Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-648/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
1-55-648/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00625-2005-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Ieškovas
UAB“L (duomenys pakeisti)“
Kaltinamasis
D. R. D.
Advokatai
Grigorijus Leonovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-648/2013Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00625-2005-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1., 1.1.8.1.2., 1.2.14.6.2., 2.1.7.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei ir Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui, civilio ieškovo UAB“L (duomenys pakeisti)“ atstovui S. G., gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui, kaltinamajai D. R. D., viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

D. R. D., gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. D., veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir G. B., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surastos G. B. (turinčios verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 5300 litų už G. B. nesuteiktas paslaugas, po ko iš G. B. paimtus 5300 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. spalio 6 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 5300 litų į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ už G. B. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 5300 litų turtinės žalos.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir G. B., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surastos G. B. (turinčios verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius šiai įmonei 2950 litų už G. B. nesuteiktas paslaugas, po ko iš G. B. paimtus 2950 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. spalio 28 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 2950 litų į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ už G. B. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 2950 litų turtinės žalos.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir G. B., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surastos G. B. (turinčios verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius šiai įmonei 2900 litų už G. B. nesuteiktas paslaugas, po ko iš G. B. paimtus 2900 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. lapkričio 16 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius 2900 litų į G. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Hansabankas“ už G. B. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 2900 litų turtinės žalos.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir R. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius šiai įmonei 2600 litų už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 2600 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. vasario 22 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius 2600 litų į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 2600 litų turtinės žalos.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir R. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 3600 litų už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 3600 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. vasario 23 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 3600 litų į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 3600 litų turtinės žalos.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir R. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 5500 litų už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 5500 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. vasario 25 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 5500 litų į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 5500 litų turtinės žalos.

Taip pat ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą ir R. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2005 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į jos surasto R. G. (turinčio verslo liudijimą) sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 7000 litų už R. G. nesuteiktas paslaugas, po ko iš R. G. paimtus 7000 litų pasidalinti tarpusavyje, po ko, 2005 m. kovo 1 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius jai įmonei 7000 litų į R. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB Vilniaus banke“ už R. G. nesuteiktas paslaugas, išgrynino šiuos pinigus bei gautus grynuosius pinigus pasidalino ir tokiu būdu iššvaistė svetimą UAB „L“ turtą, padarydamos minėtai įmonei 7000 litų turtinės žalos.

Taip pat D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į D. R. D. sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 300 litų už D. R. D. nesuteiktas paslaugas, po ko pagal D. R. D. tariamą sutartį gautus pinigus iš UAB „L“ pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. spalio 18 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 300 litų į D. R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, ji kartu su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, juos išgrynino iš D. R. D. sąskaitos bei gautus grynuosius pinigus pasidalino tarpusavyje, padarydamos UAB „L“ 300 litų turtinės žalos.

Taip pat D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama kaltinamajai, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į D. R. D. sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 2100 litų už D. R. D. nesuteiktas paslaugas, po ko pagal D. R. D. tariamą sutartį gautus pinigus iš UAB „L“ pasidalinti tarpusavyje, po ko 2004 m. lapkričio 5 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 2100 litų į D. R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, ji kartu su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, juos išgrynino iš D. R. D. sąskaitos bei gautus grynuosius pinigus pasidalino tarpusavyje, padarydamos UAB „L“ 2100 litų turtinės žalos.

Taip pat D. R. D., tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, turint tikslą iššvaistyti svetimą turtą, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad ji 2004 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu organizavo nusikalstamą veiką parengdama nusikalstamą veiką – pasiūlydama D. U., dirbusiai UAB „L“ vyr. buhalterės pareigose, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, į D. R. D. sąskaitą nepagrįstai pervesti UAB „L“ priklausančius 400 litų už D. R. D. nesuteiktas paslaugas, po ko pagal D. R. D. tariamą sutartį gautus pinigus iš UAB „L“ pasidalinti tarpusavyje, po ko 2005 m. kovo 24 d. nepagrįstai pervedus iš UAB „L“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Vilniaus bankas“ priklausančius šiai įmonei 400 litų į D. R. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“, ji kartu su kaltinamąja, kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą, kuriai atliekamų pareigų pagrindu buvo patikėtas turtas, juos išgrynino iš D. R. D. sąskaitos bei gautus grynuosius pinigus pasidalino tarpusavyje, padarydamos UAB „L“ 400 litų turtinės žalos.

Tokiais bendrais veiksmais tęstinės veikos metu D. R. D. padarė UAB „L“ 32650 litų turtinės žalos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.

