- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- I3-6031-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03405-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo (panaikinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo patenkinti skundą; pakeisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD, ir Departamentas) direktoriaus 2022 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. TE-3-214 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto A. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau - Įsakymas) 1 punktą, kuriuo pareiškėjui, vidaus tarnybos leitenantui A. A., PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Klaipėdos PGV) Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Šilalės PGT) budinčios pamainos vadui, buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir skirti pareiškėjui vieną iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytų švelnesnių tarnybinių nuobaudų, kartu panaikinant Įsakymo 2 punktą ir grąžinant pareiškėją į vidaus tarnybą.
Skunde nurodo, kad 2022 m. liepos 29 d. buvo supažindintas su Įsakymu, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ir kuriuo pareiškėjas 2022 m. liepos 29 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas neginčija, kad padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į galiojantį teisinį reguliavimą mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda per griežta ir bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Savo paaiškinime dėl padaryto tarnybinio pažeidimo pareiškėjas pateikė nuomonę, kodėl, jo manymu, jam galėjo būti skirta viena Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų tarnybinių nuobaudų, netaikant pačios griežčiausios – atleidimo iš vidaus tarnybos. Juo labiau, kad Statuto 39 straipsnyje nėra numatytas imperatyvas, kad už buvimą tarnyboje neblaiviam yra privaloma taikyti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Atkreipia dėmesį, kad Statuto 39 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ši nuostata aiškiai atskiria, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas arba dėl pareigūno galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, arba dėl pareigūno vardo pažeminimo. Nurodo, kad Statutas ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas), nedviprasmiškai nustato, kad yra du savarankiški institutai – tarnybinio nusižengimo tyrimas ir pareigūno vardo pažeminimo tyrimas, kurių įvertinimas ir atsakomybės už šiuos padarytus teisės pažeidimus taikymas skiriasi. Jeigu šie du institutai yra sutapatinami, vien tai yra pagrindas, už tokį padarytą pažeidimą laikyti atliktą tarnybinį patikrinimą neteisėtu ir nepagrįstu. Prašo pareiškėjo pranešime nurodytą situaciją nelaikyti pareigūno vardo pažeminimu, už kurį imperatyviai yra taikoma vienintelė teisinė pasekmė – atleidimas iš vidaus tarnybos. Sutinka, kad 2022 m. birželio 26 d. budėjimo metu buvo atliktas patikrinimas ir nustatytas 0,67 promilių neblaivumas. Turi šeimą, du vaikus yra vienintelis dirbantis šeimoje. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi; nors iš subjektyviosios pusės pareiškėjo atlikti veiksmai įvertinti kaip tyčiniai, tačiau pažymi, kad tyčios pareiškėjo veiksmuose nebuvo, nes jeigu būtų jautęs, jog galimai yra neblaivus, jokiu būdu nebūtų vykęs į tarnybą; nustačius, kad tarnyboje yra neblaivus, pareiškėjas toliau tarnybos netęsė, todėl pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų padarinių; vidaus tarnyboje dirba 14 metų, charakterizuojamas teigiamai, nuobaudų neturi; tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuotas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sunkinančių aplinkybių nebuvimas; pareiškėją atleidus iš tarybos, šeima netektų vienintelio šeimos maitintojo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė PAGD pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. birželio 26 d. 8.47 val. PAGD Klaipėdos PGV Šilalės PGT budinčios pamainos vadui A. A. tarnybos metu tarnybos vietoje buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas. PAGD atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas darbe neblaivus, padarė tarnybinį nusižengimą, kuris yra šiurkštus, ir jam skirtina tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas 2022 m. liepos 29 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovas sutinka, kad pagal esantį teisinį reglamentavimą įstaigos vadovas turi teisę pareigūnui paskirti ir kitą (nei atleidimas iš vidaus tarnybos) tarnybinę nuobaudą, taip pat, kad teismas