Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-29 · Administracinė byla Nr. AS-438-295-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
AS-438-295-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Pinus Proprius“, L.R.V., M.P.
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-438-295/2009Procesinio sprendimo kategorija 70.1;74 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Pinus Proprius“, L.R.V., M.P. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi byla dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. T2-6 panaikinimo, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gegužės 12 d. projektavimo sąvado Nr. 191, 2007 m. liepos 30 d. projektavimo sąvado Nr. 280, 2007 m. spalio 17 d. statybos leidimo Nr. 278, 2007 m. lapkričio 28 d. statybos leidimo Nr. 328 panaikinimo buvo sustabdyta. Taip pat šia nutartimi teismas priėmė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pinus Proprius“ prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą ryšium su individualia byla. Šiuo prašymu teismo buvo prašoma ištirti, ar Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosaugos planas (toliau - ir Planas ar ginčo planas), kurį Palangos miesto savivaldybės, kaip teritorijų planavimo organizatoriaus, užsakymu parengė M.P. projektavimo firma, atitiko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kurie galiojo ginčo plano priėmimo metu.

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosaugos plano priėmimo procesas neatitiko aukščiau minėtų įstatymų reikalavimų, nes Planas nebuvo viešai apsvarstytas, patikrintas Klaipėdos apskrities administracijoje bei suderintas Kultūros vertybių apsaugos departamente. Prašyme nurodo, kad ginčo planu be Kultūros vertybių apsaugos departamento suderinimo nustatytos individualios apsaugos zonos, kurioms taip pat buvo nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimai, kurie galėjo būti nustatyti tik pačiai nekilnojamajai kultūros vertybei.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepime nurodė, kad byloje pareiškėjo prašymo reikalavimai formuluojami remiantis ginčo plano sprendinių reikalavimais, todėl abejonės dėl Plano teisėtumo turi būti panaikintos.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosaugos planas yra patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d.sprendimu Nr. 134. Pažymėjo, kad M.P. projektavimo firmos parengtas ginčo planas yra suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu 1994 m. balandžio 2 d.6 raštu Nr. 13-11, o tai patvirtina ir žyma, esanti ant Plano viršelio. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, ginčo planas atitiko teisės aktų reikalavimus ir yra teisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašymas yra abstraktus ir tiesiogiai nesusietas su individualia administracine byla, todėl tikslintinas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad nagrinėjo tik žemės sklypo S.Neries g. 44, Palangoje, detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T2-6, sprendinių atitiktį ginčijamo plano sprendiniams, tačiau nenagrinėjo šio specialiojo teritorijų planavimo dokumento teisėtumo, t.y. jo sprendinių ir procedūrų dokumentų, todėl neturi teisinio pagrindo manyti, kad ginčo planas neteisėtas. Nurodė, kad Planas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Kadangi ginčo plano įregistravimas nepanaikintas, tretysis suinteresuotasis asmuo padarė išvadą, jog šis Planas yra galiojantis ir teisingas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartimi administracinę bylą pagal UAB „Pinus Prorpius“ prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo nutraukė.

Teismas konstatavo, jog šiuo atveju neabejotina, kad teismo prašoma ištirti būtent norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, nes šis aktas priimtas administravimo funkcijas vykdžiusio administravimo subjekto – Palangos miesto tarybos; šiuo aktu nustatytos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei atitinkamos elgesio taisyklės. Pažymėtina, kad „ [...] norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-63-03). Taigi, „[...] esminis požymis, skiriantis norminį teisės aktą nuo individualaus pobūdžio teisės akto, yra asmenų, kuriems aktas yra skirtas, apibrėžtumas. Individualus teisės aktas yra skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o norminis aktas yra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I6-9/2002).