Kaltinamoji D. R. D. kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. U. ji susipažino maždaug 2002 m, tačiau iki bylos pradžios ją pažinojo kaip D. J.. D. U. periodiškai jai paskambindavo ir ko nors paklausdavo. 2003-2004 m. U. jai skambindavo pasikonsultuoti buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais. 2004 m. pasikeitė įstatymai ir buvo sudėtingas PVM įstatymas. Tada ji ją susirado ir pasakė, kad ji dirba įmonėje, kuri įveža medicinos prekes, ir kad jai visai neaišku kaip reikia skaičiuoti PVM. Tada ji prašė ją konsultuoti, sakė, kad ji susitarė su direktoriumi, galima sudaryti konsultavimo sutartį. Ji su ja derino sutartį, viena kitai siuntinėjo, taisė. D. U. jai atvežė sutartį su direktoriaus parašu, tada ji pasirašė du egzempliorius, vieną jų pasiėmė D. U.. Pastaroji klausdavo, jos fiksuodavo, kiek jai (D. R. D.) užduodama klausimų, kiek ji sugaišta laiko konsultuodama. Susidarydavo po 200-300 litų per mėnesį, todėl darbų aktai yra skirtingų sumų. Jai nereguliariai mokėdavo, nors sutarties pabaiga buvo 2004 m. gruodžio mėn., paskutinis pavedimas buvo tik 2005 m. kovo mėn. Abonentinis mokestis buvo spalį, lapkritį ir gruodį. Pas ją rado jos pasirašytas sutartys, nes ji pasilieka sutartis. Dėl parašo ir anspaudo jai tikrai nekilo jokio klausimo, nes ji niekada nebuvo susidūrusi su tokiu dalyku, juolab, kad anspaudas buvo tikras. Iš viso už jos paslaugas buvo sumokėta 3000 Lt. Ji sutartį sudarė su įmone, bet viską tvarkė D. U.. Ji konsultavo tik ją, į įmonę nuvykusi nebuvo. Konsultuodavo telefonu ir elektroniniu paštu. Ji deklaravo 3000 Lt pajamas gautas iš „L“. Visa sumą ji gavo pavedimais.

G. B. buvo jos draugė, ji tvarkė jos buhalterinę apskaitą, todėl jos kompiuteryje buvo visi G. B. duomenys. Pažįsta ir R. G., nes ji tvarkė jo žmonos buhalterinę apskaitą. Ji supažindino G. B. su D. U.. Ši teiravosi apie vertėją ir ji pasakė, kad turi vertėją. O su G. ji nepažindino. Kai jai pasakė, kad D. grąžino pinigus, ji paklausė ar pasiėmė kasos pajamų orderį ir tada ji sužinojo, kad tarp jų vyko kažkokie sandėriai. Kad jie nepasiėmė kvito sužinojo, kai prasidėjo byla. Ją apklausiant ji nežinojo kas ta D. U.. Tada ji nuėjo į „L“ ir parodė direktoriui sutartis. Ji buvo išsigandusi ir pasakė, kad direktorius atsakingas už buhalterinę apskaitą, tačiau ji nieko ten negąsdino. Mano, kad jeigu jie būtų sumokėję pinigus neteisėtai, nebūtų užskaitę jos darbų ir būtų atsiradusi skola, jai būtų atsiuntę skolų suderinimo aktą ir įmonės dokumentuose matytųsi jos skola. Tokių aktų ji nėra gavusi, reiškia, visi aktai yra užskaityti, nes ji iš tikrųjų teikė paslaugas.

Pas ją rastos be parašų sutartys su G. B., galėjo būti juodraštis, nes dėl akių uždegimo ji nebegali skaityti dokumentų kompiuterio monitoriuje, tai juos atsispausdina. Ji neįveda sutarčių į apskaitą kol jos nepasirašytos. Ji gauna sutarties projektą patikrinti, ji atsispausdina ir jei gerai, tada ji pasirašoma. Dėl G. sutarčių, tai gali būti, kad jo žmona Gi. atnešė kaip juodraščius. Jai klientai neša tik juodraščius, būna daro šablonus ir pamiršta tai datą pakeisti, tai, kad nebūtų klaidų, ji viską patikrindavo.

Jokių pinigų ji negavo, nes ji gaudavo didelį uždarbį. Nebuvo tokios schemos, kad už neatliktus darbus ji dalintųsi pinigus. G. B. parodymuose sakė, kad ji įdėjo į voką pinigus ir perdavė atseit per ją, bet ji voko nežiūrėjo. Yra buvęs atvejis, kad G. B. jai atnešė pirmą sutarties egzempliorių savo apskaitai, padavė voką ir pasakė, kad čia egzemplioriai D.. Ji nežino, kas ten buvo tame voke, bet abejoja, kad ten buvo pinigai. Ji pripažįsta, kad ji , G. B. ir D. U. buvo susitikusios, bet apie fiktyvias sutartis kalbos nebuvo. G. atveju ji irgi jokių pinigų nesidalino.

Žemesnės instancijos teismas

G. B., kuriai baudžiamasis persekiojimas nutrauktas dėl senaties, teisme parodė, kad su D. R. D. yra pažįstama, buvo bendradarbės, šiuo metu nebendrauja. Su UAB „L“ ji tiesiogiai reikalų neturėjo, bendravo tik su vienu asmeniu - D. U.. Ji turėjo pasirašiusi sutartį su UAB „L“. Tai turėjo būti vertimo paslaugų sutartis. Ji realių paslaugų neteikė, tačiau buvo sumokėtas atlygis. Iš pradžių ji nesuprato, kad ta sutartis yra fiktyvi, tą suvokė tik vėliau. Koks buvo sumokėtas atlygis - nepamena. Ji tų pinigų nepanaudojo ir visą sumą grąžino UAB „L“ pavedimu kaip juridiniam asmeniui. Teismo metu ji prisipažino kalta ir to pasėkoje ji grąžino UAB „L“ tą sumą. Buvo du kartai, kai ji grąžino pinigus. Pirmą sykį ji atidavė pinigus kai prie jos ofiso atvažiavo D.R.D. ir D.U., ir ji pinigus joms atidavė, tai buvo ne vienas kartas ir ji nebepamena, ar jos kartu buvo ar atskirai. Gali būti, kad pinigus atidavė per tris kartus. Ji nepamena ar D.R.D. paprašė sudaryti fiktyvią sutartį. Neprisimena, kas paruošė tą sutartį, tai buvo jos sutarties šablonas. Ne D.R.D. paruošė sutartį. Ji nepamena, kas atnešė jai sutartį pasirašyti. Ji nelabai atsimena visų detalių, todėl prašo vadovautis jos anksčiau duotas parodymais.

