Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu, įskaityta į bausmės laiką R. G. laikinojo sulaikymo nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2017 m. spalio 23 d. laikas, ir paskirta galutinė 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Nuspręsta išieškoti iš R. G. valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y.:

2017 m. spalio 22 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,82 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo R. G. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent bausmės individualizavimo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialioje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. G. arešto bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir parinko bei paskyrė teisingą bausmę.

6.1. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kuri gali būti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad arešto bausmė, kuri yra griežtesnė negu bauda, R. G. buvo paskirta atsižvelgus į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, įvertinus nuteistojo asmenybę. R. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. nusikaltimą padarė praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas atlikęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už pasipriešinimą policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą (t. 1, b. l. 87–90). Be to, jis buvo baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir susijusius su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam ir duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 68–74). Taip pat R. G. nedirba (t. 1, b. l. 51), nors su sugyventine turi dukrą, bet ji auga pas globėjus (t. 1, b. l. 47, 54), o (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje jis apibūdintas kaip nepastovaus būdo, neatsakingas, vengiantis mokėti išlaikymą asmuo (t. 1, b. l. 54).Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė, individualizuodamas bausmę. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad R. G. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 17) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę įvertino kiekvieną atskirai, jų santykį bei reikšmingumą ir, skirdamas bausmę, į jas atsižvelgė. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, leidžia teigti, jog arešto bausmė yra adekvati ir teisinga bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė arešto bausmę, kuri normos sankcijoje nustatytų bausmių sistemoje nėra pati griežčiausia bausmės rūšis, ir pagrįstai nusprendė neskirti baudos bausmės.

6.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis R. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet toks jis nesijautė ir vyko močiutei nupirkti vaistų, t. y. nuteistasis R. G. siekė kilnaus tikslo darydamas nusikalstamą veiką. Tačiau šio konkretaus tikslo galima siekti kitais teisėtais būdais ir tokiu būdu nedarant baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kuria buvo keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka nesukeliant rimtesnių tokio poelgio padarinių, nes nuteistasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl įtartino automobilio vairuotojo manevravimo (t. 1, b. l. 2). Iš bylos medžiagos matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis dalyvavo projekto (duomenys neskelbtini) veiklose nuo 2017-11-07 iki 2018-01-12 ir dalyvavimą sėkmingai baigė (t. 2, b. l. 15), tačiau nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip ši programa prisidėjo prie jo asmenybės pokyčių bei gyvenimo būdo keitimo proceso. Nuteistasis nurodo, kad baigė šią programą ir jau turi susiradęs darbą, liko tik įsidarbinimo formalumai, tačiau nepateikė duomenų dėl paties surasto darbo pobūdžio, konkrečiai jį įvardijant, taip pat nepateikė jokios informacijos apie savo darbdavį, su kuriuo galbūt yra sulygtas darbas, ir liko, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tik įsidarbinimo formalumai. Be to, nuteistasis nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip jam pavyktų suderinti darbą ir močiutės, kurią jis teigia prižiūrintis, pačią priežiūrą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta arešto bausmė yra didelė kliūtis, nes tokiu atveju bus atitolinti nuteistojo įsidarbinimo planai. Tačiau įsidarbinimo planai lieka tik planais, kurie nebūtinai gali virsti objektyvia tikrove. Nuteistasis prašo paskirti piniginę baudą, tačiau nepateikia dokumentų, kurie leistų įvertinti jo galimybes baudos bausmę įvykdyti, o pateikia tik abstraktų teiginį, jog pinigų gaus ateityje iš mamos. Kitaip tariant, pinigų, kuriais nuteistasis planuoja sumokėti baudą, jis iš tiesų netgi neturi, bet tikisi šių pinigų gauti iš mamos, taip pat negali jų uždirbti dirbdamas, nes įdarbinimas taip pat turėtų įvykti ateityje, kadangi likę įdarbinimo formalumai nėra sutvarkyti. Be to, piniginės baudos apmokėjimas ne paties nuteistojo turimomis ir (ar) savo pastangomis uždirbtomis piniginėmis lėšomis, bet kito asmens, ir nagrinėjamu atveju – mamos, negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą pasiekti bausmės specialiosios (individualiosios) prevencijos tikslą – paveikti bausmę atlikusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirta arešto bausmė yra didelė kliūtis, nes nebus kam prižiūrėti močiutės, tačiau apeliaciniame skunde nepateikti jokie duomenys, kurie leistų teismui manyti, jog nuteistasis R. G. iš tiesų prižiūri močiutę, o ne tokią priežiūrą deklaruoja. Ta aplinkybė, kad nuteistasis yra charakterizuojamas kaip nepastovaus būdo, neatsakingas asmuo, kurio dukra gyvena pas globėjus ir kuris vengia mokėti išlaikymą, kuris pats piniginėmis lėšomis yra išlaikomas, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, mamos, kuris ne tik kad padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis turi atsakyti, tačiau ją darydamas jis taip pat demonstravo savo, kaip eismo dalyvio, neatsakingumą prieš kitus eismo dalyvius, tokiu savo poelgiu keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ar turtui, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar jis iš tiesų gali prisiimti atsakomybę už kitą žmogų ir nagrinėjimu atveju prižiūrėti savo močiutę. Be to, nuteistojo močiutei nustatytas (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-18, nuteistasis Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 82–84) ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės (t. 1, b. l. 77). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis negalėjo visą laiką, kaip teigiama apeliaciniame skunde, prižiūrėti močiutę. Kaip matyti iš šių aplinkybių, priežiūra, kuri reikalinga nuteistojo močiutei, objektyviai gali būti užtikrinta ir be nuteistojo R. G. pagalbos. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl bausmės individualizavimo nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė yra per griežta ir neteisinga bausmė, kuri turėtų būti keičiama į švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, daro išvadą, kad R. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta bausmė yra teisinga. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendis, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.