Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus įgalioto atstovo Daliaus Čepono apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo L. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 str. 1 d. 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. surašytas ATP protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas L. Š. PĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovu, pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., kadangi, esant visiems darbo sutarties požymiams, leido A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirbti, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus įgaliotas atstovas D.Čeponas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: pripažinti L. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir nubausti po 6500 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (iš viso 13000 Lt bauda).

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog L. Š. savo veiksmais nepažeidė nelegalaus darbo objekto ir tokio objekto pažeidimui nebuvo kilusi grėsmė, o buvo pažeistas tik reikalavimas pranešti apie asmenų socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui, nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nelegalaus darbo sampratą bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus. Nurodo, jog Darbo kodekso 98 str., kuris apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką ir sampratą, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikytina veika, kuria vieną dieną iki numatytos darbo pradžios darbdavys nėra pranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią, nepaisant to ar yra sudaryta darbo sutartis ar ne.

Teigia, jog byloje esančiame A. B. paaiškinime nurodyta, kad jis pradėjo dirbti L. Š. įmonėje 2013-07-10, tačiau darbo sutartį pasirašė tik 2013-07-11. Šių aplinkybių teismas nepagrįstai neaptarė bei nevertino. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad G. P. nurodė, jog dirbti minėtoje įmonėje pradėjo dirbti ir pasirašė darbo sutartį 2013-07-09.

Anot apelianto, byloje surinkti įrodymai patvirtina L. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ str. 1 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad L. Š. veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad L. Š., būdamas L. Š. PĮ „A“ vadovu, G. P. 2013-07-09 ir A. B. 2013-07-10 nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido dirbti nelegalų darbą. G. P. 2013-07-09 dirbo betonuotoju, A. B. 2013-07-10– pagalbiniu darbininku (b.l. 11-14).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-07-08 patalpino skelbimą, kad reikalingi darbuotojai ir 2013-0-09 atsirado kandidatai. A. B. ir G. P. įmonėje pradėjo dirbti ir darbo sutartys su jais buvo sudaryta 2013-07-10. Apie jų įdarbinimą Sodrai pranešė 2013-07-12, nes įmonė maža ir turi tik padedančią buhalterę, kuri laiku neišsiuntė pranešimo. Norint prisijungti prie Sodros duomenų bazės ir pažiūrėti, ar viskas gerai sutvarkyta, reikia elektroninio parašo, kurio jis neturi. Sutinka, kad Sodrai nebuvo laiku pranešta apie darbuotojų įdarbinimą, bet nesutinka su nelegaliu darbu.

Nors L. Š. kaltu padarius šį pažeidimą prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai.

G. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2013-07-09 dirbo L. Š. PĮ „A“ statybos objekte (b.l. 8).

Kaip matyti iš A. B. rašytinio paaiškinimo, jis L. Š. PĮ „A“ dirbti pradėjo 2013-07-10, o darbo sutartį pasirašė 2013-07-11 (b.l. 7).

Iš byloje esančių darbo sutarčių Nr.63 bei Nr.62 matyti, kad A. B. bei G. P. sudarė darbo sutartis su įmonės savininku L. Š. 2013-07-09, darbo pradžia – 2013-07-10 (b.l.11-14).

Darbo sutarčių registravimo žurnale nurodyta, jog G. P. ir A. B. su įmonės savininku L. Š. sudarė darbo sutartis 2013-07-09, darbo pradžios data 2013-07-10 (b.l.17, 18).

Byloje esančiame Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad, atlikus patikrinimą 2013-07-12, L. Š. PĮ „A“ objekte dirbo A. B., kuris paaiškino, jog dirba nuo 2013-07-10, tačiau darbo sutartį pasirašė 2013-07-11. 2013-07-16 atlikto patikrinimo metu rastas dirbantis G. P., kuris nurodė, jog įmonėje dirbti pradėjo 2013-07-09, tą dieną pasirašė darbo sutartį. L. Š. paaiškino, kad su minėtais darbuotojais darbo sutartys pasirašytos 2013-07-09, darbo pradžia - 2013-07-10. VSDFV apie A. B. ir G. P. įdarbinimą pranešta 2013-07-12 (b.l. 3, 4).

Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto, apie G. P. ir A. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV Vilniaus skyriui pranešta 2013-07-12 08.51 val., pranešime nurodyta socialinio draudimo pradžios data 2013-07-10 (b.l. 6).

Taigi, įvertinus nustatytus duomenis, konstatuotina, kad tiek G. P., tiek A. B. L. Š. įmonėje „A“ dirbo nesudarę darbo sutarčių (G. P. 2003-07-09, A. B. 2013-07-10).

Darbo kodekso 98 str. 1 d. reglamentuota, jog nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustačius, jog G. P. bei A. B. L. Š. įmonėje dirbo, pastarasis apie priėmimą į darbą privalėjo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. L. Š. argumentai, jog VSDFV Vilniaus valdybai nebuvo pranešta apie jų įdarbinimą dėl techninių trukdžių, tik patvirtina šią aplinkybę. Pažymėtina, jog darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, kol nebūna sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. P. bei A. B. dirbo nelegaliai, nustatyta tvarka apie dirbančiuosius nepranešus VSDFV, direktoriaus L. Š., kuris buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą įmonėje „A“, veiksmai atitinka ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimo sudėtį.

Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimas yra naikinamas, kaip nepagrįstas, ir priimamas naujas nutarimas.

Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, jų padarymo aplinkybes, L. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, t.y. asmuo dirba, duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. Š. paskyrus ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: L. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir jam skirti 6 000 Lt (šešių tūkstančių litų) baudą.

I. L. Š., kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutarimas neskundžiamas.