R. G., kuriam baudžiamasis persekiojimas nutrauktas dėl senaties, apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta D.R.D., ji buvo jo žmonos įmonės buhalterė. 2005 m. bandydamas užsidirbti pinigų, jis užsiimdavo patalpų remontu, jam paskambino D.U. ir pasiūlė suremontuoti patalpas. Buvo sudarytos sutartys, kaip paskui paaiškėjo jos buvo fiktyvios. Ji jam atnešė dvi sutartis, jis pasirašė, jam paskui D. grąžino sutartis su vadovo parašu. Tų sutarčių pagrindu jam buvo pervesti pinigai, tačiau remonto pradžios laikas buvo atidėliojamas. Po to D. labai greitai paprašė grąžinti pinigus, nurodė, kad atsisako jo paslaugų. Jis visada bendravo tik su D., kuri prisistatė kaip įmonės UAB „L“ vyr. finansininkė. Jis atidavė D. pinigus visą sumą ir paprašė išrašyti orderį. Ji tuo metu neturėjo dokumentų ir pažadėjo jam, kad grįš į įmonę ir išrašys. Jis turėjo išvykti dviem dienoms ir kai grįžo D. jau buvo suimta. Jis padengė 18 tūkst. iš savo asmeninių lėšų, nes negalėjo įrodyti, kad pinigus grąžino. D.R.D. su tuo nėra susijusi. D. U. paskambino jam pati, nes jis dėdavo skelbimus dėl darbų į laikraštį.

Liudytojas S. G. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra UAB „L“ direktorius. Nuo 2004 m. pavasario iki 2005 m. pavasario įmonėje buhaltere dirbo D. U., kuri viena tvarkė visą įmonės buhalterinę apskaitą. Sutartis įmonėje pasirašo tik jis arba būna įgaliotas asmuo. Su D. R. D. tikrai nėra pasirašęs jokios sutarties. Ji, kai buvo atėjusi, atsinešė sutartį, bet jis pasakė, kad jo parašas yra skanuotas ar kopijuotas. D. bandė įrodyti, kad jie tarpusavyje turėjo bendradarbiavimą, kad ji tiekė kažkokias paslaugas įmonei. Jis iš karto pasakė, kad nieko nežino ir nebuvo girdėjęs apie tai ir nieko tikrai nesitarė nei su ja nei su kuo nors kitu. Nuo 1993 m. iki šios dienos įmonės buhalteriją tvarko viena buhalterė, tik atsitikus tam dalykui, metus ar pusantrų buhalteriją tvarkė „A (duomenys pakeisti)“ kompanija, kad atstatytų buhalteriją, o po to vėliau vėl dirbo pastoviai buhalterė.

Jis sužinojo, kad su buhaltere negerai, kai su U. pradėjo nebesutarti. Tada jis paprašė buhalterės, kuri tuo metu buvo dekrete, ankščiau grįžti į darbą. Paskui sužinojo, kad U. nepasirodė darbe, nes ją sulaikė policija. Ta buhalterė, kuri buvo dekrete, susipažinusi su duomenimis kompiuteryje, pasakė, kad į D. U. sąskaitą yra pervedami pinigai. Ji pasakė, kad mato tik 2005 m. ir pervesta kažkur apie 50 000 Lt, dar buhalterė pasakė, kad kabinete „papkės“ tuščios, nėra dokumentų. Tada jis kreipėsi į policiją.

Kas liečia D.R.D., jis žinojo, kad buvo du pavedimai- 2004-11-05 – 2000 Lt., 2004-03-24 400 Lt. Daugiau nežino, gal dar ko nors nenuskaičiavo. Pinigai, kurie buvo pervesti B. ir G., visi sugrąžinti, o D.R.D. - nesugrąžinti. G. nieko neremontavo, pinigus jis grąžino, su B. ta pati istorija - jokių paslaugų ji neatliko. Nereikėjo jam ir D.R.D. paslaugų. Tik jis priimdavo įmonėje sprendimus dėl kokių nors paslaugų gavimo. Nežino, kaip darė U. ir D., tačiau jis tikrindavo banko pavedimus, bet jie buvo padirbti. Pavedimai yra daromi elektroniniu paštu, jis gaudavo banko išrašus. Jis nematė, kad buvo pervesta D. R. D., nes tai buvo paslėpta.

