Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2016-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-177/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
1A-537-177/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė (pran.)
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
I. S., O. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-177/2016Proceso Nr. 1-12-1-04215-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.10; 1.2.4.6.8; 2.4.6.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Liutaurui Radzevičiui,gynėjui Aidui Mažeikai,nuteistajam A. P.,nukentėjusiajam I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. (A. P.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Iš A. P. priteista: nukentėjusiajam O. Š. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam I. S. 700 Eur turtinei žalai ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam O. Š. pripažinta teisė į ieškinio dėl 1 358 Eur turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 21 d. apie 3.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kilusio žodinio konflikto metu iš šoviniais su guminėmis kulkomis užtaisyto dujinio pistoleto „Zoraki-M 906“ šovė O. Š. į kaktą, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, bei I. S. į kaktą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. P. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis 2014 m. gruodžio 21 d. apie 3.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), tyčia dėl chuliganiškų paskatų kilusio žodinio konflikto metu dujiniu pistoletu „Zoraki-M 906“, užtaisytu guminėmis kulkomis, šovė I. S. į kaktą, padarydamas šautinį veido dalies sužalojimą su nosies šaknies žaizda (su dideliu – apie 2,5 cm skersmens minkštųjų audinių defektu) ir skyliniu skeveldriniu kaktikaulio ančio išorinės sienelės bei kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiu ir su nedidele kraujosruva po voratinkliniu galvos smegenų kairės kaktinės skilties dangalu, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. P. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:

jis 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rado ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Zoraki-M 906“ su išsukama vamzdžio kanalo pertvara, skirtu šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais, priskiriamą prie „C“ kategorijos ginklų, bei ne mažiau kaip 8 šaudmenis – 9 mm kalibro šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, kuriuos laikė, nešiojo ir gabeno su savimi, kol 2014 m. gruodžio 21 d. apie 3.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), panaudojo ginklą, t. y. konflikto metu šovė I. S. ir O. Š. į kaktas, bei, pasišalinęs iš įvykio vietos, 2014 m. gruodžio 21 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), minėtą šaunamąjį ginklą su likusiais šešiais šoviniais išmetė, tokiais savo veiksmais neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad į I. S. šauta guminėmis kulkomis užtaisytu dujiniu pistoletu ir pataikyta į kaktą, t. y. veido sritį, tuo padarant šautinį veido dalies sužalojimą su nosies šaknies žaizda (su dideliu – 2,5 cm skersmens minkštųjų audinių defektu) ir skyliniu skeveldriniu kaktikaulio ančio išorinės sienelės bei kairės akiduobės vidinės sienelės lūžiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, kad sužalojimas padarytas gerai matomoje vietoje – veide, sužalojimas nėra smulkus ar sunkiai pastebimas, o, remiantis specialisto išvada, sugijus žaizdai I. S. veide randas neišnyks. Taigi, vadovaujantis estetiniu kriterijumi, I. S. kūnas neabejotinai buvo subjaurotas. Be to, tai patvirtina ir I. S. parodymai, iš kurių matyti, jog dėl sužalojimo ir rando ant veido jis jaučia diskomfortą, nevisavertiškumo jausmą, pats nukentėjusysis mano, kad jo veidas subjaurotas, dėl to turi bendravimo problemų. Taigi, vertinant estetinį nepataisomo kūno subjaurojimo kriterijų, atsižvelgiama ne tik į padarytą žalą sveikatai, bet ir į kitas pasekmes, kurias patiria nukentėjusysis, bendraudamas su kitais žmonėmis.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl, tikėtina, didelio veidą galinčio deformuoti rando gali kilti klausimas apie veido defekto – rando pašalinimo galimybę ne operacinėmis (kosmetinėmis) priemonėmis. Kitoje specialisto išvadoje nurodyta, kad randai I. S. veide tiek savaime, tiek ir taikant kosmetines priemones neišnyks. Teismo medicinos specialistai teisme patvirtino, kad I. S. randas savaime neišnyks. Taip pat būtina atsižvelgti, jog jam jau atlikta rekonstrukcinė operacija, o, jei ji nebūtų atlikta, pasekmės matytųsi dar labiau.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. S. kūnas subjaurotas nepataisomai, dėl to jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašė nuosprendį pakeisti:

perkvalifikuoti A. P. veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti laisvės atėmimą 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusysis I. S. prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą dėl skundžiamos veikos, teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, padarė teisingas išvadas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikos kvalifikavimo, tačiau nepritaikė reikiamo baudžiamojo įstatymo ir nesubendrino bausmių už kelis nusikaltimus. Dėl šios priežasties nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Prokuroras ginčijo ne visą nuosprendį, o tik tą jo dalį, kuri susijusi su nukentėjusiojo I. S. sveikatos sutrikdymu, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta.

Dėl I. S. sveikatos sutrikdymo kvalifikavimo

Prokuroras I. S. nepataisomą veido subjaurojimą ir dėl to neteisingą A. P. veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą apeliaciniame skunde pagrindė specialisto išvadomis, teismo medicinos specialistų paaiškinimais teisme, I. S. parodymais, apeliavo į nepataisomo kūno subjaurojimo estetinį kriterijų, nurodė teismų praktiką.

