Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Narkui, atsakovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R2K grupė“ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ 2009-09-29 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu, 128 440,27 Lt priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-01-14 tarp šalių buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 09-01-14/1-01, pagal kurią atsakovė UAB „R2K grupė“ įsipareigojo atlikti statybos darbus, o ieškovė UAB „Edija“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 328 440 Lt (b. l. 9–22). 2009-03-06 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 9ST021/R2K, pagal kurią ieškovė UAB „Edija“ įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovė UAB „R2K grupė“ įsipareigojo sumokėti subrangovui už atliktus darbus 190 000 Lt (b. l. 24–36). Papildomais susitarimais dėl papildomų darbų atlikimo užsakovas už papildomus darbus įsipareigojo sumokėti 89 902 Lt (b. l. 37, 38). 2009-09-29 šalys pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, pagal kurį pagal abi įmonės be pinigų pervedimo atliko 128 440,27 Lt užskaitymą ir UAB „Edija“ 2009-09-29 liko skolinga UAB „R2K grupė“ už atliktus subrangos darbus 89 886,73 Lt ( b. l. 46). Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-30 nutartimi ieškovei UAB „Edija“ iškėlė bankroto bylą (b. l. 47–49).

Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-917/2003). Byloje pagal pobūdį ir turinį buvo pareikštas actio Pauliana, siekiant apginti visų BUAB „Edija“ kreditorių interesus. CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad 2009-09-29, pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, UAB „Edija“ jau buvo nemoki, todėl negalėjo pasirašyti suderinimo akto. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Edija“ 2009-09-01 turėjo 8 248 571,31 Lt skolinių įsipareigojimų ir didžioji dalis šių įsipareigojimų buvo pradelsti daugiau kaip 90 dienų (b. l. 50–55). Iš bandomojo balanso, sudaryto 2009-09-29, nustatyta, kad įmonė turėjo ilgalaikių, trumpalaikių skolų, prekybos skolų, skolų tiekėjams ir kitų įsipareigojimų, iš viso UAB „Edija“ turėjo įsipareigojimų už 9 809 633,89 Lt, o įmonės turtas sudarė 10 381 248,82 Lt (b. l. 56–65). Be to, pažymėtina, kad UAB „Edija“, pateikdama atsiliepimą į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, sutiko su bankroto bylos iškėlimu, nurodė, kad įmonė yra nemoki (b. l. 47). Todėl teismas remdamasis bylos duomenimis, daro išvadą, kad pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą, UAB „Edija“ jau buvo nemoki (CPK 178 str., 185 str.). Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad aktą šalys sudarė iki bankroto bylos iškėlimo, todėl įskaitymas neprieštarauja bankroto procedūras reglamentuojančio įstatymo nuostatoms, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju reikia išskirti faktinį ir teisinį įmonės nemokumą. Teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas priėmus nutartį iškelti įmonei bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodytų bylos duomenų, UAB „Edija“ žinojo, patvirtino, kad yra nemoki, t. y. jau iki bankroto bylos iškėlimo egzistavo faktinis įmonės nemokumas. Be to, atsakovė teigdama, kad prievolių įskaitymas draudžiamas tik po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, vadovaujasi senesne teismų praktika ir neatsižvelgia į vėlesnes nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-94/2010). Iš dalies atsiskaičius su UAB „R2K grupė“, jai buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, o sudarydama tokį sandorį UAB „Edija“ neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl konstatuotina, kad pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą buvo pažeistos kitų UAB „Edija“ kreditorių teisės, nes buvo sumažintos jų galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo kreditinius reikalavimus.

Pagal CK 6.66 str. 2 d. dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Šiuo atveju atsakovė dirba nekilnojamojo turto rinkoje, todėl jai turėjo būti žinoma bendra Lietuvos finansinė padėtis bei sudėtinga situacija statybos ir nekilnojamojo turto srityje, t. y. atsakovė negalėjo nežinoti apie didėjantį įmonių bankroto skaičių. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, elgdamasi sąžiningai ir apdairiai, turėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, tuo, ar įmonei nėra inicijuotas bankrotas. Pažymėtina, kad informacija apie pareikštus ieškinius dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo skelbiama viešuosiuose teismų tinklalapiuose. Todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovę pripažinti nesąžininga sandorio šalimi (CK 6.66 str. 2 d., CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybės teismas daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.) ir pripažinti UAB „Edija“ ir UAB „R2K grupė“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento. Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, t. y. priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atkurti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią pinigai grąžinami bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir jie naudojami atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. pripažinus UAB „Edija“ ir UAB „R2K grupė“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią iš atsakovės priteistina ieškovei 128 440,27 Lt.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 569 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti UAB „Edija“ ir UAB „R2K grupė“ 2009-09-29 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo bei likučių suderinimo aktą negaliojančiu.

Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei 128 440,27 Lt.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R2K grupė“ 3 569 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.