Liudytojui teisiamojo posėdžio metu parodžius 2004-10-06 Paslaugų pirkimo sutartį bei Paslaugų atlikimo aktus Nr. 1,2,3,4 (t. 2, b.l. 130-135), liudytojas pareiškė, kad visuose lapuose ne jo parašai, panašūs, bet ne jo. Jie pasirašyti ne jo ranka, jis nėra specialistas, gali būti, kad ir jie skanuoti. Jis pasirašinėdavo ranka, nenaudojo jokio spaudo.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-197/2009 teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. U. parodė, kad ji visiškai sutinka su tomis sumomis, kurios buvo pravestos pagal D. R. D. kontaktus. D. R. D. jai pasiūlė už tam tikrą procentą išgryninti pinigus. Žmonės jai nebuvo pažįstami, su jais ji buvo supažindinta paskubomis po D. R. D. arešto. Iš pastarosios ji gavo numerius sąskaitų, į kurias reikėjo pervesti pinigus, paruoštas sutartis, verslo liudijimų kopijas ir įkainio sumą. Ji pati sutarčių nerengė, jas gaudavo elektroniniu paštu. Sutartys buvo skubiai forminamos po visų pavedimų, nes buvo stengiamasi sutvarkyti, kadangi visa šia veikla susidomėjo policija. Ikiteisminio tyrimo metu ji melavo. Ji neskenavo direktoriaus parašo. Sutartis su antspaudais ji atiduodavo D. R. D.. G. B. ji padarė du pavedimus. G. B. pinigus nuimdavo ir atiduodavo D. R. D., kuri dalį pinigų atiduodavo jai. Ji nuvažiuodavo pas D. R. D. į darbą ir ten jai pinigus paduodavo voke. Dėl konkrečios pinigų sumos jos nebuvo susitarę, tiesiog pasidalindavo pinigus. Ji nerodė iniciatyvos dėl tokio susitarimo. D. R. D. jai pasiūlė taip elgtis, kad ji turi žmonių, kurie dirba pagal verslo liudijimus ir kuriems galima pervesti pinigus. Su G. B. ji buvo supažindinta prieš pat areštą. Su R. G. ji susitikusi nebuvo, jo kontaktus gavo iš D. R. D. bei visus asmens duomenis ir sąskaitą. Taip pat gavo paruoštą sutartį remonto darbams atlikti. Tada padarė tris pavedimus. R. G. nuimdavo pinigus, perduodavo juos D. R. D., kuri dalį pinigų perduodavo jai. Jai visada likdavo didesnė pinigų procentinė dalis, negu D. R. D.. Su R. G. ji vėliau buvo susitikusi vieną kartą po pavedimų padarymo prieš areštą. Pavedimai D. R. D. nebuvo įforminti sutartimi, bet ji ją daug konsultavo buhalteriniais klausimais. Direktoriui buvo žinoma apie D. R. D. konsultacijas, kadangi tuo metu buvo sudėtinga buhalterinė apskaita įmonėse, kurios prekiavo medicinos įranga (t.1, b.l. 123-126).

UAB „L“ banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2004-2005 metais iš bendrovės banko sąskaitos į D. R. D., G. B. ir R. G. sąskaitas buvo pervedami pinigai (t.3, b.l. 39-49, 59-61).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Teismo ekspertizių centro 2006-11-15 specialisto išvada Nr. 11-2220 (06) patvirtina, kad atlikus UAB“L“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog iš UAB „L“ sąskaitos 2004 m. spalio 6 d. G. B. vardu buvo pervesta 5300 litų, 2004 m. spalio 28 d. – 2950 litų, 2004 m. lapkričio 16 d. – 2900 litų, tai yra viso pervesta 11150 litų, pavedimuose nurodyta, kad apmokėjimai atlikti pagal sutartį.

2004 m. spalio 18 d. D. R. D. vardu pervesta 300 Lt pagal 2004-10-06 paslaugų atlikimo aktą Nr. 1; 2004 m. lapkričio 5 d. – 2100 Lt ; 2005 m. kovo 24 d. – 400 Lt pagal darbų atlikimo aktus 2004 m. lapkričio, gruodžio mėn., viso pervesta 2800 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

2005 m. vasario 22 d. R. G. vardu buvo pervesta 2600 litų, 2005 m. vasario 23 d. – 3600 litų, 2005 m. vasario 25 d. – 5500 litų, 2005 m. kovo 1 d. – 7000 litų, viso pervesta 18700 litų. Pavedimuose taip pat nurodyta, kad apmokėjimai atlikti pagal sutartį.

Tyrimą atlikusi specialistė padarė išvadą, kad iš UAB“L“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke per D. U. darbo laikotarpį nuo 2004-05-17 iki 2005-05-10 nepagrįstai, t.y. nesant pateisinamų dokumentų buvo pervesta G. B. vardu 11150 litų, D. R. D. vardu – 2800 litų, R. G. vardu – 18700 litų, bendra suma sudaro 32 650 litų (t.3, b.l. 32-38).

2008-01-29 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. pateikė 2005-02-17 ir 2005-03-01 Remonto paslaugų suteikimo sutarčių originalus (t.3, b.l. 165-170).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-02-21 specialisto išvadoje Nr. 11-399 (08) nurodyta, jog parašas prie pavardės „S. G.“, esantis 2005-02-17 ir 2005-03-01 Remonto paslaugų suteikimo sutartyse, nėra pasirašytas, o yra išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, tikėtina, kad šis parašas jo panaudojimui tiriamuosiuose dokumentuose buvo nuskenuotas iš kito dokumento. Kategoriškai to teigti negalima, nes galėjo būti panaudota ir skaitmeninė parašo nuotrauka (t.3, b.l.69-71).

Mokėjimo nurodymas Nr. 538 patvirtina, kad UAB“L“ R. G. grąžino be pagrindo gautas lėšas – 18700 litų (t. 3, b.l. 184).