Su prokuroro skundo argumentais iš dalies galima sutikti, tačiau jais remiantis nėra pagrindo keisti nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Prokuroras teisus, kad sužalojimas padarytas veide, t. y. gerai matomoje vietoje. Jis teisingai nurodė specialisto išvadų duomenis, jog randas kaktoje savaime neišnyks. Tai patvirtino pirmosios instancijos teisme davę paaiškinimus teismo medicinos ekspertai.

Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai argumentavo, remdamasis medicininiu ir estetiniu kriterijais, kodėl nukentėjusiojo kūno (veido) negalima vertinti kaip nepataisomai subjauroto, o veikos kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Medicininio kriterijaus įvertinimas priklauso teismo medicinos ekspertų kompetencijai.

Specialisto išvadoje Nr. G 700/15 (01) nurodyta, kad I. S. padarytas kūno sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 79–80).

Iš specialisto išvados Nr. G 1107/15 (01) matyti, kad randai nukentėjusiojo veide tiek savaime, tiek ir taikant kosmetines priemones neišnyks (t. 1, b. l. 82–83).

Teismas į teismo posėdį pakvietė du teismo medicinos ekspertus J. M. P. ir P. P., iš kurių vienas (P. P.) nukentėjusįjį pamatė tik teisme. Ekspertas J. M. P., galėjęs palyginti sužalojimo pasekmes ekspertinių tyrimų metu prieš 11–10 mėnesių ir teisme, paaiškino, kad tyrimo metu randai aiškiai matėsi, dabar randas matosi, bet nėra toks ryškus. Ekspertas P. P., palyginęs ekspertinio tyrimo metu darytose nuotraukose užfiksuotą vaizdą su teismo posėdyje apžiūrėtu nukentėjusiuoju, teigė, kad buvusio įspaudimo, veido deformacijos nesimato. Abu ekspertai patvirtino, kad laikui bėgant randai patys mažėja.

Estetinio kriterijaus įvertinimas priklauso teismo kompetencijai.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis I. S. parodė, kad jo išvaizda subjaurota, atliktos dvi operacijos, bet išvaizdai taisyti operacijų dar nedarė.

Įvertinęs specialistų išvadas, teismo ekspertų paaiškinimus, matydamas nukentėjusįjį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog I. S. veidas subjaurotas nepataisomai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Lietuvos apeliaciniame teisme nukentėjusysis parodė, kad po atliktų operacijų randas veide užgijo ir tapo beveik nematomas, jis netrukdo gyventi, bendrauti su žmonėmis. Teisėjų kolegija vizualiai įvertino, jog likęs randas yra nežymus, ir, remdamasi estetiniu bei jau aptartu medicininiu kriterijais, konstatuoja, kad nukentėjusiojo I. S. kūnas (veidas) negali būti pripažintas nepataisomai subjaurotu.

Tokiai išvadai neprieštarauja prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, juo labiau kad skunde paminėtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015 nurodyta, jog, ar subjaurojimas pataisomas, ar ne, sprendžiama įvertinus teismo medikų išvadas, o būtent tai ir buvo padaryta.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas laikytinas kūno subjaurojimu. Paprastai laikoma, jog kūnas subjaurotas, kai jis tampa neestetišku, atstumiančiu (pvz. dėl akies obuolio, nosies praradimo, didelių randų, likus aiškiai pastebimai kūno asimetrijai ir pan.). Kūno subjaurojimu gali būti pripažintas tik toks nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas, kuris yra ryškus ir, įvertinus nukentėjusiajam sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, gali būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda, bet ir pagal įstatymo loginę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-511/2015).

Nagrinėjamu atveju objektyviai nenustatyta nei nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda, nei pasunkėjusi galimybė bendrauti su aplinkiniais ar panašūs neigiami padariniai.

Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti veikos kvalifikavimo.

Dėl bausmių subendrinimo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmes už atskirus nusikaltimus, nepaskyrė subendrintos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nors, atidėdamas bausmės vykdymą, nurodė laisvės atėmimo 2 metams bausmę, t. y. didesnę, nei paskirta griežčiausia bausmė už vieną iš nusikaltimų. Tai rodo, kad teismas numatė subendrintą bausmę, tačiau jos nepaskyrė, laikydamasis įstatymo reikalavimų.

Nors prokuroras apeliaciniame skunde to nekonkretizavo, kadangi prašė perkvalifikuoti veiką ir paskirti bausmę, tačiau, skunde esant prašymui paskirti galutinę subendrintą bausmę, teisėjų kolegija, ištaisydama teismo klaidą, neviršija apeliacinio skundo ribų, o, paskirdama pirmosios instancijos teismo numatytą subendrintą bausmę, nepablogina nuteistojo teisinės padėties.

BK 284 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (apysunkis nusikaltimas) numatytos veikos padarytos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės už jas subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta veika taip pat priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, todėl už ją paskirta bausmė subendrinama, jos dalį (6 mėnesius) pridedant prie griežčiausios bausmės. Subendrintos bausmės dydis nėra didesnis, nei buvo teismo numatytas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą A. P. ir jų nekartoja.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. P. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai Svajūnas KnizlerisLinas Šiukšta