Teismas pabrėžė, kad jo iš esmės prašoma ištirti, ar Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neprieštarauja teisės aktų, galiojusių šio plano priėmimo metu, nuostatoms. Teismo nuomone, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosaugos planas buvo pradėtas ruošti kaip regeneracijos projektas ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sudėtinė dalis, tačiau registre įregistruotas kaip specialusis planas. Šis planas patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134. Išraše apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus įrašyta, kad ginčo plano originalas saugomas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje . 2008 m. spalio 27 d. nutartimi teismas pareikalavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateiktų ginčo plano originalą. 2009 m. sausio 13 d. teismo posėdyje nutarta pareikalauti ginčo plano originalo ir iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos. Tačiau, kaip nustatė teismas, Plano originalo nei viena iš institucijų neturi, teismui pateiktos du ginčo plano kopijų paketai. Teismas pastebėjo, kad pateikti ginčo plano dokumentų paketai iš esmės skiriasi pagal susiūtų lapų kiekį ir turinį: Palangos miesto savivaldybė pateikė ginčo plano susiūtų ir sunumeruotų dokumentų kopijas (Palangos miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (19.4)-D3-3979; Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė tik susiūtų, bet tinkamai nesunumeruotų, iš dalies nesusiūtų ir nepatvirtintų ginčo plano dokumentų kopijas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neginčytina, kad Planas patvirtintas būtent savivaldybės subjekto, t. y. atstovaujamosios savivaldos institucijos – savivaldybės tarybos. Pagal ginčo plano priėmimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip viena iš savivaldos institucijų įvardinta ir savivaldybės taryba – renkama atstovaujamoji savivaldos institucija (žr. 1994 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. I-533 redakciją, „Valstybės žinios“, 1994, Nr. 55-1049). Ginčo plano patvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. I-119 redakcija, žr. „Valstybės žinios“, 1993, Nr. 12-296). Šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad „aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.“ (žr. „Valstybės žinios“, 1993, Nr. 12-296). Teismas pabrėžė, jog nustatyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 134, kuriuo patvirtintas Planas, buvo paskelbtas, laikantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnio nuostatų. Be to, minėtame sprendime nenumatyta ir jokia kita ginčo plano įsigaliojimo diena. Aplinkybė, kad Planas 1999 metais įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, teismo nuomone, nelaikytina įrodančia, jog Planas buvo paskelbtas, o vertintina kaip aplinkybė, formaliai patvirtinančia ginčo plano teisinės registracijos faktą kaip teritorijų planavimo dokumento. Teismas nevertino ginčo Plano galiojimo kaip teritorijų planavimo dokumento, nes tai nėra šios bylos dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog, išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas gali skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu. Šio įstatymo 116 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Iš šių nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas, administraciniams teismams pavesdamas tirti galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, siekė šios teisenos tvarka nutraukti prieštaraujančių įstatymui ar Vyriausybės aktams norminių administracinių aktų galiojimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčo planas kaip norminis teisės aktas ipso iure yra negaliojantis, nes Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d/ sprendimas Nr. 134, kuriuo patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, nepaskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti taikomas praktikoje kaip norminis administracinis aktas. Teismas, analizuodamas ir vertindamas faktines bylos aplinkybes, sistemiškai aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respubli­kos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. kovo 6 d. įstatymo redakcija Nr. I-119) 11 straips­nio nuostatas, padarė išvadą, kad administraciniams teismams nėra teismingos bylos dėl prašymų ištirti, ar nepradėję galioti norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė savivaldybių institucijos, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Taigi ginčo akto tyrimas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo tvarka nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla nutrauktina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I3-14/2001, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I6-03/2007).

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo keliamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 134 paskelbimo spaudoje ir pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti šios faktinės aplinkybės tyrime, teikiant įrodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis naikintina, kaip priimta pažeidžiant procesines teisės normas, kas neabejotinai sąlygojo skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei suponuos neteisingą individualios bylos dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 8 d. sprendimo Nr.T2-6 „Dėl žemės sklypo S.Nėries 44, detaliojo plano patvirtinimo" pripažinimo negaliojančiu, kurioje pareiškėjo reikalavimai grindžiami Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano sprendiniais, neteisingą išsprendimą.

Atskiruoju skundu atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutarties motyvus, nurodant, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 134 nėra norminis teisės aktas.

Atskirajame skunde nurodo, jog pačiame Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendime Nr. 134 nebuvo nustatyta jokia bendra elgesio taisyklė, todėl jis turėtų būti vertinamas tik neatsiejamai su specialiuoju paminklosauginiu planu, t. y. 95 lapų dokumentu. Tokio dokumento dėl jo apimties bei formato (plano sprendiniai nurodyti brėžiniuose) neįmanoma paskelbti vietinėje spaudoje. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginį planą vertinant kaip sudėtinę detaliojo plano dalį, Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šis planas negalima vertinti kaip norminio, todėl jo įsigaliojimui nėra taikomas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" nuostatos.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai taikė teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 11 straipsnį.) bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis naikintina.

2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nutartyje nepasisakydamas dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosaugos plano galiojimo kaip teritorijų planavimo dokumento, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė nagrinėtos bylos aplinkybes, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis naikintina.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano įregistravimas nepanaikintas, darytina išvada, kad šis specialusis teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir laikytinas teisingu, kol nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, apie tai nepasisakė, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį (visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes), todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis naikintina.

4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas UAB „Pinus Proprius" prašymą, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 ir 111 straipsnį, o priimdamas skundžiamą nutartį, priėmė sprendimą, nenumatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnyje, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis naikintina.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Pinus Proprius“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Specialusis paminklosauginis planas buvo parengtas nesilaikant Specialiojo planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrųjų taisyklių reikalavimų;

2. Specialiuoju paminklosauginiu planu buvo siekiama papildyti (pakeisti) Vyriausybės nutarimu patvirtinto Palangos miesto generalinio plano nuostatas, o toks Specialusis paminklosauginis planas galėjo būti tvirtinamas tik pakeitus Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas Palangos miesto generalinis planas,

3. Specialusis paminklosauginis planas nebuvo viešai apsvarstytas, jis nebuvo patikrintas Klaipėdos apskrities ir jis nėra tokios apimties, kurią nustatė tuo metu galiojęs Teritorijų planavimo įstatymas (t.y. nėra dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atliktas specialiojo plano sprendinių socialinių ir ekonominių pasekmių, poveikio aplinkai vertinimas);

