Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant D. G., dalyvaujant ieškovei S. L., ieškovės atstovui advokatui P. G., atsakovui T. Č., atsakovo atstovei advokatei Ingai Mekienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui T. Č. dėl skolos priteisimo ir atsakovo T. Č. priešieškinį ieškovei S. L. dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė savo teiktu ieškiniu ( I t. 2-8 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 20 889,24 Lt palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2007 m. vasario 17 d. su K. T. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią minėtam asmeniui paskolino 25 000 Lt, tačiau minėtos sumos skolininkas nustatytu terminu, t. y. iki 2009 m. vasario mėn. 17 d. negražino, ir ji nėra padengta iki šiol. Taip pat minėta sutartimi K. T. įsipareigojo mokėti po 1 procentą palūkanų kiekvieną mėnesį, t. y. po 250 Lt palūkanų. Be to, ieškovė 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutartimi paskolino K. T. dar 25 000 Lt. Minėta piniginė suma paskolos davėjai taip pat nebuvo grąžinta. Šių paskolų sutarčių pagrindu K. T. paskolintos piniginės sumos buvo skirtos paskolos gavėjo turimo turto ir jo esamos gyvenamosios aplinkos pagerinimui - už gautus pinigus buvo atliekami įvairūs remonto darbai ir pan. Minėtų paskolų gavėjas K. T. mirė 2013 m. birželio 3 d. Teisė paveldėti po K. T. mirties likusį palikimą perėjo palikėjo sūnui R. T., kuris ir priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Jam atitinkamai ir buvo pareikšti ieškovės reikalavimai dėl palikėjo piniginių įsipareigojimų įvykdymo. 2013 m. liepos 30 d. R. T. mirė. Pažymėtina, kad R. T. nuo palikimo atsiradimo dienos iki savo mirties jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti palikimo priėmimą, neatliko. Todėl nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo terminas skaičiuotinas ne nuo 2013 m. birželio 3 d., bet nuo 2013 m. liepos 30 d., t. y. nuo palikėjo K. T. sūnaus R. T. mirties datos. Nors ieškovė K. T. palikimo paveldėtojui T. Č. pretenziją dėl piniginių reikalavimų padengimo pareiškė 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau terminas dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo palikimą priėmusiems įpėdiniams nėra laikytinas praleistu. Ieškovei ilgą laiką nebuvo žinomas palikimą priėmęs įpėdinis, t. y. nebuvo žinoma kokiam asmeniui pareikšti kreditorinį reikalavimą po R. T. mirties, kuris, kaip minėta, neprieštaravo įvykdyti tėvo įsipareigojimus. Toks asmuo ieškovei tapo žinomas tik 2013 m. rugsėjo 18 d. gavus Šiaulių miesto 7-ojo notarų biuro notarės pažymą Nr. S-122, kurioje buvo nurodyta, jog po K. T. mirties likusį palikimą priėmė įpėdinis T. Č.. Kadangi T. Č. yra vienintelis K. T. palikimo paveldėtojas, todėl jam yra reiškiamas šis ieškininis reikalavimas ir jis traukiamas atsakovu šioje byloje.

Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį ( I t., 83-90 b.l.), nesutikdamas su ieškovės reikalavimais ir prašydamas juos atmesti, motyvuodamas tuo, kad jokie ypatingi remonto darbai, senelio namuose nuo 2007 metų nebuvo atliekami. Apie 2010 metus į senelio K. T. namą buvo įdėti plastikiniai langai (7 vnt.), apie 2011 metus, R. T. su kaimynų pagalba, prie namo pasistatė tvorą ir daugiau name remontų atliekama nebuvo. 2013 m. birželio mėnesio 3d., K. T. mirė. Apie jo mirtį atsakovui nebuvo pranešta. Vėliau atsakovas sužinojo, jog laidotuvėmis rūpinosi ieškovė. Todėl apie palikimo atsiradimo momentą ji žinojo, todėl turėjo žinoti, nuo kurio laiko gali reikšti pretenzijas kaip kreditorė; pavėluotas kreipimasis į teismą, yra niekuo nepagrįstas. Po laidotuvių R. T. apie jokias skolas atsakovui neminėjo. Nors ieškovė teigia, kad informavo R. T. apie skolos raštelius, bet tam nepateikia jokių įrodymų. Pateikti rašteliai byloje neatitinka tikrosios mirusiojo K. T. valios, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, nei vienas raštelio tekstas nėra parašytas jo ranka, tik galimai jo pasirašytas, tačiau ir šios aplinkybės kelia abejonių. Abu rašteliai yra spausdinti, galimai jie buvo jam pateikti kaip kokie dokumentai, kuriuos reikia pasirašyti, tvarkant žemės išsipirkimo dokumentus. Žemės sklypas buvo išpirktas ir įregistruotas 2008-06-12 dieną, o atidalinimo būdu suformuoti nauji du sklypai 2010-12-15. 