą pažeidimą įrodo fotonuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojų R. V. ir R. S. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita bylos medžiaga. Teismas pabrėžė, jog tai, kad tam tikra teritorija yra išklota plytelėmis, nereiškia, kad ši teritorija yra šaligatvis. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, jog jis automobilį pastatė leistinoje vietoje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde iš dalies pateikti tie patys argumentai kaip ir pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į policijos pareigūno ir Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojo išsakytas pastabas, kad toje vietoje, kur buvo parkuojamas jo automobilis, anksčiau buvo parkavimo vieta, neįvertino tos aplinkybės, kad minėti pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl baudžiamas ir priverstinai blokuojamas tik vienas automobilis iš visų stovėjusių toje pačioje eilėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį už KET 155.5 punkto reikalavimų pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad <...> stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų (pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją). Kelių eismo taisyklių 155.5 punktas (pažeidimo padarymo metu galiojusi KET redakcija) numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai).
Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nepažeisdamas minėtų reikalavimų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. K. vairuotą automobilį paliko stovėti ant šaligatvio, kai nebuvo stovėjimo būdą nurodančio ženklo. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 19), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad M. K. automobilis stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ant šaligatvio (b. l. 32), fotolentelė, iš kurios aiškiai matyti, jog automobilis „Mitsubishi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ant šaligatvio (b. l. 20), liudytojo R. S. parodymai (b. l. 32). Pažymėtina, kad M. K. pirmosios instancijos teismui pateiktos nuotraukos (b. l. 5-12) nepaneigia jo padaryto pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų eismo dalyvių galimai padaryti pažeidimai (stovėjimas ant šaligatvio) neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant M. K. atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį klausimą. Be to, apelianto aiškinimas, jog jo automobilis transporto eismui netrukdė, laikytinas nepagrįstu ir neobjektyviu, nes jis, palikęs automobilį stovėti neleistinoje vietoje ir išėjęs, neturėjo objektyvios galimybės matyti, kokią įtaką tai darė transporto eismui.
Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. K. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.