turi teisę aiškiai per griežtą tarnybinę nuobaudą pakeisti švelnesne, jeigu yra tam pagrindų. Tačiau atsakovas atliko išsamų ir objektyvų tarnybinį patikrinimą, parinko tarnybinį nusižengimą ir jo sunkumą atitinkančią nuobaudą, todėl mano, jog pareiškėjo skundo (taip pat ir tarnybinio patikrinimo metu teikto paaiškinimo) argumentai nepaneigia jam paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo (atitikimo bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams). Atsakovas teigia, kad 2022 m. liepos 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-45 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vado A. A. veiksmų“ (toliau - ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėjas, 2022 m. birželio 26 d. darbe būdamas neblaivus (kai nustatytas 0,67 prom. girtumas) padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tai yra pareigūno veiksmai ir nebuvo vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo padarytas nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, tačiau Statutas nenumato (nereikalauja), kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, galėtų būti skiriama tik po to, kai pareigūno neblaivumas darbe nustatomas ne pirmą kartą. Pagal Statutą už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, numatyta tokia pati atsakomybė kaip ir už buvimą tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t. y. gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Todėl tai, kad pareiškėjas nevengė tikrintis blaivumą, visai neliudija pareiškėjo atvirumo ar sąžiningumo. Atsakovas pabrėžia, kad buvimas (jautimasis) neblaiviam nėra pateisinama (tinkama) priežastis neatvykti į darbą. Pareiškėjui, pagal funkcijas rengiančiam darbo grafikus, turi būti žinoma, jog jis pats neturi teisės (įgaliojimų) darbo grafiko pakeisti nei sau pačiam (sukeisti), nei kitam pareigūnui. Darbo grafikus Departamento Klaipėdos PGV Šilalės PGT tvirtina tarnybos viršininkas. Be to, neblaivumas nėra pagrindas keisti darbo grafiką. Informuodamas vadovybę, kad negalės dirbti dėl neblaivumo, pareiškėjas būtų neabejotinai (neišvengiamai) sulaukęs lygiai tokių pačių pasekmių, kokios yra neblaivumą nustačius iš anksto nežinomo patikrinimo metu, kurio tikimybė, atsižvelgiant į blaivumo tikrinimo dažnumą, nėra didelė, arba būtų turėjęs meluoti negalėjimo atvykti į tarnybą priežastį, galbūt – pristatyti neatvykimą pateisinantį dokumentą. Vien tai, kad pareiškėjas vakare prieš darbą vartojo alkoholinius gėrimus, rodo, jog jis pats tikimybę, kad bus tikrinamas jo neblaivumas, vertino kaip mažai tikėtiną, tačiau netikėto patikrinimo metu jam nustatytas 0,67 promilių girtumas. Žinodamas, kokie aukšti elgesio standartai keliami statutiniams, tuo labiau – vadovaujantiems pareigūnams, pagal savo gyvenimišką patirtį turėdamas ir galėdamas suvokti, kokias pasekmes sukelia alkoholio vartojimas ir buvimas darbe neblaiviam, alkoholį vis tiek vartojo, taigi tai buvo jo sąmoningas pasirinkimas, kas rodo jo veiksmų tyčią. Pareiškėjo argumentas, kad nesijautė neblaivus, negali būti laikomas reikšmingu bylai, nes tai yra subjektyvus ir tikrovės neatitinkantis būklės suvokimas. Faktas, kad jo girtumas nebuvo praėjęs jam atėjus į tarnybą, patvirtina, kad vartodamas atitinkamą (pavojingai didelį) alkoholio kiekį prieš tarnybą, jis elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai. Pareiškėjas nurodo, jog jo girtumo laipsnis nebuvo didelis (tarnyboje jam nustatytas 0,67 prom. girtumas, gydymo įstaigoje ženkliai mažesnis girtumas – 0,47 prom.). Nekvestionuojant, kad pareiškėjas, kaip pats nurodo, išgėrė kelias skardines alaus, jo neblaivumo laipsnis leidžia daryti prielaidą, kad išgertų alaus skardinių skaičius nebuvo mažas. Nors tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, tai nereiškia, jog nekilo neigiamų pasekmių tarnybai. Pareiškėjas, eidamas vadovaujančias ir aukščiausias pareigas budinčioje pamainoje, kitiems pareigūnams parodė blogą pavyzdį, tik dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių jis netęsė tarnybos (ne jo paties iniciatyva buvo nustatytas neblaivumas ir jis nušalintas nuo tarnybos) ir taip buvo išvengta neblaivaus pareigūno vadovavimo gelbėjimo darbams, atsakingų sprendimų, nuo kurių priklauso kitų pareigūnų, visuomenės ir turto saugumas. Pareiškėją nušalinus nuo tarnybos susilpnėjo parengtis (jo funkcijas vykdė budinčios pamainos skyrininkas). Teisės aktuose yra aiškiai apibrėžta, į kokias aplinkybes turi būti atsižvelgta parenkant nuobaudą už tarnybinį nusižengimą. Šeiminių