- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2-692/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- UAB Danske lizingo
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB Danske lizingo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties, kuria nepatvirtinta dalis UAB Danske lizingo finansinio reikalavimo, UAB ,,Finera“ bankroto byloje Nr. B2-471-343/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Finera” iškėlė bankroto bylą, nustatė terminą finansiniams reikalavimams pateikti, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. UAB Danske lizingas pateikė teismui patikslintą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą. Nurodė, kad iš lizingo sutartinių santykių kylančio finansinio reikalavimo suma yra 2 269 215,35 Lt, iš jų – 2 149 383,35 Lt nerealizuoto turto likutinė vertė lizingo sutarčių nutraukimo dieną, 102 819,31 Lt reikalavimas pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, 2 779,66 Lt palūkanų ir 14 223,03 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismo posėdyje bankroto administratorius sutiko su reikalavimo sumos pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras pagrįstumu, kitą kreditoriaus UAB Danske lizingo reikalavimo dalį ginčijo ir prašė jos netvirtinti.
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi kreditoriaus UAB Danske lizingo prašymą patenkino iš dalies, UAB Danske lizingą įtraukė į BUAB „Finera” kreditorių sąrašą su 107 419,58 Lt finansiniu reikalavimu. Kitą UAB Danske lizingo prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad UAB Danske lizingo prašymo dalis dėl 102 819,31 Lt finansinio reikalavimo pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ši reikalavimo dalis tvirtintina. Teismas, vadovaudamasis CK 6.574 straipsniu, UAB Danske lizingo prašymo dalį dėl likutinės lizingo dalyko vertės įtraukimo į tvirtintino finansinio reikalavimo sumą atmetė. Teismas, atsižvelgęs į lizingo davėjo teisę reikalauti iš lizingo gavėjo sumokėti iki lizingo sutarčių nutraukimo pagal sutartis mokėtinas įmokas, UAB Danske lizingo prašymo dalį dėl sutartinių palūkanų mokėjimo už laikotarpius nuo paskutinių pagal įmokų mokėjimo grafikus mokėtinų įmokų, už kurias buvo pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo dienos iki sutarčių nutraukimo dienos vertino kaip pagrįstą. Teismas, nurodęs, kad prie prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pridėtas tikslus ir išsamus šių palūkanų sumų apskaičiavimas, sprendė, jog reikalavimo dalis dėl 2 779,66 Lt palūkanų yra pagrįsta.
Teismas nurodė, kad pagal Lizingo sutarčių bendrosios dalies 13.5 punktus, lizingo gavėjui tinkamai nevykdant pareigos laiku mokėti įmokas, jis privalo mokėti 0,1 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Sutarčių bendrosios dalies 2.7 punkte taip pat nurodyta, kad lizingo gavėjo sumokėta įmoka pirmiausia panaudojama susidariusiai netesybų sumai padengti ir tik po to įskaitomos sutartinių palūkanų bei pagrindinės prievolės sumos. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų sąskaitų faktūrų turinio matyti, jog delspinigių sumų už prievolės laiku atsiskaityti netinkamą vykdymą lizingo davėjas pateikiamose sąskaitose nenurodydavo, lizingo gavėjui praleidus terminą, sumokėtos įmokų sumos delspinigių suma nebuvo mažinamos, teismui nepateikti jokie įrodymai, jog lizingo davėjas būtų kokiu nors kitu būdu įspėjęs lizingo gavėją apie iš netinkamai vykdomos prievolės kylančias papildomas pareigas ir reikalavęs jas vykdyti, todėl padarė išvadą, kad lizingo gavėjas savo veiksmais pats patvirtino atsisakantis reikalavimo teisės į delspinigius, skaičiuotinus už nors ir pavėluotai, tačiau sumokėtas sutartines įmokas. Teismas, vertindamas reikalavimą į prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo sumą įtraukti delspinigius, susidariusius už įmokas, kurių lizingo gavėjas nesumokėjo, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, jog netesybos skaičiuotinos už laiku nevykdomą piniginę prievolę bei į UAB Danske lizingo, kaip finansines paslaugas teikiančio subjekto, veiklos pobūdį, nesant įrodymų, jog laiku nesumokėtos įmokos būtų tiesiogiai susiję su specifiniais, įprastoje komercinėje praktikoje taikomais vidutinius dydžius viršijančiais nuostoliais, sprendė, kad šalių sutartyje įvardinta netesybų suma yra neprotingai didelė, todėl mažintina iki teismų praktikoje įprastais laikytinų 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Teismas, įvertinęs, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 19 d., delspinigius apskaičiavo taip: 1) 0,02 proc. nuo 28 100,32 Lt sumos, mokėtinos pagal 2008 m. birželio 11 d. sąskaitą faktūrą, už 30 dienų – 168,60 Lt; 2) 0,02 proc. nuo 56 200,55 Lt sumos, mokėtinos pagal 2008 m. liepos 11 d. sąskaitą faktūrą, už 69 dienas – 775,57 Lt; 3) 0,02 proc. nuo 23 309,44 Lt sumos, mokėtinos pagal 2008 m. birželio 1 d. sąskaitą faktūrą, už 30 dienų – 139,86 Lt; 4) 0,02 proc. nuo 46 618,76 Lt sumos, mokėtinos pagal 2008 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą, už 79 dienas – 736,58 Lt. Teismas apskaičiavo, kad tvirtintina delspinigių suma iš viso sudaro 1 820,61 Lt. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas patvirtino UAB Danske lizingo 107 419,58 Lt finansinį reikalavimą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB Danske lizingas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria teismas nepatvirtino UAB Danske lizingo finansinio reikalavimo dėl 14 223,03 Lt delspinigių, padidinti kreditoriaus UAB Danske lizingo finansinį reikalavimą 14 223,03 Lt suma. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB Danske lizingas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo finansinį reikalavimą dėl delspinigių. Iš rašytinių įrodymų, tarp jų ir įsiskolinimo apskaičiavimo pažymos, aiškiai matyti, kad delspinigių dydžiai buvo nurodomi ir pateikiami UAB ,,Finera“ atskiruose mokėjimo dokumentuose – delspinigių pažymose. Įsiskolinimo ataskaitoje yra labai išsamiai išvardintos visos delspinigių pažymos, sukauptų delspinigių sumos bei jų apskaičiavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose UAB Danske lizingas aiškiai įvardino, kad delspinigių apskaičiavimo detalizavimas yra pateikiamas atskirame dokumente – įsiskolinimo ataskaitos lentelėje ,,Delspinigiai“. Jeigu teismui buvo neaiškūs įrodymai ir/ar jie nebuvo pakankami, teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsniu, galėjo pasiūlyti kreditoriui pateikti papildomus įrodymus/paaiškinimus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorius nepasinaudojo teise įskaityti kaip delspinigius iš UAB ,,Finera“ gaunamas sumas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokią teismo išvadą. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada, kad kreditorius atsisakė savo reikalavimo teisės dėl delspinigių, prieštarauja tiek prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išreikštai kreditoriaus valiai, tiek byloje esantiems įrodymams.Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių sutartyje nustatyta netesybų suma yra neprotingai didelė, ir sumažino iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Šalys Lizingo sutarties 13.5 punkte aiškiai susitarė, kad vienai iš sutarties šalių delsiant atsiskaityti, kita šalis turi teisę reikalauti sumokėti 0,1 proc. delspinigius. Teismas, pripažindamas sutartines netesybas neprotingomis, nepateikdamas jokių svarių šį savo sprendimą pagrindžiančių argumentų, nukrypo nuo CK nuostatų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį visų sutarties nuostatų, tarp jų – ir netesybų dydžio – nustatymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje įprastiniu delspinigių dydžiu yra laikomi 0,02 proc. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl delspinigių dydžio nėra vienoda, todėl teismas turėjo vadovautis paskutinėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose sprendžiamas šis klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Finera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog sutartyje įtvirtinta netesybų suma yra neprotingai didelė ir pagrįstai delspinigius sumažino iki 0,02 proc.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartimi UAB Danske lizingo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Finera“ bankroto byloje buvo patenkintas iš dalies ir patvirtintas 107 419,58 Lt finansinis reikalavimas. Kreditorius UAB Danske lizingas skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas, vietoj prašytos patvirtinti 14 223,03 Lt delspinigių sumos pagal lizingo sutartis, patvirtino 1 820,61 Lt delspinigių sumą.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų patvirtinti delspinigių sumos pagrįstumą, nurodė, kad tarp UAB ,,Finera“ (lizingo gavėjas) ir UAB Dansko lizingo (lizingo davėjas) sudarytų finansinio lizingo sutarčių 2.7 punktą šalys susitarė, jog visos lizingo gavėjo įmokos pagal šias sutartis paskirstomos tokia tvarka: pirma, skiriamos atlyginti lizingo davėjo turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antra, skiriamos mokėti netesyboms; trečia, skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; ketvirta, skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose nėra nurodytos delspinigių sumos už prievolės laiku atsiskaityti netinkamą vykdymą, bei į tai, kad teismui UAB Danske lizingas nepateikė jokių įrodymų, kad lizingo davėjas būtų kokiu nors kitu būdu įspėjęs lizingo gavėją apie iš netinkamai vykdomos prievolės kylančias papildomas pareigas ir reikalavęs jas vykdyti, padarė išvadą, kad lizingo gavėjas savo veiksmais pats patvirtino atsisakantis reikalavimo teisės į delspinigius, skaičiuotinus už nors ir pavėluotai, tačiau sumokėtas sutartines įmokas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino delspinigių už sumokėtas įmokas ir atmeta atskirojo skundo argumentą, kad UAB ,,Finera“ delspinigių dydžiai buvo nurodomi ir pateikiami atskiruose mokėjimo dokumentuose – delspinigių pažymose. Kaip minėta, lizingo sutarčių 2.7 punkte šalys susitarė dėl lizingo gavėjo įmokų paskirstymo, todėl lizingo davėjas turėjo teisę lizingo gavėjo mokamas sumas paskirstyti sutarta tvarka, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino delspinigių už sumokėtas įmokas sumos.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių tvirtinimo pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, vadovavosi CK 6.258 straipsnio trečiąja dalimi ir delspinigius sumažino iki 0,02 proc. Teismas, nurodęs, kad UAB Danske lizingas nepateikė įrodymų, jog dėl laiku nesumokėtų įmokų patyrė viršijančius įprastoje komercinėje praktikoje taikomus vidutinio dydžio delspinigius nuostolius, sprendė, kad šalių sutartyje įvardinta netesybų suma yra neprotingai didelė, todėl delspinigių dydį sumažino iki teismų praktikoje įprastais laikomų 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius, nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti delspinigių mažinimo atvejai ir kriterijai, bei teismų praktikos suformuotų taisyklių, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070, 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.).
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, kadangi šios bylos ir bylos, kurioje nurodyta nutartis yra priimta, ratio decidendi iš esmės skiriasi.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.