Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti tyrimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde teismui pareiškėja nesutiko su LR Generalinės prokuratūros 2008-12-11 raštu Nr.16.2-1366 dėl jos ankstesnio skundo nagrinėjimo rezultatų. Šiuo raštu pareiškėja buvo informuota, kad prokuratūra nėra institucija, vykdanti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, o dėl pareiškėjos nurodomo nepagrįsto žemės grąžinimo fakto B. M. , pastarasis sutiko grąžinti valstybės dispozicijon 9,50 ha be pagrindo įgytos žemės, todėl vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais prokuroras atsisakė kreiptis į teismą prašant dalyje naikinti administracinius aktus, susijusius su nuosavybės teisės į šią žemę atkūrimu.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog teisės aktų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo) nuostatos nenumato suinteresuotų asmenų teisės teikti skundą teismui dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo ginti viešą interesą.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodė, jog prokuroras, spręsdamas dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p.), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d.) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. To paties įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka šį sprendimą apskųsti teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis administracinių teismų kompetencijai nepriskiria tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pareiškėjos pateiktas pareiškimas bendrosios kompetencijos teismui būtent ir yra susijęs su prokuroro veiksmais vykdant teisingumą, t. y. ginant viešąjį interesą, nes šiuo pareiškimu ji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyr. prokurorės S. P. 2008-12-11 priimtą sprendimą atsisakyti atnaujinti pareiškėjos 2008-11-13 skundo tyrimą ir įpareigoti šį skundą nagrinėti iš naujo, o skundžiamame prokuroro sprendime buvo padaryta išvada, jog prokurorui netikslinga kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą B. M. , skundas yra išnagrinėtas ir padaryta išvada, jog atnaujinti tyrimą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo reikalavimus bendrosios kompetencijos teismui iš esmės kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokuroro veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, tokie pareiškėjos reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Esant išvardintoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino skundo esmę ir dėl to, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė pareiškimo priėmimo ir bylų teismingumo institutus reglamentuojančias procesines teisės normas. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą iš esmės nepatikrino šio procesinio dokumento atitikimo jo turiniui ir formai įstatymo keliamų reikalavimų, šio pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 p.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, taip pat teisės kreiptis į teismą, todėl ji naikintina pareiškimo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o atskirasis skundas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir S. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.