Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 06 d. nutarimo G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. R. už tai, kad ši 2011 m. lapkričio 26 d. 21.50 val. Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini) g., vairavo jai priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – nustatytas vidutinis (1,88 promilių ± 5 procentai) neblaivumo laipsnis, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-06 nutarimu G. R. pripažinta kalta padariusi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir nubausta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems su puse metų.

G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-06 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliantė teigia, kad teismas jai nepadėjo įgyvendinti procesinių teisių. Teismas, skirdamas nuobaudą, neišsiaiškino visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuobaudos skyrimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji niekur nedirba, viena augina mažametį vaiką, jokio turto išskyrus automobilį neturi, jos gaunamas pajamas sudaro 52 Lt pašalpa už vaiką ir 195 Lt išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo suteikta teisė pateikti dokumentus, įrodančius jos sunkią materialinę padėtį. Ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantė nemano, kad atsižvelgus į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad vairavo transporto priemonę neužsisegus saugos diržų, yra pakankamas pagrindas skirti straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio dydžio nuobaudą.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. R. apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-06 nutarimą.

G. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

G. R. pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažinta padariusi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, G. R. prisipažįsta padariusi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Nors apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė įsitikinusi, jog jai yra paskirta per griežta nuobauda, nuobauda skirta neatsižvelgiant į jos materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismui pateikti G. R. sunkią materialinę padėtį patvirtinantys dokumentai. Iš to seka, kad G. R. buvo užtikrinta teisė teikti įrodymus. Tad G. R. prašymo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui tenkinti nėra teisinio pagrindo.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis,– užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas sankcijos vidurkiui lygią nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors paskirtoji nuobauda atitinka dydį, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau reikia sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į jos šeiminę ir turtinę padėtį. G. R. niekur nedirba, ji viena augina mažametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie G. R. gaunamas pajamas, kurie patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes apie tai, kad G. R. materialinė padėtis sunki. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad G. R. anksčiau nebuvo bausta už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, yra pagrindas sušvelninti jai paskirtąją nuobaudą iki ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto nuobaudos minimumo. Skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą ir apeliantės argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių G. R. už padarytą teisės pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. G. R. padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas, kai nustatytas 1,88 promilių neblaivumo laipsnis, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, sukeliantis grėsmę ne tik transporto priemonės vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Nubaustosios sunki materialinė padėtis tokio pobūdžio bylose paprastai nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybės darytina išvada, kad yra pagrindas sumažinti G. R. pirmosios instancijos teismo paskirtą nuobaudą iki ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos minimumo. Tokia nuobauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį jog, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio nuostatomis G. R. turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apeliantės turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, arba visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 06 d. nutarimą pakeisti:

už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą G. R. paskirtąją baudą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 2 (dvejų) metų.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.