2013 metų rugpjūčio mėnesį mirus R. T., jo laidotuves organizavo atsakovas. 2013 rugpjūčio pabaigoje, pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus, kreipėsi į notarą, kuris paaiškino, jog K. T. yra 2 testamentai. Pirmasis buvo parašytas S. L. naudai, bet po to pakeistas Z. L. naudai ir nepakeistas. Tad Z. L. mirus anksčiau už senelį ir jam nepakeitus testamento, paveldėjimo teisė perėjo K. T. palikuonims: R. P., ir V. Š. vaikams - T. Č., O. Š., J. Č.. 2013 m. kiti įpėdiniai savo dalies atsisakė atsakovo naudai. 2013m. spalio 4 d., atsakovas gavo ieškovės atstovo pretenziją į skolą, apie kurią iki tol nebuvo girdėjęs, ir mano, kad realiai jokių paskolos santykių, tarp K. T. ir ieškovės nebuvo susiklostę, jokių šalių pinigų perduota nebuvo; o tarp K. T. ir Z. L. buvo susitarimas, kad ji padės jam susitvarkyti sklypo išpirkimo ir atidalinimo dokumentus, už ką gaus tam tikrą atlygį, tai yra testamente užrašys turtą. Ieškovė pasinaudojusi atsakovo senelio piktnaudžiavimu alkoholiu, išgavo parašus ant paskolos raštelių, kurių tekstas atspausdintas. Be to ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Žinodama, kada atsirado paveldimas turtas, tai yra K. T., mirties momentą 2013-06-03 dieną (dalyvavo mirusiojo laidotuvėse), nesikreipė dėl savo turimų pretenzijų į sūnų (raštu, kaip tai padarė 2013-09-30 pasikreipdama į atsakovą, bei į notarą), kitokių įrodymų dėl jos pretenzijų pareiškimo taip pat byloje nepateikė. Ieškovės vertinimas, kad trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo 2013-07-30 dienos, mirus K. T. sūnui, yra niekuo nepagrįstas, priešingai, ji pati nurodė, kad jokių aktyvių veiksmų sūnus R. T., neatliko siekdamas priimti palikimą, likusį po tėvo, K. T. mirties, todėl joks universalus teisių ir pareigų perėjimas neįvyko, todėl terminas remiantis LR CK 5.63 str. l d., skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. 2013-06-03 dienos, mirus K. T.. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, K. T. palikimas atsirado 2013-06-03 dieną. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nors ieškovė teigia, kad K. T. jai negrąžino paskolos ir nesumokėjo palūkanų, tačiau vis tiek, žinodama apie akivaizdų jos teisių ir interesų pažeidimą, kaip teigia, 2009-04-01 dieną pasirašo dar vieną paskolos raštelį, tai pačiai sumai 25 000,00 Lt., tačiau jau be palūkanų. Tokia įvykiu seka ir atsakovui leidžia abejoti, ar iš viso K. T. buvo skolinti pinigai. Jau 2007 metais K. T. buvo 75 metų, jo pajamos buvo gaunama pensija, kitų darbinių pajamų jis neturėjo. Jokio daikto nebuvo įsigyta tuo metu, kai buvo sudaryta paskolos sutartis, bei įsipareigota mokėti palūkanas. Ieškovė ieškinyje teigia, kad paskolos dalykas, pinigai, buvo panaudoti paskolos gavėjo gyvenamosios aplinkos pagerinimui - už gautus pinigus buvo atliekami įvairūs remonto darbai. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės, tokių įrodymų nepateikia ir ieškovė. Priešingai, būtent atsakovas nuo 2013 metų rugpjūčio pabaigos, atlikinėjo aptariamo namo remonto ir tvarkymo darbus iš savo lėšų. Ieškovė elgdamasi neatsakingai, neapdairiai, žinodama kad jos, kaip kreditoriaus interesai pažeisti jau 2009-02-17 dieną, kada negrąžinama pirma paskola nei mokamos palūkanos, skolino antrą kartą tokią pat sumą, ir negynė savo pažeistų teisių esant gyvam K. T.. Be to, ir mirus skolininkui, ji tinkamai nerealizavo savo, kaip kreditorės teisių ir nepareiškia apie savo turimas teises įstatymo nustatytais terminais, per tris mėnesius, kad būtų tinkamai informuojami turto paveldėtojai, ir kad turėtų galimybę apsispręsti apie palikimo priėmimą, ir apie palikimo priėmimo būdus. Toks jos elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovo priešieškinis atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR CPK 178 str., apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. LR CPK 17 str. nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o LR CPK 185 str. 2 d. – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal paskolos sutartis bei atsakovo priešinio reikalavimo paskolos sutartis pripažinti nesudarytomis.