G. B. 2008-02-06 Įtariamosios apklausos protokolas patvirtina, kad apklausos metu įtariamoji G. B. pateikė 2004-10-01, 2004-10-11 ir 2004-11-02 Sutartis dėl vertimo paslaugų atlikimo bei atitinkamai pagal šias sutartis darbų priėmimo perdavimo aktus (t.3, b.l. 185-201).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2008-02-21 specialisto išvadoje Nr. 11-398 (08) nurodyta, kad parašas prie pavardės „S. G.“, esantis 2004-10-01 Sutartyje dėl paslaugų vertimo, jos priede Nr. 1, Darbų priėmimo-perdavimo akte, nėra pasirašytas, o yra išspausdintas lazerinio spausdinimo būdu, paryškinant dalį parašo juoda rašto medžiaga. Tikėtina, kad šis parašas jo panaudojimui tiriamuosiuose dokumentuose buvo nuskenuotas iš kito dokumento. Kategoriškai to teigti negalima, nes galėjo būti panaudota ir skaitmeninė parašo nuotrauka.

Parašas prie pavardės „S. G.“, esantis 2004-10-11 Sutartyje dėl paslaugų vertimo, jos priede Nr. 1, Darbų priėmimo-perdavimo akte bei 2004-11-02 Sutartyje dėl paslaugų vertimo, jos priede Nr. 1, Darbų priėmimo-perdavimo, nėra pasirašytas, o yra išspausdintas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Tikėtina, kad šis parašas jo panaudojimui tiriamuosiuose dokumentuose buvo nuskenuotas iš kito dokumento. Kategoriškai to teigti negalima, nes galėjo būti panaudota ir skaitmeninė parašo nuotrauka. (t. 3, b.l. 73-75).

2008-02-05 Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB“L“ G. B. grąžino be pagrindo gautas lėšas – 11150 litų (t. 3, b.l. 202).

2008-09-11 Dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti kratos metu pas D. R. D. paimti dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad prie D. R. D. PĮ dokumentų rasta šios tyrimui reikšmingi dokumentai: 1) paslaugų teikimo sutartys tarp UAB „L“ ir D. R. D.; 2)sutartis dėl vertimo paslaugų atlikimo G. B. vardu su UAB“L“; 3) paslaugų atlikimo aktas R. G. vardu, užsakovas UAB“L“, vykdytojas R. G.; 4) G. B. piniginių įplaukų ir išlaidų žurnalas; 5) G. B. patento kopija. Iš apžiūrėtų dokumentų matyti, kad pas D. R. D. rastos 2004-10-06 paslaugų teikimo sutartys tarp jos ir UAB“L“, 2004-10-21, 2004-10-12, 2004-10-31, 2004-11-30, 2004-10-31, 2004-12-24 paslaugų atlikimo aktai yra pasirašyti tik D. R. D.. Kratos metu rasti vertimo paslaugų sutartis tarp G. B. ir UAB“L“ nėra pasirašyta, o paslaugų atlikimo aktas R. G. vardu yra pasirašytas tik R. G.. Visuose minėtuose dokumentuose UAB“L“ direktoriaus S. G. parašo bei įmonės antspaudo nėra (t.3, b.l. 124-151).

2005-04-25 D. R. D. Metinė pajamų mokesčių deklaracija už 2004 metų mokestinį laikotarpį patvirtina, kad kaltinamoji D. R. D. deklaravo 2004-11-05 iš UAB“L“ gautas lėšas 2100 litų sumai (t.2, b.l. 85-90).

2006-04-12 D. R. D. Metinė pajamų mokesčių deklaracija už 2005 metų mokestinį laikotarpį patvirtina, kad kaltinamoji D. R. D. deklaravo 2005-03-24 iš UAB“L“ gautas lėšas 400 litų sumai (t.2, b.l. 67-76).

Bylos nagrinėjimo teisme metu D. R. D. teismui pateikė 2004-10-06 Paslaugų suteikimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodyta, kad UAB“L“, atstovaujama direktoriaus S. G. ir D. R. D. sudarė sutartį, kuria įmonė užsakė, o D. R. D. įsipareigojo suteikti paslaugas keliant darbuotojų kvalifikaciją buhalterinės apskaitos, verslo apskaitos ir finansų srityse. Sutartyje yra šalių parašai ir UAB“L“ antspaudas (t. 2, b.l. 130-131). Taip pat D. R. D. teismui pateikė keturis Paslaugų atlikimo aktus, kuriuose yra šalių parašai ir UAB“L“ antspaudas (t.2, b.l. 132-135).

UAB“L“ 2012-07-04 rašte nurodė, jog peržiūrėjus ūkinių operacijų žurnale užfiksuotas operacijas, nustatyta, jog į D. R. D. sąskaitą pervestos lėšos nėra įrašytos į UAB „L“ sąnaudas, visos operacijos užfiksuotos, kaip pervestos lėšos į banką ir kaip gautinos sumos (avansu sumokėtos sumos) (t.4, b.l. 4-16).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2013-02-11 ekspertizės akto Nr. 11-1773 (12), 11-1990 (12) išvada, patvirtina, kad tyrimui pateikto kompiuterio sisteminio bloko „BGM COMPUTER“ s/n (duomenys neskelbtini) standžiajame diske Maxtor Model 90432D2 (S/N (duomenys neskelbtini)) yra du elektroninio pašto laiškai iš 2003 m. laikotarpio, susiję su D. R. D. susirašinėjimu su D. U..

