- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- AN2-30-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01865-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria I. S. skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 39-ANK_N-31785-2021 ir grąžinta medžiaga institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimu I. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį paskirta 25 eurų bauda, už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 23 d. 17:49 val. rajoninio kelio Bendroriai- Riešė- Kalinas 2, 71 km, vairuodama transporto priemonę, viršijo nustatytą 30 km/h greitį, važiavo 43 km/h greičiu, t. y. nustatytą greitį viršijo 13 km/h, įvertinus paklaidą.
Šalies argumentai
2. I. S. nesutikdama su nutarimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-31785-2021, kuriuo I. S. paskirtai 25 Eur bauda ir administracinę teiseną nutraukti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi I. S. skundą tenkinto iš dalies, panaikino Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 39-ANK_N-31785-2021 ir grąžino medžiagą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
4. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Lietuvos kelių policijos tarnyba nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-31785-2021.
5.1. Skunde nurodoma, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje pradėtas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens akivaizdoje, todėl administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir išsiųstas transporto priemonės savininkui V. S., kartu pateikiant pranešimą pateikti duomenis apie asmenį tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą su jam priklausančia transporto priemones padarė ne jis. Transporto priemonės savininkas 2021 m. birželio 1 d. pateikė duomenis, patvirtinęs juos parašu, kad administracinį nusižengimą padarė I. S.. Todėl V. S. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodytu pripažintas negaliojančiu ir surašytas I. S.. 2021 m. birželio 1 d. I. S. pateikė paaiškinimą su priedais, kuriame nurodė, kad transporto priemonė yra jos ir sutuoktinio V. S. bendra jungtinė nuosavybė ir pateikė pasirašytinai užpildytus duomenis, kad administracinį nusižengimą padarė V. S.. Susiklosčius tokiai situacijai pareigūnė I. J. susisiekė su V. S. patikslinti gautus duomenis. Pokalbio metu V. S. nurodė tas pačias aplinkybes, kad administracinį nusižengimą padarė I. S..
5.2. Nurodoma, jog pateiktoje tarnybai medžiagoje ir teikiant skundą teismui I. S. nenurodo jokių su administraciniu nusižengimu susijusių aplinkybių. Šiuo atveju įrodinėjamo dalyku pasirenkama tai, kad transporto priemonė yra jos ir sutuoktinio bendra jungtinė nuosavybė, taip sukuriant dirbtinę situaciją, kad tiek ji, tiek V. S., pasinaudodami transporto priemonės savininko statusus, turi teisę pranešti apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir tokiu būdu sukuriant nebaudžiamumo situaciją, perkeliant administracinę atsakomybę vienas kitam. Nurodoma, jog remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininku yra V. S., todėl pirminiai procesiniai dokumentai buvo siunčiami jam. Pažymima, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodinėjama I. S. ir V. S. bendra jungtinė nuosavybė, o yra įrodinėtina I. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą.
5.3. Nurodoma, jog tarnyba surinko visus įrodymus, patvirtinančius I. S. kaltę. Tarnybos įgaliotas pareigūnas, prieš priimdamas nutarimą įvertino jų visumą, kiekvieną iš jų atskirai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą patraukti administracinėn atsakomybėn I. S.. Tarnybai nekilo abejonių, jog V. S. tarnybai pateikė melagingus duomenis. I. S. nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio santykiai yra geri, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. S. pateikė tarnybai melagingus duomenis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. I. S. skundo nagrinėjimo metu nepateikė jokių jos kaltę paneigiančių įrodymų, šių įrodymų nereikalavo ir teismas. Taip pat teismas nesiėmė visų priemonių apklausti V. S., kuris atvykęs į pirmąjį posėdį nebuvo apklaustas.