Ieškovės paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu ( I t., 19 b.l.), paskolų dokumentais (I t. 17-18 b.l., II t. 1 l.) ) nustatyta, kad tarp 2013-06-03 mirusiojo K. T. ir ieškovės S. L. buvo pasirašyta 2007-02-17 paskolos sutartis, kurioje užfiksuotas spausdintas tekstas: „ Aš, T. K. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pasiskolinu iš S. L. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų. Mokėsiu po 1 % kiekvieną mėnesį t. yra po 250 (du šimtus penkiasdešimt ) litų kas mėnesį palūkanų. Pinigus grąžinsiu 2009 metų 02 mėn.17 d.“. Ties atspausdintu sakiniu „Pinigus gavau:“ ranka įrašyta „K. T.“ ir pasirašyta. Be to tarp mirusiojo K. T. ir ieškovės S. L. buvo pasirašyta 2009-04-01 paskolos sutartis, kurioje fiksuotas spausdintas tekstas: „ Aš, T. K. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pasiskolinu 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų. iš S. L. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Šiauliai (duomenys neskelbtini). Pinigus grąžinsiu kada bus pareikalauta.“ Po sutartyje atspausdintu sakiniu „Pinigus atidaviau“ ranka įrašyta „Pinigus gavau. K. T.“ ir pasirašyta.

Konstatuotina, kad byloje tarp šalių nekilo esminio ginčo dėl to, jog ieškovės turimuose ir teismui pateiktuose 2007-02-17 ir 2009-04-01 paskolos dokumentuose yra mirusiojo K. T. parašas, taip pat dėl to, jog paskolų sutarties tekstas buvo sudarytas ir atspausdintas kompiuterinėmis priemonėmis pačios ieškovės. Šalių yra ginčijama esminė aplinkybė, ar pagal šias sutartis buvo perduoti pinigai, kaip sutarties dalykas, tad byloje reikalinga išsiaiškinti tikruosius sutarties tikslus, įvertinti šalių valią bei veiksmus prieš ir po sutarčių pasirašymo, spręsti dėl tokių sandorių galiojimo mirusiojo skolininko teisių perėmėjui, nes atsakovas teikiamais atsikirtimais prašo ieškinį atmesti ieškovei, kaip kreditorei praleidus CK 5.63 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą pareikšti savo turtinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Bylose dėl paskolų į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas, įvertinęs šalių teikiamus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo teikto priešieškinio reikalavimus ir 2007-02-17, 2009-04-01 paskolos sutartis laikyti nesudarytomis, nebuvus sutarties dalyko - ieškovės pinigų perdavimo mirusiajam K. T.. Teismas sutinka su ieškovės argumentais ir atmeta atsakovo nurodytas aplinkybes, kaip neįrodytas, kadangi atsakovas nebuvo ginčijamų sandorių šalis, tuo metu artimai nebendravo su savo seneliu K. T., nedalyvavo jo laidotuvėse, tik po jo mirties, būdamas įstatyminiu įpėdiniu ir priimdamas atsiradusį palikimą pagal turto apyrašą, sužinojo apie pastarojo paskolinius santykius su ieškove. Teismo nuomone, įtakojamas tokių aplinkybių, atsakovas galėjo tik subjektyviai suvokti ginčijamų sandorių sudarymo sąlygas bei daryti prielaidas apie ieškovės piktavališkumą, K. T. tikrosios valios nebuvimą sandorių sudaryme, jam galimai neblaiviame stovyje pasirašant paskolos sutartyje ir negaunant pinigų iš ieškovės.Teismas visų pirma vertina nustatytą faktinę aplinkybę, jog ginčo šalys yra K. T. giminaičiai ( ieškovė – dukterėčia, atsakovas - vaikaitis), tačiau iki palikėjo mirties visgi ieškovė palaikė artimesnius ir glaudesnius ryšius nei atsakovas. Tai įrodo ne tik ieškovės teikti paaiškinimai apie bendravimą su jos motinos Z. L. broliu, bet ir liudytojos V. P. parodymai bei prijungtos paveldėjimo bylos dokumentai (7-8 lapai), liudijantys, jog 2007-01-11 testamentu mirusysis K. T. visą jam priklausantį turtą nusprendė testamentu palikti ieškovei, o 2007-06-05 testamentu – jos motinai Z. L.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ginčo metu nebuvo nuoseklus savo paaiškinimuose dėl bendravimo su savo seneliu K. T. aplinkybių, nes atsiliepime į ieškinį (I t., 83-90 b.l.) teigė, kad 2005 metais po didelio konflikto su girtaujančia motina V. Š. (gyvenančia kartu su savo tėvu K. T.), jai apribojus motinystės teises O. Š. atžvilgiu, jo ryšiai tiek su motina, tiek su seneliu nutrūko; kad apie motinos mirtį 2008-01-03 jam pranešė būtent senelio sesuo Z. L. ir jos dukra (ieškovė), kurios organizavo laidotuves bei paminklo motinos kape pastatymą; kad jis nebuvo informuotas apie Z. L. mirtį, taip pat nežinojo apie senelio K. T. laidotuves ir jose nedalyvavo; tačiau