Su pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-133-648/12, 3 tome, (2005-05-16 Daiktų, dokumentų apžiūros protokolas – bylos medžiagoje 64 puslapyje 5 punkte nurodytas „elektroninio susirašinėjimo medžiagos“ išrašas) minimas susirašinėjimas 2004-02-13 tarp R. D. IR D. J. galimai susijęs su darbo kompiuteriu (t.4, b.l. 22-29).

Motyvuojamoji dalis

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamosios D. R. D. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, yra įrodyta.

D. R. D. kaltinama organizavusi didelės vertės svetimo turo iššvaistymą. Pagal Lietuvos Respublikos 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Išvardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvūs ir nebūtina jų visų nustatyti kaltininko veiksmuose. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu aspektu kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims. BK 190 straipsnyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MgL dydį, šiuo atveju 31 250 litų (veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 125 litai).

Kaltinamoji D. R. D. savo kaltę neigė, nepripažino organizavusi svetimo turto iššvaistymą, teisme teigė, kad ji jokių pinigų neteisėtu būdu negavo, su niekuo jų nesidalino, su fiktyviomis sutartimis nesusijusi. Teismas kaltinamosios D. R. D. parodymus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teisme apklaustas liudytojas S. G. neigė pasirašęs sutartis dėl vertimo ir remonto paslaugų su G. B. ir R. G.. Byloje apklausti G. B. ir R. G. irgi patvirtino, jog jie su minėtu liudytoju sutarčių nepasirašė, o bendravo su D. U.. Šią aplinkybę patvirtina ir specialistų išvados, kuriose nurodyta, jog liudytojo S. G. parašai ant tyrimui pateiktų dokumentų yra nepasirašyti, o tikėtina nuskenuoti iš kito dokumento. G. B. teisme patvirtino, jog sutarčių pasirašymo ir pinigų grąžinimo eigoje, ji supratusi, kad sutartys dėl vertimo paslaugų yra fiktyvios, tačiau negalijo prisiminti, ar D. R. D. jai siūlė sudaryti fiktyvią sutartį. G. B. teisme patvirtino, kad ji gautus į sąskaitą pinigus atidavė D. R. D.. G. B. patvirtino kaip teisingus teisme BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintus jos ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad sudaryti fiktyvią sutartį jai pasiūlė D. R. D., ji žinojo, kad vertimo paslaugų UAB“L“ neteiks, o į savo sąskaitą gautus pinigus išgrynino ir atidavė D. U. ir D. R. D. (t.3, b.l. 205-209). Nors kaltinamosios D. U., kuri yra pasislėpusi nuo teismo, nebuvo galimybės apklausti šioje byloje, tačiau ji teismo yra apklausta pagrindinės bylos nagrinėjimo metu. Apklausos teisme metu ji patvirtino, jog D. R. D. jai pasiūlė už tam tikrą procentą išgryninti pinigus, davė jos pažįstamų duomenis ir numerius sąskaitų, į kuriuos ji pervesdavo pinigus, kuriuos ji pasidalindavo su D. R. D.. Ji taip pat nurodė, kad dokumentų – sutarčių projektų nerengė, juos gaudavo elektroniniu paštu. Lyginant D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3, b.l. 107-123) ir teisme, matyti, kad jie skiriasi. D. U. teisme pripažino, jog ji ikiteisminiame tyrime melavo. Teismas vertindamas byloje įrodymus, D. U. parodymais remiasi tik dėl tų aplinkybių, kurias patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Iš G. B. ir R. G. parodymų seka, kad jie su D. U. nebuvo pažįstami. D. R. D. pripažino, kad ji supažindino G. B. su D. U.. Nors R. G. teigė, kad D. U. ji pati susiradusi pagal skelbimą ir D. R. D. nesusijusi su sutarčių pasirašymu ir pinigų grąžinimu, tačiau teismas tokius R. G. parodymus vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius ištirtiems įrodymams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties, savo kaltę neigė, yra pažįstamas su kaltinamąja D. R. D., kuri tvarkė jo žmonos buhalterinę apskaitą, todėl jo parodymai vertintini atsargiai, kaip keliantys pagrįstas abejones jų objektyvumu. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodymo atpažinti metu neatpažino D. U. (t.3, b.l. 181-183), kas tik patvirtina D. U. teiginius, kad ji vieną kartą matė R. G., kai paskubomis buvo supažindinta su juo.

Teismas daro išvadą, kad 2008-09-11 Dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas pas kaltinamąją kratos metu paimtas R. G. vardu surašytas remonto paslaugų atlikimo aktas, ant kurio yra pastarojo parašas, paneigia D. R. D. ir R. G. versiją, kad ji nėra susijusi su UAB“L“ piniginių lėšų iššvaistymu.

