Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-12 · Administracinė byla Nr. I-3917-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-11-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-12
Bylos Nr.
I-3917-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00810-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Alytaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3917-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00810-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 37.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant S. D.,dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. A. teismo posėdžio metu skundą (b. l. 2-3, 21) palaikė ir prašė: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 49-1183 jam paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 2S-1215, kuriuo paskirta drausminė nuobauda buvo palikta galioti. Pareiškėjas nurodė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad jis atsisakė eiti į paskirto 20 būrio (drausmės grupė) gyvenamąją patalpą, kurioje, pareiškėjo teigimu, kiti nuteistieji rūko. Pažymėjo, kad jis nerūko ir pataisos namų prižiūrėtojo prašė perkelti jį į kitą kamerą, tačiau už administracijos nurodymų nevykdymą jam buvo skirta drausminė nuobauda. Nesutikdamas su Alytaus pataisos namų direktoriaus Nutarimu pareiškėjas skundais kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau 2018 m. balandžio 13 d. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu Nr. 2S-1215, jam paskirta drausminė nuobauda buvo palikta galioti. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai nedraudžia drausmės grupės kamerose laikomiems nuteistiesiems rūkyti, o rūkymo priemones nuteistieji laiko kamerose. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad į būrį taip pat atsisakė eiti dėl to, kad kilo nesutarimų su kitu nuteistuoju. Tvirtino, kad šias aplinkybes nurodė Kriminalinės žvalgybos pareigūnams žodžiu, tačiau į jo paaiškinimus apie smurtaujantį kitą nuteistąjį nebuvo atsižvelgta.

Atsiliepimas

Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 29-32) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namuose yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija, kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskiras gyvenamąsias patalpas. Šios komisijos sprendimu pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. buvo paskirtas į 20 būrio 5 miegamojo 6 vietą. Pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, tačiau konkrečiai jų neįvardijo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas 20 būryje galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti. Pareiškėjui atsisakius eiti į paskirtą būrį, jo elgesys buvo įvertintas, kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas, todėl 2018. kovo 9 d. nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Už analogišką pažeidimą 2018 m. kovo 12 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vienam mėnesiui. Pareiškėjas 2018 m. kovo 11 d. paaiškinime nurodė, kad atsisako eiti gyventi į paskirtą miegamąjį, nes jame bausmę atlieka rūkantys nuteistieji. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, gyvenamosiose patalpose rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma. Uždaroje zonoje rūkymo priemonės sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Per visą bausmės atlikimo laiką pareiškėjas yra kelis kartus atsisakęs gyventi jam paskirtame būryje ir niekada nenurodė asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę jo sveikatai ar gyvybei. Atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, taigi nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 49-1183 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 2S-1215 „Dėl skundų išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundai dėl Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 49-1183 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas M. A. buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui (b. l. 45). Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. kovo 11 d. apie 19.25 val. atsisakė vykdyti administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį (20 būrio (201 brigada) 5 gyvenamąją patalpą). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda pareiškėjas 2018 m. kovo 13 ir 2018 m. balandžio 2 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 2S-1215 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundų netenkino ir konstatavo, jog nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 4-6, 61, 62-63).

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Ginčijamų sprendimų nepagrįstumą ir neteisėtumą pareiškėjas grindžia iš esmės keliomis aplinkybėmis: pirma, pareiškėjas tvirtina, kad jokio drausmės pažeidimo nepadarė, antra, jis neturėjo būti skiriamas į vieną kamerą su rūkančiais asmenimis, trečia, kad pareigūnai neatsižvelgė į pareiškėjo žodžiu nurodytas aplinkybes, jog paskirtame būryje kilo nesutarimų su kitu nuteistuoju.

Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad režimo pažeidimo nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje esančių Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad nuteistasis M. A. 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. kovo 9 d. atsisakė gyventi jam paskirtame 20 būryje ir konkrečių atisakymo priežasčių nenurodė (b. l. 7, 43, 44). Dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi paskirtame būryje buvo sudaryta komisija, kuri nenustatė, kad pareiškėjas 20 būryje galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti (b. l. 40).

2018 m. kovo 11 d. 19.25 val. pareiškėjas taip pat atsisakė gyventi paskirtame būryje (b. l. 46, 47). Iš pareiškėjo 2018 m. kovo 11 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad atsisakymą gyventi paskirtame būryje pareiškėjas motyvavo tuo, jog kiti nuteistieji kameroje rūko (b. l. 48). Už administracijos nurodymų nevykdymą 2018 m. kovo 11 d. (atsisakymą gyventi paskirtame būryje) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui (b. l. 45).

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 , 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Pareiškėjas nurodo, kad drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 buvo laikomi rūkantys asmenys, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikia. Kaip matyti iš atsakovo į bylą pateikto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-56 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždaroje zonoje“ 1.1 ir 1.2 punktų, pataisos namų gyvenamosiose patalpose rūkyti draudžiama. Nuteistųjų, laikomų uždarosios zonos kamerose, rūkymo priemonės laikomos specialiai tam įrengtose dėžutėse uždarosios zonos koridoriuje (b. l. 50-51). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad drausmės grupėje laikomi nuteistieji rūko kiemuose pasivaikščiojimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl nuostatų, numatančių draudimą rūkyti gyvenamosiose patalpose, įgyvendinimo Alytaus pataisos namuose. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog buvo verčiamas gyventi vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas aiškiai nenurodė, kokie konkrečiai asmenys ir kada gyvenamojoje patalpoje rūkė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją nurodydamas konkrečius rūkančius asmenis. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atsisakė eiti į paskirtą būrį dėl to, kad konfliktavo su kitu nuteistuoju ir grėsė pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Bylos duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas atliko tyrimą, kurio metu pareiškėjas jokių konkrečių priežasčių dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje nenurodė, o Kriminalinės žvalgybos skyriaus nenustatė, kad nuteistieji paskirtame būryje galėtų dėl ko nors konfliktuoti (b. l. 40-41). Pokalbio su Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistu metu pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, neįvardijo nuteistųjų, su kuriais konfliktuoja, pavardžių (b. l. 49). Teismas pažymi, kad 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. balandžio 2 d. skundais kreipdamasis į Kalėjimų departamento direktorių, minėtų aplinkybių pareiškėjas taip pat nenurodė (b. l. 61, 62-63). Teismas pažymi, kad iš pareiškėjo 2018 m. kovo 11 d. paaiškinimo, jog jis atsisako gyventi su rūkančiais asmenimis, taip pat negalima daryti išvados, jog atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – Kriterijai) 3 punkte numatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, numatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas pažymi, kad pareiškėjui BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda buvo paskirta už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Iš Alytaus pataisos namų 2018 m. birželio 22 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus taip pat matyti, kad pareiškėjui už režimo pažeidimus eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos, iš eilės antrą kartą pareiškėjas nevykdė administracijos nurodymų (b. l. 35-38), kas, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėja režimą. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad skiriant drausminę nuobaudą tinkamai buvo įvertintas pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir tuo būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Būtent už nustatytą pažeidimą – atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus – pareiškėjui pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui. Nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 2S-1215 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimo išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 49-1183 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 2S-1215 „Dėl skundų išnagrinėjimo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAudrius GrauželisAsta Urbonienė