teismui bylos nagrinėjimo metu jau teikė paaiškinimus, kad nors 2007-2009 metais buvo užsienyje, tačiau retkarčiais grįždavo į Lietuvą ir aplankydavo savo senelį K. T., kuris dėl asocialaus gyvenimo būdo vengė su juo artimiau bendrauti, tačiau atsakovui žinoma, kad senelis gyveno skurdžiai, pastoviai girtaudavo, neturėjo jokių pinigų savo buičiai pagerinti. Tuo pačiu atsakovas prieštaraudamas savo teikiamiems paaiškinimams nurodė, kad nors jokie ypatingi remonto darbai senelio namuose nuo 2007 metų nebuvo atliekami, tačiau žino, kad apie 2010 metus name buvo sudėti plastikiniai langai ( 7 vnt.), apie 2011 metus aptverta tvora dėdės R. T. ir kaimynų pagalba, tik atsakovas negalintis pasakyti iš kokių pinigų tie remontai buvo atlikti. Taip pat atsakovas grįsdamas nurodytą aplinkybę, kad ieškovės paskolų sutartys su K. T. laikytinos nesudarytomis dėl dalyko – pinigų neperdavimo, tuo pačiu teikė byloje rašytinius įrodymus, kad 2007-01-11 notarės patvirtinto įgaliojimo pagrindu mirusysis K. T. įgaliojo savo seserį Z. L. išpirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); tvarkyti dokumentus dėl šio žemės sklypo padalinimo į du atskirus sklypus bei parduoti naujai suformuotą žemės sklypą be pastatų; kad to įgaliojimo pagrindu už perkamą žemės sklypą Z. L. 2008-05-14 sumokėjo Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui 12 882,36 Lt ir finansų skyriui - 635,85 Lt bei 2008-06-12 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, atstovaujant K. T., ir nuperkant 0,1197 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) už 13 518,21 Lt (I t.146-152 b.l.). Taip pat veikiant Z. L. pagal šį įgaliojimą 2010-11-25 Šiaulių miesto savivaldybės Taryba priėmė sprendimą dėl minėto 0,1197 ha žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, jį padalinant į du sklypus pagal pateiktą atitinkamą projektą su sprendiniais (I t., 153-154;155 b.l.), o 2010-12-15 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė pagal detalųjį planą suformuotiems kitos paskirties žemės sklypams ribas, plotus, vertes pagal priedus -2010-12-15 patvirtintus du žemės sklypo planus, kuriuose ties žemės savininko grafa pasirašyta ranka: „K. T. (parašas) 2010-12-08“ (I t., 158-159 b.l.). Teismas atkreipia dėmesį, kad palyginus šiuos rankraštinius įrašus su ginčo paskolų sutartyse esančiais įrašais, matyti, kad vizualiai asmens parašai yra panašūs (parašo ilgiu, didžiųjų raidžių fiksavimu parašo pradžioje ir kt.), todėl atmestinos atsakovo darytos prielaidos, kad mirusysis K. T. ginčo paskolų sutartyse pasirašė būdamas neblaivus, nes neabejotinai girtumas vienu ar kitu sandorio atveju neigiamai įtakotų pasirašančio asmens parašo kokybę bei vizualiai turėtų skirtis. Be to iš byloje surinkto papildomo įrodymo – paskolos sutarčių ekspertinių tyrimų ir ekspertizės išvadų nėra pagrindo teigti, kad šios sutartys, kaip dokumentai, buvo kokiu tai kitu būdu suklastotos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-1629 (14), 11-2308 (14), 11-2385 (14) konstatuota, kad 2007 m. vasario 17 d. paskolos sutartis yra išspausdinta ant kitokio raštinės darbams skirto popieriaus nei 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutartis; be to nustatyta, kad 2007 m. vasario 17 d. paskolos sutartyje esantis rankraštinis įrašas „K. T." ir parašas šalia jo parašytas kita rašymo priemone nei 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutartyje esantis rankraštinis įrašas „Pinigus gavau: K. T." ir parašas šalia jo ( II t. 3-8 b.l.). Teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo teitkais argumentais procese, kad iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, jog paskolos sutartys yra pasirašytos ne ta pačia rašymo priemone ir ne ant to paties raštinės darbams skirto popieriaus, ir tokios aplinkybės pašalina bet kokias abejones bei prielaidas dėl galimo paskolos sutarčių klastojimo, kurias kelia atsakovas, ir patvirtina, jog paskolos sutartys yra sudarytos, išreiškiant tikrąją sutarties šalių valią. Vien aplinkybės, jog abi paskolos sutartys išspausdintos vienodu to paties tipo toneriu bei spausdinimo priemone, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog paskolos sutartys yra netikros ar suklastotos, kadangi vienas ir tas pats asmuo (paskolos sutartis ruošusi ieškovė) 2 metų laikotarpyje naudojosi tomis pačiomis spausdinimo priemonėmis.