Kaltinamoji D. R. D. teisme teigė, jog ji realiai teikė buhalterines paslaugas UAB“L“, telefonu ir elektroninio pašto laiškais ji konsultavo D. U., kuri tuo metu buvo UAB“L“ buhalterė, įvairiais buhalterinės apskaitos klausimais, už ką gavo pajamas, kurias deklaravo. Tokia kaltinamosios versija yra atmetama, kaip prieštaraujanti surinktiems įrodymams. Liudytojui S. G. teisiamojo posėdžio metu buvo parodyti kaltinamosios D. R. D. pateikta Paslaugų suteikimo sutartis bei paslaugų atlikimo aktai ir liudytojas kategoriškai patvirtino, jog jis jokių sutarčių su kaltinamąja kaip įmonės direktorius nebuvo sudaręs, o parodytuose dokumentuose parašai yra ne jo. Šiuo liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ir D. U. parodymai, kuri teisme tvirtino, kad D. R. D. ją konsultuodavo, tačiau sutartis su ja nebuvo sudaryta. Eksperto išvada patvirtina, kad atlikus informacinių technologijų ekspertizę dėl kratos metu pas D. R. D. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimto jai priklausančio kompiuterio procesoriaus sisteminiame bloke esančios informacijos, rasti tik 2 elektroniniai laiškai iš 2003 m. laikotarpio, susiję su jos susirašinėjimu su D. U., kas paneigia kaltinamosios teiginius apie D. U. nuolatinį konsultavimą buhalterinės apskaitos klausimais. Nors kaltinamoji D. R. D. teigia, kad ji gautas pajamas yra deklaravusi, tačiau tai nėra visiškai teisinga. Iš D. R. D. 2004 ir 2005 metų pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad kaltinamoji už 2004 metus deklaravo 2100 litų, o už 2005 m. – 400 litų, gautų iš UAB“L“. Tačiau byloje yra duomenis, kad jai buvo pravesta didesnė suma. Be to, pastebėtina, kad pajamų deklaravimas šiuo atveju neįrodo sandorio – paslaugų teikimo ir pajamų už tai gavimo teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pajamas už 2004 ir 2005 metus kaltinamoji deklaravo po 2005-03-31 jos sulaikymo pradėjus ikiteisminį tyrimą, kai ji jau žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taigi, kaltinamosios versija apie teisėtą jos veiklą UAB“L“ atžvilgiu yra neįtikinama, ji paneigta surinktais įrodymais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra prieštaringi duomenys apie kaltinamajai D. R. D. pervestas sumas. Kaltinime nurodyta, kad į D. R. D. sąskaitą buvo pervesta: 2004-10-18 300 litų; 2004-11-05 – 2100 litų; 2004-11-24 – 200 litų; 2005-03-24 – 300 litų, viso 2900 litų (t.1, b.l. 5-10). Lietuvos Teismo ekspertizių centro 2006-11-15 specialisto išvadoje Nr. 11-2220 (06) nurodyta, kad atlikus UAB“L“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą nustatyta, jog iš UAB „L“ sąskaitos 2004-10-18 D. R. D. vardu pervesta 300 Lt pagal 2004-10-06 paslaugų atlikimo aktą Nr. 1; 2004-11-05 – 2100 Lt ; 2005-03-24 – 400 Lt pagal darbų atlikimo aktus 2004 m. lapkričio, gruodžio mėn., viso pervesta 2800 Lt (t. 3, b.l. 32-38). UAB“L“ 2012-07-04 rašte su priedais nurodė, jog peržiūrėjus ūkinių operacijų žurnale užfiksuotas operacijas, nustatyta, jog pateiktuose žurnale užfiksuotas operacijas, nustatyta, jog į D. R. D. sąskaitą pervestos lėšos nėra įrašytos į UAB „L“ sąnaudas, visos operacijos užfiksuotos, kaip pervestos lėšos į banką ir kaip gautinos sumos (avansu sumokėtos sumos) – buvo pervesta 300 litų, 2100 litų, 200 litų ir 400 litų, viso 3000 litų (t.4, b.l. 4-16). Kaip minėta, pati kaltinamoji yra deklaravusi, kad iš UAB „L“ gavo 2500 litų. Esant prieštaringiems duomenims dėl pervestų sumų, teismas vadovaujasi minėta 2006-11-15 specialisto išvada Nr. 11-2220 (06), kuri padaryta išanalizavus UAB“L“ ūkinėsfinansinės veiklos patikrinimą ir nustačius, kad iš įmonės bankinės sąskaitos į D. R. D. sąskaitą buvo atlikti trys pavedimai 2800 litų sumai. Teismas šioje dalyje taiso kaltinimą: šalina kaltinimo epizodą dėl 2004-11-24 200 litų pervedimo ir pasisavinimo, taip pat patikslina 2005-03-24 pervestos sumos dydį, nes aptarti įrodymai patvirtina, kad buvo pervesta 400 litų, o ne 300 litų kaip nurodyta kaltinime. Nors ši suma yra didesnė nei kaltinime, tai nelaikytina kaltinimo pasunkinimu, nes bendra išvaistyta suma patikslinus kaltimą yra mažesnė.

Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtino kaltinimas, jog D. R. D. organizavo didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Nustatyta, kad D. R. D. buvo nusikaltimo iniciatorė, būtent jos veiksmai pasiūlant D. U. pervesti UAB“L“ pinigines lėšas į jos ir jos pažįstamų sąskaitas, o vėliau juos išgryninti ir pasidalinti, buvo nusikalstamo sumanymo pradžia. Po to sekę kaltinamosios parengiamieji veiksmai – bendrininkų suradimas, jų duomenų nurodymas nusikalstamo sumanymo bendrininkei D. U., vėliau išgrynintų piniginių lėšų pagal planą pasidalinimas, rodo, kad D. R. D. suplanavo nusikalstamą veiką, atliko parengiamuosius veiksmus, kurių pasėkoje buvo iššvaistytas UAB“L“ turtas. D. R. D. jos veiksmus vienijo vieningas sumanymas ir tyčia organizuoti bendrovės piniginių lėšų iššvaistymą, tuo pačiu siekiant pateisinti šiuos veiksmus tariamai teisėtomis sutartimis. Kadangi iššvaistyta suma viršija 250 MGL dydį, tai kaltinamosios D. R. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija).