5.4. Tarnyba nesutinka su teismo išvada, kad administracinio nusižengimo nekaltumo prezumpciją turi paneigti tarnyba. Esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
5.5. Nurodoma, jog tarnybos įgaliotam pareigūnui tyrimo metu nekilo jokių abejonių, kad V. S. pateikė melagingus duomenis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau iš anksčiau aptartų ir išdėstytų argumentų akivaizdu, kad nustačius tokio pobūdžio administracinius nusižengimus V. S., nurodydamas administracinį nusižengimą padariusį asmenį, šiuo atveju I. S., pasirenka teisėsaugos institucijas papildomai klaidinančią taktiką, siekiant sukurti nebaudžiamumo institutą ir beprecedentį atvejį, kad I. S., deklaruodama save kaip dar vieną transporto priemonės savininkę, teiks duomenis, kad administracinį nusižengimą padarė sutuoktinis V. S.. Ko pasėkoje reikalaujama, įsitikinus, kad pažeidimo fotonuotrauka nėra aiški ir joje nesimato transporto priemonę vairuojančio asmens veido atvaizdo, reikalauti iš policijos įstaigų įrodyti jos kaltę, pavyzdžiui atlikti fotonuotraukos ekspertizę. Tačiau toks procesinis veiksmas yra netikslingas, iš kurio nebus jokio rezultato, kadangi fotonuotraukoje nesimato transporto priemonę vairuojančio asmens, joje tik užfiksuota transporto priemonė ir jos valstybinis ženklas.
5.6. Nurodoma, jog V. S., kuris kai kuriuos duomenis tarnybai siuntė su advokato rekvizitais, taip pat I. S., būdama advokato padėjėja yra asmenys, turintys specialių teisinių žinių, kuriems taip pat keliami aukšti reikalavimai, kaip ir kitiems šios profesijos atstovams.
Atsiliepimas
6. I. S. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-404-298-2021 palikti nepakeistą.
6.1. Nurodoma, jog teismas teisingai nustatė, kad institucija iš esmės neatliko administracinio nusižengimo tyrimo, o rėmėsi V. S. pateikta informacija. Teismas teisingai nustatė, kad nutarimą priėmusi institucija neįsitikino V. S. pateiktos informacijos teisingumu, nevertino, kad jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už galimai padarytą administracinį nusižengimą, institucijai galėjo pateikti melagingus duomenis. Teismas iš esmės teisingai nustatė, kad institucija nesurinko pakankamai duomenų patvirtinančių, kad I. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nevertino kitų galimų administracinio nusižengimo padarymo versijų, nepagrįstai vadovavosi tik V. S. pateikta informacija.
6.2. Nurodoma, jog skunde keliama abejonė, kad bus sukurta dirbtinė nebaudžiamumo situacija, tačiau visiškai nesigilinama į tai, kad pati institucija iš esmės jokio tyrimo neatliko, o tik atliko formalų ir visiškai technišką vaidmenį – pasikliovė tik tuo, ką jai pasakė V. S. ir net jo nurodytos versijos visiškai netyrė ir nevertino. Institucija cituoja teisingą teismų praktiką, tik visiškai neatkreipia dėmesio, kad išskyrus V. S. pareiškimą, kuris tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir rezultatu, - daugiau visiškai joks įrodymas nepagrindžia I. S. kaltės. Dar daugiau, net teisme iškvietus V. S. liudyti – jis atsisakė tai padaryti ir nedavė jokių parodymų. Būtent institucija turėjo imtis priemonių apklausti V. S., o ne aklai tikėti V. S. parodymais, kurių nebuvo galimybės net patikrinti teisme.
6.3. Nurodoma, kad skunde Lietuvos kelių policijos tarnyba siekia suformuoti itin pavojingą praktiką, kad I. S. skundo nagrinėjimo metu nepateikė jokių jos kaltę paneigiančių įrodymų, o ligšiolinę teismų praktiką vertina taip, kad įrodinėjimo našta administracinio nusižengimo byloje tektų tik asmenimis (transporto priemonių savininkams ar valdytojams), o Lietuvos kelių policijos tarnybai – institucijai nagrinėti šios kategorijos bylas – liktų tik epizodinis ir vertinantysis vaidmuo. Sutinkama, kad dalis įrodinėjimo naštos tenka ir automobilio savininkui, o nagrinėjamu atveju ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog automobilį vairavo V. S.. Iš I. S. daugiau nebuvo prašoma jokių duomenų ar papildomų paaiškinimų.
Atsiliepimas
6.4. Atsiliepime nurodoma, jog skundo argumentai, kuriais I. S. administracinė atsakomybė grindžiama civilinio kodekso normomis, atmestini, kadangi šiuo atveju jokia žala nepadaryta, o net ir nuosavybės teise turėjimas padidinto pavojaus šaltinio nenaikina pamatinių ir esminių administracinės atsakomybės principų. Atmestini ir argumentai, kad I. S. yra (buvusi) advokato padėjėja ir, tarsi todėl ji turėtų savo teisėmis nesinaudoti, o praktika turėtų būti formuojama taip, kad jei yra bet koks įtarimas apie galimą administracinį nusižengimą – būtinai kažkas turėtų būti nubaustas, visai nesvarbu ar kaltas šis asmuo ar ne.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Lietuvos kelių policijos tarnybos skundas tenkintinas iš dalies.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė skundą dėl to, jog apylinkės teismas panaikino Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 39-ANK_N-31785-2021 ir grąžino medžiagą institucijai.
8. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, t. y. už nustatyto greičio viršijimą, atsakomybė asmeniui kyla kai nustatytas greitis viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą.
9. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, jog galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksti numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
10. ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnyje, padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma, jog siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmiausiai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas V. S. už tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 17:49 val. jis vairuodamas automobilį Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 30 km/h greitį ir vairavo 43 km/h greičiu. Pastarasis pateikė 2021 m. gegužės 18 d. prašymą atsiųsti bylos medžiagą (b. l. 31). 2021 m. birželio 1 d. 11 val. 8 min. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnė I. J. elektroniniu laišku, V. S., kaip jie buvo sutarę telefonu, pateikė KET pažeidimo metu darytą nuotrauką bei pažeidimo duomenų protokolą bei informavo, jog jei užfiksuoto administracinio pažeidimo metu transporto priemone naudojosi kitas asmuo, V. S. turi pateikti jo duomenis. 2021 m. birželio 1 d. 11 val. 31 min. V. S. pateikė informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, kurioje nurodyta, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku transporto priemonę valdė (naudojosi) I. S.. 2021 m. birželio 1 d. 11 val. 48 min. I. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-41888-2021. 2021 m. birželio 1 d. 21 val. 15 min. I. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2020 m. gruodžio 23 d. 17 val. 49 min. automobilį vairavo V. S..
12. Taigi, šiuo atveju V. S., pareigą, numatytą ANK 611 straipsnio 1 dalyje ir SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje atliko – pateikė institucijai duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu. Bylos duomenimis (b. l. 8), transporto priemonės Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. S., todėl būtent jam ši pareiga ir kilo.
13. Šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas panaikino institucijos priimtą nutarimą ir grąžino bylą institucijai motyvuojant tuo, jog nutarimą priėmusi institucija nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad I. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, nevertino kitų galimų administracinio nusižengimo padarymo versijų, t. y. kad administracinį nusižengimą galimai padarė V. S., selektyviai vertino bylos duomenis, t. y. nepagrįstai vadovavosi tik V. S. pateikta informacija, kad administracinį nusižengimą padarė I. S..
14. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
15. Pirmiausia paminėtina, jog kaip teisingai nurodė Lietuvos kelių policijos tarnyba skunde, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčijama I. S. ir V. S. bendra jungtinė nuosavybė bei ši aplinkybė nėra tiriama, šiuo atveju skundas teikiamas dėl 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš apylinkės teismo nutarties nėra aišku, kokį papildomą ir kokios apimties tyrimą turėtų atlikti institucija, taip pat nėra nurodyti motyvai, kodėl atlikti proceso veiksmus ir (ar) surinkti papildomus duomenis dėl objektyvių priežasčių negali pats skundą nagrinėjantis teismas. Iš pirmiau minėtų teismo argumentų, kuriais remiantis buvo nuspręsta bylą grąžinti institucijai, matyti, jog teismo vertinimu institucija nesurinko pakankamai duomenų, jog I. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismas nutartyje nenurodo motyvų, kuriais grindžia tai, jog šiuo atveju reikia atlikti papildomą didelės apimties tyrimą ar būtina nustatyti naujas aplinkybes, kurias apylinkės teismui nustatyti sunku.
17. Be kita ko, pažymėtina, kad bylos aplinkybių, įrodymų vertinimas nėra tik išimtinė institucijos, bet ir teismo kompetencija. Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Šiuo atveju naujų duomenų teikiant skundą pateikta nebuvo. Nagrinėjamoje situacijoje aptartiems teismo įžvelgtiems trūkumams/neaiškumams pašalinti nėra būtina perduoti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti, o skundą nagrinėjantis teismas pats gali ir turi atlikti išsamią bylos duomenų analizę bei vertinimą; taip pat išsireikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją pateikti teismui papildomus įrodymus ir kt.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos kelių policijos tarnybos skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos kelių policijos tarnybos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.