- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- N-444-824-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B. ) skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už tai, kad jis 2007 m. balandžio 13 d. apie 3 val. 50 min., Antakalnio g., Vilniaus m., vairavo automobilį VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtariamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyrio įgalioto pareigūno 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. E 229857 A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių (b. l.9).
Šalies argumentai
A. B. 2007 m. gegužės 11 d. skundu ir 2007 m. rugpjūčio 12 d. papildytu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Paaiškino, kad policijos pareigūnai nepagrįstai apkaltino jį tuo, jog vairavo neblaivus. Sustabdžius policijos pareigūnams ir jiems pareiškus, kad įtaria neblaivumu, jis paaiškino, jog alkoholio kvapas sklinda iš automobilio dėl išsipylusio alaus, tačiau pareigūnai nepatikėjo šiais jo paaiškinimais, nuvežė į policijos komisariatą ir pareikalavo prisipažinti, kad vairavo neblaivus. Manė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai jam surašė tik dėl to, kad jis pareiškė policijos pareigūnams, jog jie elgiasi neteisėtai. Teigė, jog pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolas už vengimo neblaivumo patikrinimo buvo surašytas jam nedalyvaujant ir jis nebuvo supažindintas su šiuo protokolu. Manė, kad byloje nėra nustatytas jo vengimo neblaivumo patikrinimo faktas.
A. B. teigimu, pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 10 punkto, kuriame nustatyta, jog sulaikius, kaip įtariama, neblaivu (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareiškėjo teigimu, byloje esančiuose dokumentuose nebuvo nenurodoma kokių priemonių buvo imtasi neblaivumo nustatymui ir kokiais veiksmais A. B. atsisakė neblaivumo nustatymo.
Nurodė, jog nustatant priskiriamą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokole apsiribota neaiškia formuluote – „vairavo automobilį įtariamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo". Pažymėjo, jog protokolo turinys turi įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, tuo tarpu minėtame protokole nurodoma formuluotė yra išimtinai bendro pobūdžio formaliai perrašyta iš ATPK 126 straipsnio 3 dalies normos dispozicijos turinio, todėl jis neatitinka teisės aktų reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi A. B. skundą atmetė.
Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjęs ir skundžiamą nutarimą (b. l. 9) priėmęs pareigūnas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 10-11), pranešimu dėl A. B. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 12). Minėtuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jie A. B. vairuojamą automobilį stabdė patikrinimui pastebėję, kad jis važiuoja pernelyg lėtai, sustabdę ir kalbėdami su vairuotoju pajuto, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eidamas svyravo. Įtarus neblaivumu ir pristačius į komisariatą A. B. vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė pasirašyti visus šio teisės pažeidimo įforminimo dokumentus. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad A. B. nepasirašė dokumentų neįrodo, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo įtarti, jog jis vairavo neblaivus. Teismo teigimu, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose aiškiai aprašyta pagal kokius požymius jie įtarė, jog A. B. vairavo neblaivus.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas teisingai vertino bylos įrodymus ir jais remdamasis skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį pažeidimą.
Teismas taip pat pažymėjo,. jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo jokių duomenų, kad policijos pareigūnai objektyviai negalėjo patikrinti A. B. neblaivumo (girtumo) specialiu alkoholio matavimo prietaisu. Neblaivumo patikrinimui policijos turimomis neblaivumo patikrinimo priemonėmis jis buvo pristatytas į policijos įstaigą. Teismo teigimu, neblaivumo patikrinimas nebuvo atliktas tik dėl tos priežasties, jog neblaivumu įtariamas A. B. , vairavęs transporto priemonę, atsisakė patikrinimo. Be to, teismo teigimu, atsisakymo pasitikrinti dėl neblaivumo fakto A. B. iš esmės neneigė ir aiškina, kad pareigūnai nepagrįstai jį įtarė vairuojant neblaiviam.
III.