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai D. R. D., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 61 str. nuostatas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė baigtą sunkų nusikaltimą nuosavybei, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika buvo tęstinė. D. R. D. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, yra išsituokusi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis turtinės žalos (29850 litų ) dėl D. R. D. suorganizuoto nusikaltimo yra atlyginta, ir nors pati kaltinamoji prie žalos atlyginimo nėra prisidėjusi, tačiau į realų žalos dydį skiriant bausmę reikia atsižvelgti. Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijoje bausmę. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti baudžiamojo persekiojimo kaltinamosios atžvilgiu trukmę ir jos įtaką kaltinamosios teisių užtikrinimui.

BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kuo trumpesnis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikas garantuoja asmenų teisę į operatyvų, įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamosios bylos procesas dėl kaltinamosios D. R. D. atžvilgiu tęsiasi jau daugiau kaip aštuonerius metus (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005-02-22, kaltinamoji D. R. D. sulaikyta 2005-03-31, kas laikytina proceso pradžia jos atžvilgiu). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaši proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (žr. pvz., Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007).

Iš bylos duomenų seka, kad ikiteisminis tyrimas D. R. D. ir kitų trijų kaltinamųjų atžvilgiu vyko daugiau kaip keturis metus, nors matyti, kad dauguma ikiteisminio tyrimo veiksmų vyko 2005-2006 m.. bei nuo 2008 m. antrosios pusės, o D. R. D. galutiniai įtarimai pareikšti ir ji apklausta tik 2009-04-17. Taigi, teismas mano, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo preciziškai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo nuorodų į greitą ir operatyvų bylos tyrimą. Baudžiamoji byla teisme buvo gauta 2009-05-12, pirmas posėdis byloje paskirtas 2009-07-07, 2009-09-11 teismo posėdyje byla pradėta nagrinėti iš esmės. Byloje buvo surengta gana daug teisiamųjų posėdžių, tačiau didžioji jų dalis neįvyko, kadangi į juos neatvykdavo kaltinamoji D. U.. Manytina, kad šiuo atveju teismas turėjo galimybę laiku taikyti procesines prievartos priemones minėtos kaltinamosios atžvilgiu. Iš bylos dokumentų matyti, kad kaltinamoji D. U. nuo teismo pasislėpė 2010 metų pradžioje, tačiau jos paieška paskelbta tik 2010-09-07, o baudžiamoji byla , beje pačios D. R. D. prašymu, jos atžvilgiu buvo išskirta 2010-11-08. Vėliau išskirta byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo pasikeitus teisėjui ir procesinis sprendimas – nutartis nutraukti bylą dėl senaties- joje priimtas 2011-07-22. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-27 nutartimi panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą, 2012-06-18 byloje buvo paskirta ekspertizė, o ekspertizės aktas teisme gautas 20013-02-18. Proceso eigos analizė rodo, kad buvo nepagrįstų delsimų, nors dauguma sklandaus teismo proceso pirmojoje instancijoje vyksmo kliūčių buvo objektyvios, manytina, kad šis procesas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, galėjo būti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau), todėl kaltinamosios teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta.

Nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT bylos Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tamás Kovácsv. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005; Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009 ir kiti).

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, nustačius, kad kaltinamosios D. R. D. atžvilgiu bylos procesas buvo per ilgas, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškus prieštaravimas teisingumo principui, todėl skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Atsižvelgęs į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios atžvilgiu būtų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, į tai, kad civiliniam ieškovui likusi turtinė žala yra 2800 litų, bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus švelnesnę bausmę baudą (BK 47 straipsnio 2000-09-26 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), jos dydį skaičiuojant pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį – 125 litai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-468/2013 UAB“L“ yra pareiškusi 106734,60 litų civilinį ieškinį dėl D. U. ir D. R. D. padarytos žalos atlyginimo. Šioje byloje civilinis ieškinys yra nagrinėtinas tik D. R. D. padarytos nusikalstamos veikos kontekste. Nors kaltinamoji neigė nusikaltusi, tačiau aptartais aukščiau įrodymais yra įrodyta, kad ji organizavo didelės vertės svetimo – UAB“L“ - turto iššvaistymą, tarp jos nusikalstamų veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl ji atsakinga už turtinės žalos atlyginimą. Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad dalis žalos įmonei yra atlyginta, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai, tačiau liko neatlyginta 3000 litų. Teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkina dalinai, nes nenustatė, kad 200 litų realiai buvo pervesta D. R. D., todėl iš pastarosios civiliniam ieškovui priteisia 2800 litų turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

n usprendžia:

D. R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirti 100 MGL (12500 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmę dvi dienas, išbūtas laikiname sulaikyme, kas atitinka 4 MGL (500 litų) dydžio baudą.

Nustatyti keturių mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminą likusiais 12000 (dvylikos tūkstančių) litų baudai sumokėti į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Palikti D. R. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti civilinio ieškovo UAB“L“ naudai iš D. R. D. 2800 litų trutinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Artūras Pažarskis