Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dek. ten pat, teistas 3 kartus :

1) 2013 m. lapkričio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, tęsti mokslą ar dirbti, nebendrauti su nurodytais asmenimis, bausmę atlikęs.

2) 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, bausmę atlikęs.

3) 2024 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio bauda, remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda, bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: atimta/uždrausta teisė vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikui ir konfiskuotas automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), baudos nesumokėjęs, bausmės neatlikęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. lapkričio 4 d. apie 00.30 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko durų slenksčio, kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka sudavė L. J. į kairę galvos sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tai yra, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad į policiją su pareiškimu kreipėsi L. J., kuris nurodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, esančio Kėdainiuose, V aukšto koridoriuje, prie buto durų Nr. 25, kilus tarpusavio konfliktui su pažįstamu D. K., pastarasis vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Dėl patirto sužalojimo jį GMP automobiliu nuvežė į Kėdainių VšĮ ligoninės priėmimo skyrių, kur atlikus visus tyrimus išleido gydytis ambulatoriškai. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis ( I t., b. l. 11-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2371/2024 (02) nustatoma, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose L. J. objektyviai jokie sužalojimai nenustatyti ( I t., b. l. 90-91).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, nefilmuojama. Fotografuota ( I t., b. l. 11-16, 17-20).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti trys 2024 m. lapkričio 4 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip liudytoja A. S. ir nukentėjusysis L. J. įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodė, kad kaimynas D. K. beldėsi į jų buto duris, o jas jiems atidarius, D. K. vieną kartą ranką sudavė L. J. į galvą. Pastarasis nurodė, kad jam skaudėjo. Matosi atvykę į įvykio vietą medikai. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (3 vnt.) įrašyti į DVD laikmeną, kuri voke byloje ( I t., b. l. 46-49, 50).??

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam fizinį skausmą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad kaltinamasis tyčia vieną kartą ranka sudavė L. J. į kairę galvos sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 95,80 eurų už nukentėjusiojo L. J. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 95,80 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo D. K..

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (2 t. b.l. 26,30-32), administracine tvarka baustas 12 kartų, baudų nemoka, paskutinį kartą – 2025 m. sausio 14 d. pagal ANK 506 str. 4d., paskirta 140 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra ( II t., b. l. 48-54). VšĮ Kėdainių PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l.58-59). VšĮ Kėdainių PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l.58-59). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad D. K. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo

Per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio tenkinimui:

Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, 95,80 Eur (devyniasdešimt penkis eurus ir 80 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Tęsti 34 MGL (1 700 eurų) baudos vykdymą pagal 2024m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.