Be to vertinant sudaromos paskolos tikslus, ieškovė tokiais tikslais nurodo su K. T. turėtus artimus giminystės ryšius 2007-2009 metais, grynųjų pinigų reikalingumą skolininko turimo žemės sklypo išpirkimui iš valstybės, atidalinimui ir dviejų sklypų įteisinimui privačia nuosavybe, taip pat namų valdos gerbūvio sutvarkymui. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad byloje nepateikta duomenų, įrodančių, jog ieškovė, skolindama tokias dideles pinigų sumas (du kartus po 25 000 litų), turėjo pagrindą manyti, kad K. T. tuos pinigus tikrai grąžins. Paties atsakovo teikti rašytiniai duomenys apie K. T. įgalioto asmens Z. L. veiksmus santykiuose su valstybės institucijomis bei sandorių sudarymą dėl mirusiojo turimos namų valdos išpirkimo iš valstybės bei ieškovės logiški paaiškinimai, kodėl ji sudarinėjo paskolos sutartis, dėl kokių aplinkybių nurodytų paskolos dokumentuose pinigų iš K. T. nepareikalavo ir jų nustatytu terminu negavo (ieškovė tikėjosi, kad baigus žemės sklypo atidalinimo procedūrą ir suformavus antrą atskirą sklypą, pastarasis sklypas bus parduotas, bet šiam turtui, prasidėjus bendram ekonominiam nuosmukiui, neatsirado pirkėjų, todėl K. T. esant gyvam, paskolos ieškovei ir nebuvo sugrąžintos). Todėl atmestini atsakovo ir jo iniciatyva kviestų liudytojų A. F., S. B. tuo pagrindu teikiami argumentai dėl mirusiojo K. T. asocialaus gyvenimo būdo, girtavimo namuose ir neturėjimo pakankamų pajamų pragyvenimui, kas sąlygotų bet kurį protingą ir rūpestingą asmenį susilaikyti nuo paskolos sandorių sudarymo, nesant galimybių iš tokio skolininko jas susigrąžinti, kadangi tai yra asmenų, pastoviai nesilankiusių namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir nepalaikiusių artimų santykių su K. T., išsakyta subjektyvi nuomonė, todėl sprendimui dėl skolos priteisimo esminės įtakos neturi ir negali būti pagrindas pripažinti paskolos sutartis nesudarytomis. Jokių kitų įrodymų, kas būtų pagrindas paskolos sutartis pripažinti nesudarytomis, atsakovas nepateikė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.875 str.). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog pagal abi sutartis mirusiajam K. T. nebuvo perduotas paskolos dalykas – 25 000 litų, ir kad tokia pinigų suma negalėjo skolininkas disponuoti 2007-2009 metų laikotarpiu ir vėliau, kai buvo vykdoma jo išpirkto žemės sklypo atidalinimo procedūra, rengiami detalieji planai, atliekami dviejų žemės sklypų kadastriniai matavimai bei atliekami rangos darbai, įdedant gyvenamajam namui plastikinius langus ar tveriant sklype tvorą. Atsakovas, teikdamas, kad K. T. iki pat mirties girtaudamas, sunkiai pragyveno tik iš savo gaunamos pensijos, bei teikdamas rašytinius duomenis apie jo paties atliktus remontus paveldėtame gyvenamajame name ( I t.,109-126 b.l.), tuo pačiu nepaneigė ieškovės pagrįstų argumentų ir nurodytų aplinkybių, kad šio skolininko žemės nuosavybės įteisinimo, dviejų sklypų kadastrinių matavimų ir atidalinimo procedūros bei rangos darbai iš esmės galėjo būti vykdomi ieškovės paskolintomis lėšomis, nes byloje nenustatyta, kad mirusysis būtų turėjęs piniginių santaupų ar įgijęs pajamų iš kitų šaltinių.

Todėl teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą kad įstatymo reikalavimus atitinkančių paskolos sutarčių buvimas pas ieškovę yra pagrindas preziumuoti, kad sutartys buvo sudarytos ir pinigus paskolos gavėjas gavo (CK 6.875 straipsnis), o atsakovas šios prezumpcijos nenuginčijo.

Dėl atsakovo reikalavimo atmesti ieškovės ieškinį, praleidus 3 mėnesių terminą įpėdiniui turtinėms pretenzijoms pareikšti ir ieškovės prašymo atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnį palikėjo kreditorius turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui arba pareikšti ieškinį teisme. Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 1, 2 d.). Teismas gali pratęsti nustatytą trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.).

