Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja),

dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

kaltinamajam K. S. (K. S.) (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. S. gynėjos advokates Julijos Asovskajos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam K. S., gim. (duomenys neskelbtini), užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini), kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. birželio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1459-827/2024 K. S. kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis, 2023 m. gruodžio 9 d. 00.37 val., daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju I. H. metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam į nugarą, tuo padarydamas šiam durtinę-pjautinę, kiauryminę (atsiveriančią į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei rankomis tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam I. H. į įvairias kūno vietas, padarydamas šiam kairiojo IX šonkaulio lūžį, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir poodines kraujosruvas kairiame šone, dešiniame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu savo veiksmais sunkiai sutrikdė I. H. sveikatą. Tokiais savo veiksmais K. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalis.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, K. S. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. gruodžio 9 d. 01.15 val. (1 t., b. l. 135).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gruodžio 10 d. nutartimi K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. vasario 9 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. vasario 6 d. nutartimi K. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. balandžio 9 d.

5. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2024 m. kovo 22 d. gauta Vilniaus miesto apylinkės teisme.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi pratęstas K. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. birželio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Kaltinamojo K. S. gynėja advokatė Julija Asovskaja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį pratęsti K. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.

7.1. Gynėjos teigimu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartis yra nepagrįsta. Skunde nurodoma, kad dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, nuo pat sulaikymo momento K. S. davė išsamius parodymus, savo kaltės iš esmės neginčija, netrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti privalomus veiksmus, nevengė sulaikymo, nesipriešino (teismo nutartyje tokie veiksmai nėra nurodami), yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, priimdamas nutartį pratęsti suėmimą, turi vadovautis BPK 119 ir 122 straipsniuose numatytomis taisyklėmis.

7.2. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pratęsimo pagrindo buvimas konstatuotas pažeidžiant reikalavimą vertinti reikšmingų aplinkybių visumą, nes pagristas manymas turėjo būti konstatuojamas įvertinus visumą asmenybę ir socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių – šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas turi atsižvelgti ir vertinti visas, t. y. ne tik kaltinamajam nepalankias ar teisėjo nuožiūra pasirinktas, BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas, aplinkybes.

7.3. Nusikalstamos veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, negali būti reikšmingesni ar lemiami už kitus kriterijus, nurodytus BPK 122 straipsnio 2 dalyje. Pažymima, kad gresianti bausmė galėtų tik padidinti bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet negali būti šio pagrindo įrodymu. Nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymint, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais pagrindais, kad asmuo gali bėgti ar slėptis, tik dėl to, kad jam inkriminuoti sunkus nusikaltimai, dėl ko jam gresia griežta su laisvės atėmimo susijusi bausmė, o suėmimo taikymo pagrindų negali nulemti nei didelė apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas.

7.4. Gynėjos įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje vienareikšmiškai teigiama, kad tai yra viena iš lemiamų aplinkybių, nors ir papildyta kitomis aplinkybėmis. Daroma išvada, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino kitų K. S. aplinką apibūdinančių ir suėmimo pratęsimo iki minimumo sumažinančių aplinkybių buvimą – K. S. dirbo, bent jau manė, kad yra oficialiai įdarbintas, gaudavo algą. Ne kartą pažymėjo, kad teismui paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, ketina grįžti į darbą ir atlyginti padarytą žalą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad K. S. yra neteistas, Lietuvoje gyveno nuomojamame bute, kur iki šiol yra saugomi jo daiktai ir per darbdavį palaikomas ryšys su buto savininku dėl tolimesnės galimybės nuomotis kambarį.

7.5. Skunde pažymima, kad nei prokuroras pareiškime, nei teismas nutartyje nekonstatavo ketinimų išvykti į užsienį, kokių nors konkrečių ryšių užsienyje, kuriais K. S. galėtų pasinaudoti realizuojant savo ketinimą pasislėpti nuo teismo. Nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje neįvardinti jokie duomenys, pagrindžiantys tai, kad K. S. kada nors bandė bėgti ar slėptis, ar kad planuoja tai padaryti, jeigu jam būtų pakeista šiuo metu taikoma kardomoji priemonė į švelnesnę. Taigi nei viena reali aplinkybė, kuri leistų teigti, kad egzistuoja galimybė realizuoti pabėgimą/pasislėpimą, nėra konstatuota.

7.6. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje kelis kartus pažymėta, jog K. S. yra kaltinamas įvykdęs sunkų nusikaltimą, už kuri gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė ir tik realus laisvės atėmimas, kad bausmė gali būti paskirta virš vienerių metų. Vis tik, gynėjos teigimu, neįvertinta tai, kad asmenims pritaikius, pavyzdžiui, BK 54 straipsnio 3 dalį, gali būti paskirta bausmė ir nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Be to, turint duomenis, kad asmuo yra Ukrainos pilietis, akivaizdu, jog pabėgti į (duomenys neskelbtini) neturi planų – kitu atveju, jis būtų tai padaręs dar iki inkriminuojamo įvykio.

7.7. Nurodoma, kad K. S. yra suinteresuotas greitesniu proceso užbaigimu, kad būtų nustatyta tiesa byloje ir jis žinotų savo likimą. Manoma, kad taikant kelias tarpusavyje suderintas švelnesnes kardomąsias priemones galima pasiekti BPK numatytus tikslus. Gynėjos įsitikinimu, teismas realiai galėjo parinkti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau dėl formalaus požiūrio to nepadarė, ir pažeidė BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

9. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja advokatė palaikė skundą bei prašė jį tenkinti, o prokuroras – atmesti.

I. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo K. S. gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundas atmestinas.

10. Susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, kaltinamojo gynėjos skundo argumentais, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, teisėjų kolegija, spendžia, jog žemesnysis teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino visumą jo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų, bei kaltinamajam K. S. pagrįstai pratęsė taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

11. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

12. Būtina kardomųjų priemonių, taip pat ir suėmimo, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo ir pratęsimo klausimą, nebūtina turėti jų tiek, kiek reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, sprendžia, kad jie atitinka pirmiau aptartą duomenų kardomajai priemonei skirti (pratęsti) pakankamumo kriterijų – tokie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, iš dalies ir kaltinamojo K. S. parodymuose, nukentėjusiojo I. H., liudytojų N. H., J. Š., E. K. parodymuose, specialisto išvadoje Nr. S 19/2024(01), pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje.

13. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam K. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) numatytu pagrindu.

14. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

15. Šiuo atveju pratęsdamas suėmimo terminą žemesnysis teismas atsižvelgė į K. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir sankcijos griežtumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. S. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Kaip teisingai nurodyta gynėjos skunde, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai – šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti. Sutiktina su gynėjos skundo argumentu, kad K. S. neteistas Lietuvoje ir gresianti pakankamai griežta sankcijoje numatyta bausmė negali būti vieninteliu bei pakankamu riziką, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, pagrindžiančiu veiksniu. Vis tik, tokios rizikos buvimą nagrinėjamoje byloje patvirtina ir kitos aplinkybės.

16. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slapstymosi) tikimybę, tačiau baudžiamosios bylos duomenys liudija apie K. S. turimus stiprius ryšius Lenkijoje ir Vokietijoje. Teisėjų kolegija laiko svarbia aplinkybe tai, kad kaltinamasis yra Ukrainos pilietis, į Lietuvą atvykęs tik 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, nežinoma, ar yra išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, nors kaltinamasis nurodo, kad šiuo metu dokumentai yra tvarkomi Migracijos skyriuje. Nors gynėja skunde pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog K. S. yra Ukrainos pilietis, jis pabėgti į (duomenys neskelbtini) neturi planų – kitu atveju, jis būtų tai padaręs dar iki inkriminuojamo įvykio, tačiau teisėjų kolegija tokį argumentą vertina kaip deklaratyvų, nesudarantį pagrindo manyti, jog tai sulaikys kaltinamąjį likti Lietuvos Respublikoje ir nesislėpti nuo vykstančio proceso kitose valstybėse. Iki to laiko, kol atvyko į Lietuvą, kaltinamojo teigimu, jis 4 (ketverius) metus dirbo Lenkijoje, o Vokietijoje gyvena kaltinamojo dukra, taigi, šiuo atveju egzistuojantys ryšiai užsienio valstybėse yra pakankamai realūs ir kelia pasislėpimo riziką.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. yra nesusituokęs, duomenų apie jo nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje byloje nėra. Nors, kaip nurodo K. S., Lietuvoje nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra šiuo metu laisvas, o su nuomotoju palaikomas ryšys per darbdavį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonę, kurioje, kaip teigiama, įsidarbino elektromontuotoju), tačiau tokius jo teiginius patvirtinančių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje nepateikta. Be kita ko, nėra ir jokių duomenų apie kitokio pobūdžio K. S. socialinius saitus Lietuvoje – artimus šeimos narius, turtinius ryšius ar pan. Atsižvelgiant į tai, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką ir joje gyvena tik nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, darytina išvada, jog kaltinamojo su Lietuvos Respublika nesieja tvirti socialiniai, ekonominiai ryšiai.

18. Be to, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjos skunde nurodyti argumentai, kad K. S. siekia greito bylos išnagrinėjimo ir bausmės jam paskyrimo, kad neturi interesų ar motyvų slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Nurodytina, kad siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

19. Būtent aptartų aplinkybių nagrinėjamo klausimo kontekste užtenka išvadai, kad išlieka reali tikimybė, jog paleistas į laisvę kaltinamasis, kuris neturi tvirtų socialinių, ekonominių ir šeiminių santykių, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Darytina išvada, kad tik taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę bus užtikrintas nepertraukiamas kaltinamojo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime bei galimai ir nuosprendžio vykdyme, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė realų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

20. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas (taip pat ir pratęsiamas jo taikymas) tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Spręstina, kad kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams nėra per griežtas, atsižvelgiant į galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą ir K. S. charakterizuojančius duomenis, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors intensyvia priežiūra, namų areštu ar kitomis procesinėmis priemonėmis ir būtų atliekama kaltinamojo kontrolė bei tam tikru mastu suvaržyta fizinio judėjimo laisvė, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, neturima neabejotinų duomenų apie kaltinamojo gyvenamąją vietą, be to, taikant nurodytas kardomąsias priemones nebūtų pilnai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų užsienio valstybėse, kuriose kaltinamasis turi ryšių. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir proceso stadiją, spręstina, kad suėmimo taikymas K. S. yra pagrįstas ir proporcingas.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kardomoji priemonė nėra taikoma neribotą laiką. Šiuo atveju kaltinamasis K. S. sulaikytas ir jam kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma nuo 2023 m. gruodžio 9 d., o skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, suėmime išbūtas laikas sieks 6 (šešis) mėnesius. BPK 127 straipsnio 11 dalis nustatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurios tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties metų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pratęsus suėmimo terminą bus pažeisti BPK numatyti reikalavimai.

22. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu kaltinamajam K. S. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos, BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ar Konvencijos 5 straipsnio, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro be pirmiau paminėtų aplinkybių atsižvelgusi ir į kaltinamajam gresiančią bausmę.

23. Įvertinus visa, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo K. S. gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 , 127 ir 130 straipsniais,

nutaria:

atmesti kaltinamojo K. S. (K. S.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.