aplinkybių juose nėra, be to, jos nėra susijusios nei su tarnybinio nusižengimo padarymu, nei su pasekmėmis. Jeigu parenkant tarnybinę nuobaudą būtų atsižvelgiama į šeimines aplinkybes ir ji švelninama dėl to, kad pareigūnas turi vaikų ar vaikai turi sveikatos problemų, tai būtų diskriminacija pareigūnų, neturinčių vaikų ar auginančių sveikus vaikus atžvilgiu. Be to, pareigūnas, iš vakaro vartodamas alkoholinius gėrimus kartu su kitais šeimos nariais (nors bendravimui tarp šeimos narių alkoholis nėra būtinas), į tai, jog dėl savo neatsakingo elgesio jis gali prarasti tarnybą, ir į tai, jog jo šeimos nariai (taip pat jų ir jo ir vaikai) mato, kad jis į tarnybą vyks iš vakaro vartojęs svaigalus, neatsižvelgė, savo lengvabūdiškumą bandydamas perkelti darbdaviui (neva darbdavys kaltas, jog patikrino pareiškėjo blaivumą būtent po jo susitikimo su giminėmis). Ir tarnybinio patikrinimo metu ir skunde teismui pareiškėjas bando teisinti savo elgesį, vartojant alkoholį prieš tarnybą, kas rodo jo neatsakingą požiūrį į tarnybą. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį. Atsakovas, už buvimą tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu parinkdamas tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, yra nuoseklus, o jos parinkimas yra sąlygotas poreikio užtikrinti tinkamą drausmę.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, skirti jam švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Neneigė, kad tarnybos metu buvo neblaivus, tačiau dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi. Nurodė, kad vienas šeimoje dirba, turi du vaikus. Netekus darbo, netenka ir pragyvenimo šaltinio.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad pareiškėjas buvo budinčios pamainos vadas, jis duoda nurodymus, organizuoja darbus. Todėl nuo jo veiksmų priklausė ir kitų pareigūnų darbas, atliekamos funkcijos. PAGD pareigūnams nustačius neblaivumą, jie visais atvejais buvo atleisti iš tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl PAGD direktoriaus Įsakymo 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo pareiškėjui A. A., taip pat dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į tarnybą.
5. PAGD Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas (vidaus tarnybos kapitonas) M. L. 2022 m. birželio 26 d. surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą Departamento vidaus tarnybos generolui S. G., kuriame, be kita ko, nurodė, jog pamainos vadui A. A. 8 val. 47 min. buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas. Pareigūnui A. A. surašytas nušalinimo nuo pareigų aktas, jis nušalintas nuo pareigų. Su alkotesterio parodymais ir nušalinimu aktu pareiškėjas susipažino ir sutiko. Pareigūnas savarankiškai išvyko į gydymo įstaigą.
Bylos duomenys tvirtina, kad 2022 m. birželio 26 d. 8 val. 47 min. buvo surašytas nušalinimo nuo pareigų (darbo) dėl neblaivumo (girtumo) ir (ar) apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas, kuriuo pamainos vadas A. A. buvo nušalintas nuo pareigų. Nušalinimo pagrindas – alkotesterio parodymai (8 val. 47 min. 0,67 promilės).
6. Departamento direktorius 2022 m. birželio 28 d. pavedė Vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Departamento Klaipėdos PGV Šilalės PGT budinčios pamainos vado A. A. veiksmų.
7. 2022 m. birželio 29 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. TN-54 (toliau - Pranešimas).
Pranešime nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą), t. y. 2022 m. birželio 26 d. 8 val. 47 min. pareiškėjui darbo vietoje, darbo metu buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas. PAGD direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1-312 patvirtintų PAGD vidaus tvarkos taisyklių 9 punkte nustatyta, kad darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems. PAGD direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 6.3 papunktis įpareigoja pareigūną laikytis visuotinai priimtų dorovės principų ir elgesio normų, 11.1 papunktis – saugoti nepriekaištingą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputaciją. Būdamas darbe neblaivus A. A. galimai pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų punktus, šiurkščiai nusižengė tarnybinės etikos principams bei pareigūno pareigoms ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punktas) bei galbūt pažemino pareigūno vardą (Statuto 2 straipsnio 4 punktas).
Pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) per 5 darbo dienas ir informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys.
8. Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. pateikė paaiškinimą „Dėl pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Statutas aiškiai atskiria, jog tarnybinis patikrinimas atliekamas arba dėl pareigūno galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, arba dėl pareigūno vardo pažeminimo. Statutas ir Aprašas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad yra du savarankiški institutai – tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo tyrimas, kurių įvertinimas ir atsakomybės už šių padarytų pažeidimų taikymas skiriasi. Prašo pranešime nurodytą situaciją nelaikyti pareigūno vardo pažeminimu, už kurį imperatyviai yra taikoma vienintelė teisinė pasekmė – atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o traktuoti kaip galimą tarnybinį nusižengimą ir taikyti vieną iš Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų. Nurodė, kad su pažeidimu sutinka, savo kaltę pripažįsta, labai gailisi.
9. PAGD direktoriaus 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. TE-3-189 „Dėl vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto A. A. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo laikui nušalintas nuo Departamento Klaipėdos PGV Šilalės PGT budinčios pamainos vado pareigų bei nuspręsta jam nemokėti darbo užmokesčio jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu.
10. 2022 m. liepos 28 d. surašyta Išvada.
Išvadoje konstatuota, kad Departamento Klaipėdos PGV Šilalės PGT budinčios pamainos vadas A. A. 2022 m. birželio 26 d. darbe būdamas neblaivus (8.47 val. nustatytas 0,67 promilių girtumas) pažeidė Statuto 24 straipsnio 8 punkto, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1-312 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 9 punktą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 (toliau – Etikos kodeksas), 6.3 ir 11.1 papunkčių reikalavimus. Tokie pareigūno veiksmai (buvimas tarnybos metu neblaiviam) vertinami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas už kurį jam skirtina Statuto 39 straipsnio 3 d. numatyta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Išvadoje, be kita ko, siūloma PAGD Klaipėdos PGV Šilalės PGT budinčios pamainos vadui A. A. už padarytą tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Statuto 24 straipsnio 8 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto, Etikos kodekso 6.3, 7.4 papunktyje ir 11.1 papunkčių reikalavimų pažeidimu, skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
11. Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2 dalimi, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2022 m. liepos 29 d. priėmė Įsakymą, kuriuo skyrė A. A., Departamento Klaipėdos PGV Šilalės PGT budinčios pamainos vadui, tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos (Įsakymo 1 punktas) bei nuo 2022 m. liepos 29 d. atleido A. A. iš vidaus tarnybos (Įsakymo 2 punktas).
12. Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl minėto Įsakymo pakeitimo, t. y. dėl švelnesnės tarnybinės nuobaudos skyrimo.
13. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų gali būti atleidimas iš vidaus tarnybos (5 punktas). Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 39 straipsnio 10 dalis).
Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Konkrečiai tai - Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Minėto Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
14. Analizuojat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, akivaizdu, kad vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą svarbi ne tik minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis (nagrinėjamu atveju - neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių, ir kt.), bet ir patikrinimas, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. LVAT nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu, pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini įstatymo nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (žr., pvz., 2005-09-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005 ir kt.); kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai vertinami, atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam teisės aktais garantuojamos teisės, pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga ir pan. (žr., pvz., 2011-09-12 nutartį, priimta administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011 ir kt.).
Be to, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atskomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011-11-14 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011-04-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).
15. Statuto 24 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad pareigūnui draudžiama būti tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
16. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui 2022 m. birželio 26 d. 8 val. 47 min. buvo nustatytas 0,67 promilės neblaivumas, neblaivumas patikrintas tarnybos metu; pareiškėjo tarnyba minėtą dieną prasidėjo 7.30 val. Pareiškėjas su alkotesterio parodymais bei nušalinimu nuo pareigų sutiko. Pareiškėjas taip pat nuvyko į gydymo įstaigą ir ten jam 10.04 val. (t. y. praėjus daugiau nei 2,5 val. nuo darbo pradžios) buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog jis tarnybos metu buvo neblaivus.
Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 26 d. darbe (tarnyboje) buvo neblaivus (8.47 val. jam buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas neabejotinai pažeidė Statuto 24 straipsnio 8 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto, taip pat atsakovo nurodytų Etikos kodekso nuostatas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą.
17. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į galiojantį teisinį reguliavimą, mano, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo manymu, jam galėjo būti skirta viena iš Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų tarnybinių nuobaudų, netaikant pačios griežčiausios – atleidimo iš vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
18. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš Išvados, Departamentas skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą iš esmės vertino nurodytas aplinkybes, tačiau akcentavo, kad tai, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, yra šiurkštus pažeidimas, kuris iš esmės ir lemia jam skiriamos nuobaudos rūšį, t. y. jos griežtumą.
19. Teismo nuomone, esamoje situacijoje pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuri yra labai griežta (pati griežčiausia iš nustatytų tarnybinių nuobaudų rūšių), tačiau proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui.