Šalių teiktais paaiškinimais, rašytiniais duomenimis – išrašu iš Gyventojų registro tarnybos ( I t. 20 b.l.), paveldėjimo bylos medžiaga ( vokas - I t. 134 b.l.) nustatyta, kad 2013-06-03 mirusiojo K. T. sūnus R. T., būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nustatyta tvarka nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo ir nepraėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo mirė (2013-07-30); o kita paveldėtoja - R. P. notarine tvarka patvirtintu 2013-06-26 pareiškimu atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies mirus jos tėvui K. T.. Atsakovas T. Č., būdamas taip pat K. T. vaikaičiu ir įpėdiniu ( 2008-01-04 mirusios dukters V. Š. vaikas), 2013-08-09 kreipėsi į Šiaulių miesto 7-jo notarų biuro notarę pareiškimu apie palikimo priėmimą, nurodydamas, kad palikimą priima pagal apyrašą, o kiti palikėjo vaikaičiai – J. Č. ir O. G. notarui teiktais 2013-12-02 pareiškimais atsiradusio palikimo nepriėmė, Testamentų registre palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2013-08-14 ( paveldėjimo bylos 3-6; 30; 33-35 b.l.). Iš ieškovės teikto rašytinio įrodymo (I t. 21 b.l.) matyti, kad ieškovės atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui 2013-09-18 notarė Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarė N. M. pateikė pažymą, kad po piliečio K. T. mirties 2013-06-03 yra užvesta paveldėjimo byla ir kad palikimą priėmė įpėdinis T. Č., o palikimo atsisakė R. P.. Be to ieškovės teiktu rašytiniu įrodymu (I t. 22 b.l.) ir paveldėjimo byloje esančiu dokumentu (36-37 paveldėjimo bylos lapai) nustatyta, kad ieškovė atsakovui, kaip K. T. įpėdiniui, priėmusiam palikimą, 2013-09-30 išsiuntė registruotu laišku pretenziją dėl piniginių sumų padengimo, kuriuo buvo reikalaujama CK 5.52 str., 5.63 str. pagrindu 70 000 litų sumą pravesti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos įteikimo į ieškovės atitinkamą banko sąskaitą. Iš paveldėjimo byloje esančio vykdomojo pavedimo ir paveldimo turto apyrašo (9-10 paveldėjimo bylos lapai) matyti, kad 2013-08-09 Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarė N. M. pavedė įpėdinio T. Č. pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio 2013-06-13 mirus K. T., apyrašą ir 2013-10-07 antstolis T. U. sudarė palikto turto apyrašą pagal 5 turto vienetus (nekilnojamieji daiktai ir piniginių lėšų likutis AB „Swedbank“ sąskaitoje), šį apyrašą pasirašė antstolis ir pareiškėjas T. Č., ir paskutiniu apyrašo dokumente sakiniu užfiksuota, kad vadovaujantis LR CPK 5.53 str. 6 d. T. Č. paliudija, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui ( -iams) žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Šiame ginče atmestini ieškinyje išdėstyti motyvai, kad nėra praleistas CK 5.63 str. numatytas 3 mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, kadangi šis terminas, ieškovės nuomone, skaičiuotinas būtent nuo K. T. palikimo įpėdinio R. T. mirties 2013-07-30. Teismas sutinka su atsakovo teikiamais argumentais ginče, jog šis terminas skaičiuotinas būtent nuo palikėjo K. T. mirties 2013-06-03 (LR CK 5.3 str. 1 d.) Atsakovui pareikalavus taikyti šio termino senatį, ieškovė prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiam įpėdiniui pareikšti. Todėl teismas vertina, ar trijų mėnesių terminas ieškovės buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad mirus K. T. 2013-06-03, teisę paveldėti atsiradusį palikimą turėjo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - palikėjo vaikai (sūnus R. T., dukra R. P. ) bei antros eilės įpėdiniai mirusios dukros V. Š. vaikai, tame tarpe ir atsakovas, paveldint atstovavimo teise (CK 5.11 str. 1-2 d., 5.12 str.). Teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad palikimą faktiniu valdymu visgi buvo priėmęs sūnus R. T., kuris toliau liko gyventi tame pačiame palikėjui priklausiusiame name, esančiame(duomenys neskelbtini) , naudojosi iki savo mirties visais namų apyvokos daiktais. Iš paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad nėra duomenų apie mirusio R. T. palikimo atsiradimą ir pretendentus į jo palikimą. Teismo nuomone, šiame ginče yra svarbu tai, kad ieškovė nurodė, kad būtent per K. T. laidotuves ji kalbėjosi su mirusiojo vaikais dėl piniginių įsipareigojimų įvykdymo ir pasakiusi, kad po palikėjo mirties yra likusios didelės skolos, kurias įpėdiniai jai turi sumokėti. Tokias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino tiek pati ieškovė, tiek ir liudytoja V. P., kuri dalyvavo K. T. laidotuvėse, artimai bendravo su mirusiojo seserimi Z. L. ir jos dukra (ieškove) bei žinojo apie buvusius paskolinius santykius tarp giminaičių. Todėl teismo nuomone, tuo metu ieškovės pateiktos žodinės turtinės pretenzijos ir lėmė, kad K. T. sūnus R. T. aiškiai neišreiškė valios per beveik du mėnesius dėl tėvo palikimo priėmimo iki pat savo mirties, o kita paveldėtoja - R. P. nedelsdama (2013-06-26) notarine tvarka atsisakė priimti jai tenkančią palikimo dalį, nors pats palikimas laikytinas didelės vertės, nes liko Šiaulių miesto teritorijoje esantys du žemės sklypai, gyvenamasis namas su kiemo statiniais, todėl vertinant iš vidutiniškai rūpestingo, apdairaus žmogaus elgesio standartų, įprastoje paveldėjimo situacijoje nelogiška ir neprotinga būtų pirmos eilės įpėdiniams atsisakyti savo paveldėjimo teisių į tokios vertės palikimą. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsiradus palikimui įstatyme nėra numatyta privaloma rašytinė reikalavimų įpėdiniui pareiškimo forma, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, tinkamu kreipimusi su reikalavimu padengti palikėjo susidariusį įsiskolinimą gali būti pripažintinas ir kreditoriaus žodinis reikalavimas. Tačiau šiuose paveldėjimo santykiuose susiklostė faktinė situacija, kad atsakovas nedalyvavo palikėjo K. T. laidotuvėse ir objektyviai negalėjo išklausyti ieškovės pareikštų žodinių reikalavimų, be to nustatytu 3 mėnesių terminu palikimui priimti mirė vienas K. T. turto pirmos eilės įpėdinis, o kitas įpėdinis - palikimo atsisakė, todėl atsakovui kaip paveldėtojui, vieninteliam išreiškusiam valią priimti palikimą pagal 2013-08-03 paduotą pareiškimą notarei, nebuvo žinomi ieškovės teikti reikalavimai kitiems galimiems paveldėtojams iki pat 2013-09-30 rašytinės pretenzijos gavimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė praleido CK 5.63 str. nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo K. T. palikimo atsiradimo dienos iki pretenzijos atsakovui išsiuntimo. Tačiau darytina išvada, kad šį terminą ieškovė praleido dėl pateisinamų priežasčių, nes laikė, kad tinkamai kreditorinius reikalavimus pateikė 2013-07-30 mirusiam R. T. ir subjektyviai vertino, jog šis asmuo priėmė K. T. palikimą faktiniu valdymu ir turi atsakyti už mirusiojo skolas. Be to teismas atsižvelgia ir į ieškovės teiktus argumentus dėl paties atsakovo nesąžiningumo, vykdant palikėjo įpėdinio pareigas. CK 5.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įpėdinio pareiga pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Pagal to paties straipsnio 5 dalies 2 punktą apyraše turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Apyrašo gale turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis to paties straipsnio 7 dalimi, įpėdinis, po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo ir šį dokumentą per tris darbo dienas pateikti antstoliui, kad antstolis papildytų apyrašą. Neteisingo tokio apyrašo teisiniai padariniai nustatyti CK 5.54 straipsnyje, pagal kurį, jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Byloje esanti pašto korespondencijos įteikimo pažyma bei pats atsakovas tiek procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį), tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės teiktą pretenziją dėl skolos grąžinimo gavo 2013-10-04. Tuo tarpu pats atsakovas su atsiliepimu į ieškinį yra pateikęs 2013-10-07 antstolio ir atsakovo pasirašytą (šį faktą jis patvirtino ir teismo posėdžio metu) sudarytą paveldimo turto apyrašą, kuriame nėra nurodytos bei į jį nėra įtrauktos ieškovės reiškiamos skolinės pretenzijos turto paveldėtojui. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovas šiuo aspektu kaip įpėdinis elgėsi nesąžiningai bei sąmoningai nevykdė jam įstatymo nustatytos pareigos, o būtent atitinkamus subjektus informuoti, jog jam, kaip mirusiojo K. T. teisių ir pareigų perėmėjui, paveldėjimo eigoje tapo žinomos kreditoriaus pareikštos turtinės pretenzijos, bei atlikti veiksmus, kad antstolio sudarytas turto apyrašas būtų atitinkamai papildytas.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į praleisto termino kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams prigimtį, LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo paskirtį (reikalavimų ar ieškinio pareiškimas LR CK 5.63 str. 1 d. tvarka yra palikėjo įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas veiksmas), praleisto termino trukmę, sudarytų paskolų sumą (50 000,00 Lt), termino praleidimo priežastis, atsakovo atliktus veiksmus priimant palikimą pagal turto apyrašą, teismas daro išvadą, kad ieškovė terminą savo kreditoriniam reikalavimui dėl skolos sugrąžinimo pagal paskolos sutartis atsakovui, kaip skolininko K. T. palikimą priėmusiam įpėdiniui, pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas, o atsakovo reikalavimas taikyti ieškovės reikalavimams imperatyvaus termino senatį atmestinas (CK 5.63 str. 4 d.).

