Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. K. Š. ir A. D. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, tretysis asmuo T. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. D. ieškinys su visais jo priedais buvo išsiųstas jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Teismas bandė juos įteikti, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1393/2007, tačiau procesiniai dokumentai atsakovui taip pat nebuvo įteikti. Atsižvelgiant į tai, teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, CPK 130 str. numatyta tvarka, nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimo tekstą, atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto puslapyje dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (52-53 b.l.). 2017-06-15 nutartimi minėtame interneto puslapyje pranešama, jog byla bus nagrinėjama 2017-07-03 14:00 val. teismo posėdyje (55 b.l.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bet jis į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir iš jo nebuvo gautas pareiškimas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, bei į ieškovo prašymą, byla, atsižvelgiant į vaiko interesus, išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Tretysis asmuo T. Š. ieškovo ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad sesers būklė yra ganėtinai sunki, pati negali savimi pasirūpinti, tuo labiau ir savo dukra. T. Š. rūpinasi ir prižiūri tiek atsakovę, tiek jos dukrą. Nurodė, kad mergaitė yra pripratusi prie jo, su savo tėvu niekada nesimatė, kalbos barjeras yra, nesusišnekėtų. Nuo pat gimimo, kaip viena šeima augo ir gyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina yra N. K. Š. (6 b.l.). Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-23-786/2011 nustatė, kad L. Š. tėvas yra A. D. (14 b.l.). Atsakovė N. K. Š. viena augino dukrą L. Š.. Atsakovas kurį laiką domėjosi dukra, siuntė jai pinigus, tačiau atsakovei N.K. Š. sugrįžus gyventi į Lietuvą, jų ryšiai nutrūko, A. D. priteisto išlaikymo dukrai nemoka, ja nesidomi. 2016 m. gegužės mėnesį N. K. Š. susirgo galvos smegenų infarktu. Ligos antrasis priepuolis pasikartojo 2016 m. pabaigoje. Atsakovės N. K. Š. būklė po du kartus persirgto galvos smegenų infarkto yra sudėtinga, jai reikalinga kito asmens pagalba (10, 11 b.l). Atsakovė N. K. Š. yra neįgali, jai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (9 b.l.). Dėl šios priežasties ji negali tinkamai pasirūpinti dukra, atstovauti jos interesų. Atsakovas A. D., būdamas nepilnametės dukters L. Š. tėvu neatlieka savo pareigų dukrai, neužtikrina nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir tokiu būdu neauklėja, neprižiūri ir neišlaiko dukters. Atsakovui nustačius tėvystę dukters L. Š. atžvilgiu bei priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, jis išlaikymo dukrai nemoka, ja nesidomi, nebendrauja. Teismas sprendžia, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra L. Š. bei neteikia priteisto išlaikymo. Ieškinyje nurodytas aplinkybes apie susiklosčiusią situaciją bei ieškovo atstovės paaiškinimus patvirtina į bylą pateikta rašytinė medžiaga. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-04-27 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33-786/2011 L. Š. tėvu pripažintas A. D., iš jo priteistas išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur ik vaiko pilnametystės (14-15 b.l.). 2016 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu L. Š. laikinuoju globėju paskirtas T. Š. (18 b.l.).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kai vaikai atskiriami nuo tėvų. Tai atvejai, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Iš ieškovo atstovės, atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė N. K. Š. dėl persirgto galvos smegenų infarkto negali pasirūpinti dukra, atstovauti jos interesų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra neįgali, 20 procentų darbinga, jos būklė patenkinama, ji sunkiai vaikšto, kalba apsunkinta, jai reikalinga kito asmens pagalba apsitarnaujant (9-11 b.l.). Teismas nesurinko duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, nepilnametė L. Š. atskirtina nuo jos motinos atsakovės N. K. Š. (CK 3.178 str. 1 d.).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas A. D. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., nepilnamečiam vaikui neatlieka. Atsakovas A. D. vengia atlikti savo pareigas savo nepilnamečiam vaikui, juo visiškai nesirūpina, nesidomi, jo neišlaiko (CK 3.192 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų, gyvenimo sąlygų, materialinės ir dvasinės gerovės. Teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovo valdžia jo vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovui neterminuotai tėvų valdžią jo dukters L. Š. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 str.).

Dėl nepilnamečiam vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba - vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 str.). Vaiko globa (rūpyba) gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).

Kadangi nepilnametė L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atskirtina nuo motinos N. K. Š., bei jos atžvilgiu apribotina atsakovo tėvo A. D. valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, todėl L. Š., sulaukusiai 10 metų amžiaus, nustatytina nuolatinė globa.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu dėl vaiko laikinosios globos L. Š. nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gruodžio 1 d. L. Š. laikinuoju globėju paskirtas T. Š., kuris sutinka būti L. Š. nuolatiniu globėju (18, 21 b.l.). Teismas išnagrinėjęs į bylą pateiktą medžiagą, sprendžia, kad T. Š. šeimoje tiek buitinės gyvenimo sąlygos, tiek asmeninės savybės, sveikatos būklė yra tinkamos vaiko gyvenimui ir auklėjimui, jo vystymuisi bei visiškai atitinka vaiko teises ir interesus. Teismas nesurinko duomenų, patvirtinančių, kad T. Š. dėl materialinių, moralinių, asmeninių ir kitokių savybių negalėtų tinkamai įgyvendinti globėjo pareigų. Kitų asmenų, galinčių globoti L. Š., nėra. Esant paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog nėra kliūčių paskirti T. Š. L. Š. nuolatiniu globėju (CPK 502 str. 4 d.). Todėl nepilnametei nustatytina nuolatinė globa, jos nuolatiniu globėju, gaunamų lėšų ir paprastuoju turto administratoriumi skirtinas T. Š., o nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su globėju (CK 3.238 str. 2 d., CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.260 str. 1 d., 3.261 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaiką nuo tėvų, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Iš atsakovo A. D. išlaikymas nepilnametei dukrai L. Š. priteistas 2011-04-27 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu. Atsakovei N. K. Š. diagzonuotas galvos smegenų infarktas, ji yra neįgali, 20 procentų darbinga, ji negali pasirūpinti savimi, jai reikalinga kitų asmenų pagalba, atsižvelgiant į išdėstytą, išlaikymas iš atsakovės nepilnametei dukrai L. Š. nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo atsakovo A. D. elgesio ir nesirūpinimo nepilnamete dukra, bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl neterminuot tėvo valdžios apribojimo priteistinos iš atsakovo A. D.. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos 41 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo), bei 11,77 Eur pašto išlaidų (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d. ). Patenkinus ieškinį dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, iš atsakovės N. K. Š. turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir pašto išlaidos) į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovės sveikatos būklės jos turtinė padėtis yra sunki, taip pat teisingumo ir sąžiningumo principus, atsakovė N. K. Š. atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 96 str.).

Teismo sprendimas dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (LR CPK 496 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos N.K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti tėvo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), valdžią dukters L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatiniu globėju, gaunamų lėšų ir turto paprastuoju administratoriumi paskirti T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nuolatinio globėjo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir neterminuot tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. D. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 11,77 Eur (vienuolika eurų 77 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.