2007 m. spalio 24 d. apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. E 229857 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta neteisingai pritaikius ir išaiškinus teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), t. y. teismas visiškai nepasisakė dėl skunde nurodomos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5–V–462 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos taikymo, neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkto nuostatas, bei netinkamai aiškino ATPK 260 straipsnio nuostatas. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl minėtų argumentų, jų nevertino, ir prieštaraujant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 106 straipsnio 3–5 punktams, bei 87 straipsnio 3 daliai apskritai jų skundžiamoje nutartyje nenurodė. Apelianto manymu, tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas sąmoningai ir nepagristai išvengė privalomo motyvuoto teisinio skunde nurodytų argumentų vertinimo.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog A. B. neneigė aplinkybės, kad atsisakė pasitikrinti dėl neblaivumo fakto, neatitinka realybės. Nurodo, kad su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi dėl vienintelės priežasties, - kad nepagrįstai buvo apkaltintas jog vengė neblaivumo patikrinimo.
Likusioje apeliacinio skundo dalyje apeliantas nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba 2007 m. lapkričio 16 d. atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
A. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 126 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 126 straipsnio 3 dalis numatė, kad <...> neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde A. B. nurodo, jog nevengė girtumo patikrinimo, o jo sulaikymo metu buvo blaivas.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 25–26), tarnybinių pranešimų (b. l. 10–11), matyti, jog sustabdžius A. B. ir įtarus, jog jis gali būti neblaivus, pastarasis buvo pristatytas į policijos nuovadą, siekiant nustatyti neblaivumo faktą. Pristatytas į nuovadą apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė pasirašyti protokole bei pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 12). Protokole, tarnybiniuose pranešimuose išdėstyti teiginiai yra nuoseklūs, juos protokolą surašęs pareigūnas patvirtino ir teismo posėdžio metu (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; b. l. 48–49).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, jog A. B. vengė neblaivumo patikrinimo, pagrįstumo, o apelianto teiginiai, kad pareigūnų parodymai yra melagingi ir jis nevengė neblaivumo patikrinimo, yra nepagrįsti ir vertintini, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, jog pareigūnai, siekdami nustatyti jo neblaivumo (apsvaigimo) faktą, pažeidė Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462, (toliau – ir Instrukcija) 10 ir 11 punktų reikalavimus.
Nurodytose nuostatose nustatyta, kad sulaikius, kaip įtariama, neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (10 p.), o jeigu vairuotojas teigia, kad yra blaivus (neapsvaigęs) ir vengia patikrinimo blaivumui ar apsvaigimui nustatyti, surašomas protokolas, o tarnybiniame (-iuose) pranešime (-uose) būtinai nurodomi neblaivumo (apsvaigimo) požymiai ir kokiu būdu vengta patikrinimo, be to, pridedamas medicinos specialisto aktas apie patikrinimo vengimą.
Pirmiausia pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 25–26) yra nurodytas vengimo pasitikrinti neblaivumą faktas, o V. B. sulaikiusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog apeliantas atsisakė neblaivumo patikrinimo ir pateikiami požymiai, leidžiantys manyti jos sulaikytasis buvo neblaivus – stiprus alkoholio kvapas iš burnos, nerišli kalba (b. l. 10–11).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 4 punktas). Policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 5, 10 punktai).
Minėtų taisyklių pažeidimą apeliantas sieja su aplinkybe, jog jį sustabdę policijos pareigūnai neturėjo priemonių jo neblaivumui nustatyti, todėl jis turėjo būti vežamas ne į policijos nuovadą, bet į sveikatos priežiūros įstaigą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pažymėjęs, jog, sistemiškai analizuojant paminėtas Taisyklių nuostatas, policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda (2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007).
Kadangi policijos pareigūnai turėjo technines galimybes nustatyti (paneigti) A. B. neblaivumo faktą policijos nuovadoje, atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis neblaivumui patikrinti turėjo būti pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareigūnai, siekdami nustatyti (paneigti) A. B. neblaivumo faktą bei fiksuodami pastarojo neblaivumo patikrinimo vengimą, nepažeidė nurodytų Taisyklių ir Instrukcijos nuostatų, todėl apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įstatymų leidėjas nustatė pagrindinę administracinę nuobaudą – baudą nuo 2000 iki 3000 litų bei papildomą nuobaudą – teisės vaiduoti transporto priemones atėmimą nuo 24 iki 36 mėnesių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 30, 30², 31 ir 32 straipsnių nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių – yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežt, todėl pagrindo švelninti administracinę nuobaudą sankcijos ribose taip pat nėra.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.