Pirma, analizuojant teismų praktiką, kai valstybės tarnautojas ar pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, tenka pripažinti, jog ji yra nuosekli – neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu) (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-143-438/2013; 2012 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-520-2362/2012; 2012 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-347/2012; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-268/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-62-2225/2011; ir kt.). Reikia pabrėžti, kad kartu pažymima, jog pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos būtų galima netaikyti tik jeigu būtų pateikti tokie duomenys, kurie parodytų šios tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš tarnybos) akivaizdų neadekvatumą arba neproporcingumą padarytam nusižengimui.
Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra pateikta duomenų, kurie rodytų, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Tad yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo buvimas darbe neblaiviam yra nesuderinamas su tolesne jo tarnyba.
Antra, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (žr., pvz. LVAT 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).
Tad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus.
Trečia, pareiškėjas nurodė, kad jo padarytas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, be to, jis nevengė tikrintis blaivumo ir jautėsi gerai.
Teismas dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių pažymi, kad neblaivumo faktas ir neturi būti nustatytas keletą kartų, jog pareigūnui galėtų būti pritaikyta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Minėta, kad pareigūno buvimas tarnyboje neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas ir tai yra pakankamas pagrindas jam taikyti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Tai, kad pareiškėjas nevengė tikrintis blaivumo, niekaip nelengvina jo atsakomybės. Be to, pastebėtina, jog Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama ir už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, jog tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, nesutikdamas pasitikrinti blaivumą pareiškėjas būtų sulaukęs tokių pačių pasekmių.
Ketvirta, nors pareiškėjo padarytas pažeidimas ir nesukėlė tiesioginių sunkių pasekmių, tačiau jo padarytą pažeidimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, jog pažeidimą padarė vadovaujančias ir aukščiausias pareigas budinčioje pamainoje užimantis asmuo, jis rodė blogą pavyzdį kitiems pareigūnams. Be to, dėl pareiškėjo, tarnybos metu buvusio neblaivaus, netinkamai priimtų sprendimų, t. y., pvz., vadovavimo gelbėjimo darbams, galėjo kilti nepataisomos pasekmės. Todėl pareiškėjo padarytas pažeidimas turi būti vertinamas griežtai.
Penkta, taip pat pareiškėjo nurodytos priežastys – nuoširdus gailestis ir šeimyninės aplinkybės, nėra pakankamos, jog galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjui pritaikyta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Be to, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai pareigūnas charakterizuojamas teigiamai, tai nėra vienintelis ir pakankamas veiksnys sprendžiant dėl skiriamos nuobaudos griežtumo.
Šešta, teismų praktikoje akcentuojama, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio ir statutinės tarnybos specifikos ypatumų, keliami itin griežti tarnybinės drausmės reikalavimai, o teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; ir kt.).
20. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra neproporcinga ar neadekvati padarytam nusižengimui.
21. Pareiškėjas savo skunde atkreipia dėmesį, kad Statuto 39 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ši nuostata aiškiai atskiria, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas arba dėl pareigūno galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, arba dėl pareigūno vardo pažeminimo. Pasak pareiškėjo, kai šie du institutai yra sutapatinami, tad vien tai yra pagrindas atliktą tarnybinį patikrinimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.
Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir nedaro įtakos vertinant atliktą tarnybinį patikrinimą. Kaip matyti iš bylos, buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes tarnybos metu buvo neblaivus, ir jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Taigi, pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), bet dėl to, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Tai, kad Pranešime nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą (pažeminęs pareigūno vardą) nedaro atlikti tarnybinio patikrinimo nepagrįstu ir neteisėtu.
22. Taigi, skundžiamas įsakymas, vertinant jį kartu su Išvada, kuri yra sudedamojo Įsakymo dalis, yra motyvuota ir pagrįsta. Taip pat teismas byloje nenustatė, kad Departamentas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, dėl kurių paskirta tarnybinė nuobauda galėtų būti panaikinta. Skundžiamą Įsakymą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjo skundas dėl Įsakymo pakeitimo (panaikinimo) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Kadangi pagrindinis skundo reikalavimas dėl Įsakymo pakeitimo (panaikinimo) netenkinamas, tad atmestinas ir kitas pareiškėjo išvestinis reikalavimas, t. y. įpareigoti jį grąžinti į vidaus tarnybą.
24. Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. priimtas ne jo naudai, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą dėl sprendimo pakeitimo (panaikinimo) atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.