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ginče, teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės pagrindinį reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 50 000 litų skolininko K. T. negrąžintų paskolų. Be to pagal CK 6.870 str. 1 d. nuostatas, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Konstatuotina, kad 2007-02-17 sutartimi skolininkas K. T. susitarė dėl 1 procento mėnesinių palūkanų (250 litų) mokėjimo iki paskolos sugrąžinimo 2009-02-17. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė reikalauja iš atsakovo 15 000 litų apskaičiuotų palūkanų už 5 paskutinius metus pagal šią sutartį (12 procentų metinių palūkanų). Taip pat ieškovė reikalauja pagal 2009-04-01 sutartį 5 procentų metinių palūkanų kaip atliekančių mokėjimo funkciją, motyvuodama tuo, kad nors ji su savo giminaičiu K. T. ir nebuvo susitarusi dėl palūkanų mokėjimo, tačiau taikant CK 6.872 str. nuostatas ir paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojančią paskolos sutarties sudarymo metu, kas sudarė 7,78 procentinį punktą, ieškovei tokios palūkanos priklauso. Be to ieškovė nurodė, kad ji geranoriškai mažina iki 5 procentų metinių palūkanų ir reikalauja už 1722 dienas iš atsakovo 5889,24 Lt pagal antrąją paskolos sutartį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais ir priteisti iš atsakovo, kaip skolininko teisių perėmėjo, visas ieškovės reikalaujamas palūkanas pagal abi paskolos sutartis. Teismas, atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodytą aplinkybę, kad esant iki 2013-06-03 gyvam skolininkui K. T., ji niekada nepareikalavo iš jo grąžinti paskolintų sumų bei sumokėti palūkanas nei pagal vieną sutartį, be to remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei ieškovės taikytu absoliučiu sutartinių palūkanų dydžiu atsakovui už 5 metų laikotarpį pagal pirmąją sutartį ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą bendrais įstatymo pagrindais pagal antrąją sutartį, atsižvelgdamas pagal CK 1.125 str. numatytus sutrumpintus tokio pobūdžio reikalavimų terminus, mano esant tikslinga sumažinti atsakovui paskaičiuotų palūkanų dydį ir priteisti tik pagal 2007-02-17 paskolos sutartį sutartas palūkanas už 2 metų paskolos naudojimosi ir grąžinimo terminą, t.y. už 24 mėnesius po 250 litų mėnesinių palūkanų, kas sudaro 6000 Lt.

Tuo pačiu teismas turi pagrindą tenkinti kitą išvestinį ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkindamas ieškinį iš dalies (apytiksliai 79 proc.) ir atmesdamas priešieškinį, teismas sprendžia ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu ir atstovavimu. Todėl iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos rašytiniais duomenimis pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1680 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis, teikiant ieškinį ( I t. 9-10 b.l.), 1185 Lt turėtos išlaidos už procesinių dokumentų rengimą (I t., 12-16 b.l.) bei 1185 Lt advokato atstovavimą teisme (I t., 102 -103 b.l., II t. 56-61 b.l.), ką numato CPK 79 str., 80 str. 1 d., 88 str., 93 str. 2 d., 98 str. nuostatos. Darytina išvada, kad tokio sudėtingumo ir apimties civilinėje byloje, nagrinėjant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, ieškovei teiktos advokato teisinės paslaugos nėra didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato užmokesčio dydžio, ir teismas jų neturi pagrindo mažinti. Be to iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 1200 Lt žyminio mokesčio dalis, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas teikiant priešieškinį 2014-04-23 nutartimi (100-101 b.l.). Iš šalių nepriteisiama procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, nes proporcingai paskirsčius ieškovei ir atsakovui, ji susidaro mažesnė nei minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Be to teismas, spręsdamas apie kitas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, daro išvadą, kad atsakovui turi būti grąžinama 213,25 Lt Lt (arba 61, 76 eurų) suma, sumokėta 2014-06-11 mokėjimo nurodymu į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų techninės ekspertizės skyrimo, nes teismo ekspertizė kainavo 1786,75 Lt arba 517,48 eurų ( II t., 12 b.l.) .

Priėmus sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti, iki teismo sprendimo įvykdymo paliekama galioti 2014-01-30 teismo nutartimi taikyta byloje laikinoji apsaugos priemonė atsakovo atžvilgiu–mirusiojo K. T. nekilnojamojo turto areštas (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmesti.

Atnaujinti ieškovei (kreditorei) S. L. 3 (trijų) mėnesių terminą pareikšti reikalavimus skolininko K. T. palikimą priėmusiam įpėdiniui - atsakovui T. Č..

Priteisti iš atsakovo T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 50 000,00 Lt (14 481 Eur) ( penkiasdešimt tūkstančių litų arba keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) skolos, 6000 Lt (1737,72 eurų) (šešis tūkstančius litų arba vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 72 euro centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1680 Lt (486,56 Eur) ((vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt litų arba keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis 56 euro centų) žyminio mokesčio ir 4740 Lt (1372,80 Eur) (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt litų arba vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 80 euro centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (347,54 Eur) (vieną tūkstantį du šimtus litų arba tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 54 euro centų) žyminio mokesčio valstybei ( gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Grąžinti atsakovui T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 213,25 Lt Lt (arba 61, 76 eurų) sumą, sumokėtą pagal 2014-06-11 SEB mokėjimo nurodymą iš jo atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo ekspertizės atlikimo.

Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti 2014-01-30 teismo nutartimi taikytą byloje laikinąją apsaugos priemonę atsakovui T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) t.y. pagal turto apyrašą paveldėto mirusiojo K. T. nekilnojamojo turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.