4. Specialiuoju paminklosauginiu planu nekilnojamosioms kultūros vertybės (t.y. Palangos miesto istorinės - centrinės dalies, 126,5 ha) individualios apsaugos zonos buvo nustatytos Palangos miesto savivaldybės, o ne Kultūros vertybių apsaugos departamento ir jos buvo didesnės nei nustatė įstatymas, taip pat nekilnojamosioms kultūros vertybės individualioms apsaugos zonoms (t.y. teritorijoms) buvo nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimai, kurie galėjo būti nustatyti tik pačiai nekilnojamąjai kultūros vertybei, o ne jos apsaugos zonoms.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti iš dalies – panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vadovaujantis įstatymų nuostatomis ir atsižvelgiant į minėtą administracinių teismų praktiką, neabejotinai Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas laikytinas norminiu teisės aktu, nes jis nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti ne vieną, o daug kartų. Šis aktas adresuotas ratui asmenų, apibūdintų ne individualiais, o rūšiniais požymiais. Tai abstraktus teisės aktas, veikiant po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje, pvz., rengiant tam tikro žemės sklypo, patenkančio į Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano teritoriją, detalųjį planą.

2. Tretysis suinteresuotasis asmuo sutinka su Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirajame skunde išdėstyta nuomone, kad UAB „Pinus Proprius" Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas prašymas ištirti Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano teisėtumą yra abstraktaus pobūdžio.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą nurodo, jog su šiuo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškina, jog nėra teisinio pagrindo Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą laikyti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalimi, nes abu šie teritorijų planavimo dokumentai patvirtinti skirtingais Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Be to, ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas įregistruotas kaip atskiras teritorijų planavimo dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija ko nstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais, neapibūdintų subjektų grupei. ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis numato, jog administracinis aktas – tai vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas.

Pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo specialią tvarką administraciniame teisme nustato ABTĮ 16 skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“ (ABTĮ 110 – 117 straipsniai).

Pagal ABT 110 straipsnį, su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Be to, vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kiti suinteresuoti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Analizuojant ABTĮ 2 straipsnio 13 bei 15 dalyje apibrėžtą norminio administracinio akto sąvoką, matyti, jog daugelis įstatyme nurodytų šio akto požymių yra vertinamieji, tai yra kiekvienu atveju teismui nustatant ar aktas, dėl kurio teisėtumo į teismą kreipėsi atitinkamas subjektas, yra norminis būtina įvertinti daugelį objektyvių požymių: išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Tai pabrėžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8 – 78 – 06 J.Veselka v. Kauno miesto savivaldybė.

Taigi, darytina išvada, jog tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus. ABTĮ 86 straipsnis numato, kad administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus bei konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, priimdamas sprendimą, tai yra išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Dėl šios priežasties, konstatuotina, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą kreipiasi ABTĮ 110 ir 111 straipsnyje nurodyti subjektai ir nėra akivaizdžių požymių, kad aktas, kurio teisėtumas ginčijamas yra individualus bei nenustatoma kitų teismui paduoto prašymo trūkumų (ABTĮ 37 straipsnis), byla pagal atitinkamo subjekto prašymą privalo būti nagrinėjama iš esmės. Tokiu atveju, jei išnagrinėjus bylą bei ištyrus pateiktus įrodymus nustatoma, kad ginčijamas aktas nėra norminis, priimamas sprendimas prašymą atmesti (ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ja buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Pinus Proprius“ prašymo ištirti norminio administracinio teisės akto - Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosaugos plano - teisėtumą ryšium su individualia byla. Tačiau, nagrinėdamas šį prašymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį prašymą, iš esmės netyrė ir nevertino nei ginčijamo akto, kaip teritorijų planavimo dokumento, turinio, nei jame suformuluotų reikalavimų (taisyklių) pobūdžio ir jų privalomumo vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, nei kitų svarbių aplinkybių, kurias, kaip jau buvo minėta, būtina nustatyti administraciniam teismui nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus. Šiuo klausimu teismas nurodė tik tai, jog aktas, kurio teisėtumą prašoma ištirti, priimtas administravimo funkcijas vykdžiusio administravimo subjekto – Palangos miesto savivaldybės tarybos, be to, šiuo aktu nustatytos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei atitinkamos elgesio taisyklės.

Kartu konstatuotina ir tai, jog ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėjant UAB „Pinus Proprius" prašymą dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano teisėtumo ištyrimo ir kilus abejonėms dėl minėto plano paskelbimo teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir jo galiojimo, teismas privalėjo proceso šalims, pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus, t. y. turėjo suteikti teisę proceso šalims įrodyti minėto norminio administracinio akto paskelbimo faktą. To nepadaręs, t. y. apsiribojęs proceso šalių nuožiūra pateiktų įrodymų tyrimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirieji skundai tenkinami, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis panaikinama perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tuo tarpu atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atskirasis skundas atmetamas, kadangi šiuo skundu prašoma pakeisti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Pažymėtina, jog ABTĮ 151 straipsnis, apibrėžiantis apeliacinės instancijos teismo teises priimti procesinius sprendimus išnagrinėjus atskirąjį skundą, tokios teismo procesinio sprendimo rūšies nenumato.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas