Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Alinai Sauserei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2017-10-16, apie 10 val., viešoje vietoje, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, nepateikė asmens tapatybės dokumentų, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo eiti į tarnybinį policijos automobilį asmenybės nustatymui.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Alina Sauserė teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą. Paaiškino, kad Telšių policijos komisariate 2017-10-16 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), R. R. yra užrakinta bendro naudojimo patalpos, dėl ko negali būti įjungta gyventojams šiluma. Policijos pareigūnai įvykio vietoje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), išėjusios moters paprašė parodyti asmens dokumentą, tačiau moteris atsisakė tai daryti. Moteris pasakė policijos pareigūnams, kad neprivalo vykdyti policijos pareigūnų nurodymų prisistatyti, nes ne jų kviesta ji išėjo. Moters buvo paprašyta nueiti į tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui, tačiau buvo atsisakyta tai daryti. Buvo panaudota fizinė jėga ir moteris buvo įsodinta į tarnybinį automobilį, kur buvo nustatyta jos asmenybė. Ji pažadėjo nueiti į savo butą ir atrakinti spyną, kuri buvo užrakinta. Tačiau nuėjusi į savo butą užsirakino, iš buto nebeišėjo, policijos pareigūnų nebeįsileido, spynos neatrakino. Abejonių dėl R. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą nekylą, todėl prašo skirti jai nuobaudą.

Teismo posėdžio metu R. R. neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir parodė, kad būdama bute ji per langą pamatė UAB „Telšių šilumos tinklai” darbuotojus, atvykusius policijos pareigūnus. Ji išgirdo savo pavardę šaukiančius J. S., E. S. ir išėjo į namo kiemą. Policininkai neprisistatę agresyviai liepė jai atrakinti šilumos mazgą. Ji nurodė, kad šilumos mazgo neatrakinsianti ir neatestuotų darbuotojų neįleisianti. Vėliau policijos pareigūnas liepė jai pateikti asmens dokumentą. Ji nurodė, kad asmens dokumento nepateiks, nes neturi, paliko visus dokumentus Vilniuje. Policijos pareigūnas liepė jai įlipti į mašiną, ją sugriebė. Ji paprašė policijos pareigūnų nenaudoti jėgos, jos neliesti, pasakė, kad įlips pati. Policijos pareigūnas laikė uždėjęs ant jos rankas, tačiau ji į policijos automobilį įlipo pati, nebuvo įsodinta. Policijos pareigūnų nurodymus vykdė. Nesuprato, kodėl ją įlaipino į tarnybinį automobilį. Jos klausė vardo, pavardės.

Liudytojas N. G. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, yra Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad namo pirmininkė yra užvaldžiusi bendro naudojimo patalpas, neleidžia administruojančiai įmonei teikti šildymo namui, kai pradėtas šildymo sezonas. Nuvykus į vietą, į kiemą išėjo R. R., kuri atsisakė prisistatyti, nurodė, kad ne jų kviesta išėjo, todėl neprivalo bendrauti ir nebendraus, bandė šalintis. Ji norėjo eiti atgal į laiptinę, nenorėjo eiti į automobilį, muistėsi. Panaudojus fizinę jėgą buvo pasodinta į tarnybinį automobilį. Vėliau, paprašius atrakinti patalpą, nuėjo į savo butą pasiimti šildymo punkto raktų, dokumentų, savo butą užsirakino iš vidaus ir policijos pareigūnų nebeįsileido, nebebendravo su policijos pareigūnais.

Liudytojas G. G. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistu. Nurodė, kad kartu su kolega N. G. išvyko į Varnius pagal gautą iškvietimą. Nuvykus į vietą, juos pasitiko šilumos tinklų darbuotojai ir pranešėjas, kuris juos kvietėsi. Išėjo ponia, kuri pasakė, kad išgirdo savo vardą, pavardę, todėl ji ir išėjo į kiemą. Išėjusi į kiemą ji prisistatė. Ji buvo įspėta, kad yra filmuojama. Paprašius pateikti asmens dokumentą, moteris pasakė, kad jo neturi. Kolega norėjo ją apsiklausti automobilyje raštu, nustatyti jos tapatybę. Jiems aiškinantis aplinkybes, moteris pradėjo eiti link namo laiptinės. Kolega liepė jai eiti į tarnybinį automobilį, tačiau moteris neklausė, todėl kolega suėmė jai už rankos. Laikydamas už alkūnių, norėjo ją nusivesti į automobilį. Matydamas, kad ji nelabai nori eiti į automobilį, bando ištrūkti, priešintis, jis padėjo kolegai nuvesti moterį į automobilį, paimdamas už kitos rankos. Iš pradžių R. R. nenorėjo eiti, o paskui pati ėjo, pati įlipo į automobilį. Nusivedus į automobilį, kolega N. G. bandė ją apsiklausti. Apklausos metu ponia prašė ją išleisti, teigė, jog ji pasiims asmens dokumentą. Moterį palydėjus iki buto, ji užsirakino bute iš vidaus. Bandė belstis, skambinti į buto duris, bet niekas nereagavo. Iš pradžių moteris teigė, kad asmens dokumento neturi, o paskui sakė, kad turi dokumentą bute.

Liudytojas J. S., UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius, parodė, kad R. R. ir namo gyventojai buvo raštiškai du kartus informuoti, kad prasideda šildymo sezonas ir reikia paleisti šilumą name, adresu S. Daukanto g. 12A, Varniai. Atvykus buvo nustatyta, kad šilumos mazgas užrakintas. 2017-10-16 gyventojai patys išsikvietė policiją. Jiems atvykus, atvyko policija, R. R. išėjo į kiemą. Policijos pareigūnai paprašė R. R. asmens dokumento, ji atsakė, kad neturi teisės jiems pateikinėti kažką, su savimi neturinti dokumentų. Nesutiko sėstis pati į policijos automobilį, muistėsi. Vienas pareigūnas mandagiai už rankos paėmė už parankės. Ji dar labiau pradėjo muistytis, priešintis. Tada du pareigūnai paėmę už parankių nuvedė R. R. į automobilį, nes norėjo ją apklausti. Ji savo noru nenorėjo eiti į automobilį. Po apklausos ji žadėjo pasiimti asmens dokumentus ir įleisti į šilumos mazgą, bet to nepadarė.

Liudytojas E. S., dirbantis UAB „Telšių šilumos tinklai“ meistru, parodė, kad spalio mėnesį nuvykęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paleisti šildymą rado spyna užrakintą šildymo punktą rūsyje. Gyventojai nurodė, kad papildomą spyną pakabino R. R.. 2017-10-16 ryte kartu su direktoriumi nuvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ten atvyko ir policijos ekipažas. Namo pirmininkė išėjo, nes išgirdo savo pavardę. R. R. pasakė, kad raktai yra Vilniuje, paskui sakė, kad raktai yra bute. Pareigūnai paprašė jos pateikti dokumentus, prisistatyti, pasakė, kad yra įrašinėjama, daromas vaizdo ir garso įrašas. R. R. nenorėjo bendrauti su pareigūnais, nenorėjo pateikti asmens dokumento. Tada vienas iš pareigūnų paprašė R. R. sėstis į tarnybinį automobilį, ji nenorėjo to daryti. Tada antras pareigūnas įsikibo už parankės ir ją pasodino į automobilį.

Liudytojas A. E. paaiškino, kad yra su R. R. kaimynai, gyvena tame pačiam name, tik kitoje laiptinėje. Parodė, kad UAB „Telšių šilumos tinklai“ pranešė, jog 2017-10-16 bus pradėtas šildymo sezonas. 10 val. ryte namo kieme matė R. R., policijos ekipažą, šilumos tinklų du darbuotojus. Policijos pareigūnams paprašius pateikti raktą ir asmens tapatybės kortelę, R. R. atsakė, kad neturi, yra palikusi Vilniuje. Nors prieš tai sakė, kad raktą turi namuose. Policininkui paprašius jos sėstis į policijos automobilį, R. R. pradėjo muistytis, pasakė, kad niekur ji nesės, bandė grįžti atgal į butą. Pareigūnai keletą kartų jos paprašė sėstis į automobilį. Ji nesėdo į tarnybinį automobilį, policininkas paėmė už rankos, paskui kitas policininkas paėmė už kitos rankos ir pasodino į automobilį. Kai abu pareigūnai paėmė ją už rankų, ji nebesimuistė. R. R. policijos pareigūnams pasakė, kad raktas yra namuose ir ji paims raktą. Tada policijos pareigūnai ją palydėjo iki buto durų, o ji užsirakino duris iš vidaus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir LR ANK) 506 straipsnio 4 dalis numato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

2017-11-20 administracinio nusižengimo protokole Nr. 86ANP-129997581-17 nurodyta, jog administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje, objektyviąją pusę sudaro trys R. R. veiksmai – nevykdymas policijos pareigūno reikalavimo prisistatyti, nepateikimas asmens tapatybės dokumentų, nevykdymas reikalavimo eiti į tarnybinį policijos automobilį asmenybės nustatymui.

R. R. nurodė, kad išėjo į kiemą išgirdusi savo vardą ir pavardę. Iš vaizdo ir garso įrašo girdisi, jog R. R. išėjusi į kiemą pasakė, kad išgirdo savo pavardę ir išėjo į kiemą. Iš karto po šio pasakymo kitas asmuo paprašė jos atrakinti duris (2017-10-16 vaizdo ir garso įrašas 10 val. 10 min. 30 sek.). Akivaizdu, kad visi kieme buvę asmenys suprato, jog išėjusi į kiemą moteris yra R. R.. Tiek UAB „Telšių šilumos tinklai“ darbuotojams, tiek policijos pareigūnams, tiek kaimynui A. E. buvo žinoma, kad bendraujama su namo bendrijos pirmininke R. R.. Su moterimi bendraujant ji buvo įvardinta kaip ponia R., net nepaprašius jos prisistatyti (2017-10-16 vaizdo ir garso įrašas 10 val. 11 min. 18 sek.). Pareigūnams ir kitiems asmenims bendraujant su R. R. ji buvo vadinama pirmininke, pati R. R. save įvardino kaip namo valdytoja, ir tik po to, pakalbėjus keletą minučių, pareigūnas paprašė jos pateikti asmens dokumentą bei eiti į automobilį asmens tapatybės nustatymui (2017-10-16 vaizdo ir garso įrašas 10 val. 14 min. 9 sek.). Pareigūno reikalavimas prisistatyti vertintinas kaip formalus, todėl iš administracinio nusižengimo protokole nurodyto pažeidimo esmės aprašymo, t.y. R. R. inkriminuoto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog R. R. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo prisistatyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. policijos pareigūnams teigė, jog neturi asmens dokumentų, todėl negali jų pateikti, o vėliau, būnant tarnybiniame automobilyje (2017-10-16 vaizdo ir garso įrašas 10 val. 14 min. 50 sek.), nurodė, jog galimai asmens dokumentą turi bute, savo piniginėje, todėl galinti jį kartu su šildymo mazgo raktu atnešti iš savo buto. Policijos pareigūnams palydėjus ją iki buto durų, ji buto duris užsirakino iš vidaus ir policijos pareigūnams nebepasirodė bei nei žadėtų raktų, nei asmens dokumento nepateikė. Šie R. R. veiksmai vertintini kaip jos tiesioginis ir tyčinis siekis išvengti asmens dokumentų patikrinimo bei akivaizdus policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymas. Nors Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenumato asmeniui pareigos su savimi nešiotis asmens dokumentų, taip pat nors policijos pareigūnams galimai buvo žinoma, jog moteris, su kuria buvo bendrauta namo kieme bei tarnybiniame automobilyje, yra R. R., tačiau vykdyti teisėtus policijos pareigūno nurodymus ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kad būtų galima tiksliai nustatyti asmens tapatybę, R. R. privalėjo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių R. R. negalėjo to padaryti. Byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad pačios R. R. parodymai dėl asmens dokumento nepateikimo nėra visiškai nuoseklūs. Bet kuriuo atveju, neturėdama galimybės pateikti asmens tapatybės dokumento, R. R. privalėjo vykdyti pareigūno reikalavimą eiti į tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui.

Tiek iš vaizdo įrašo (2017-10-16 vaizdo įrašas: 10 val. 14 min. 10 sek. – 10 val. 14 min. 19 sek.), tiek iš liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad pati R. R., be policijos pareigūnų įsikišimo, į policijos automobilį savo noru nebūtų ėjusi. Ji buvo beketinanti eiti į namo laiptinę, kai ją sustabdė policijos pareigūnas ir nuvedė į policijos tarnybinį automobilį, naudodamas prievartą – suimdamas už rankos (2017-10-16 vaizdo įrašas: 10 val. 14 min. 11 sek). Tik abiem policijos pareigūnams suėmus R. R. už alkūnių, ji nustojo priešintis, muistytis ir, policijos pareigūnų vedama, nuėjo į tarnybinį automobilį. Tokie R. R. veiksmai vertintini kaip policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas.

Nors R. R. neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą, tačiau jos kaltė pilnai įrodyta tiek teisme apklaustų įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų, tiek policijos pareigūnų parodymais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei vaizdo ir garso medžiaga. Atsakomybėn traukimas asmuo nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių policijos surinktus duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą. R. R. parodymai, kad ji į automobilį įsėdo pati, taip pat tai, kad ji asmens dokumentų neturėjo (nors vėliau teigė, kad galbūt ir turi), vertintini kritiškai, kaip R. R. gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti melagingai liudyti, tokių aplinkybių nenurodė ir pažeidėja, todėl teismas pagrįstai remiasi pažeidėjos anksčiau nepažinojusių policijos pareigūnų parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Juolab, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad R. R. į bylą pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos faktinių aplinkybių patikrinimo aktas (b. l. 20-26) sprendžiant dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pateikti asmens dokumentą ir eiti į tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui teisinės reikšmės neturi.

Be aukščiau aptartų liudytojų parodymų, R. R. kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą taip pat įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: CD laikmenoje užfiksuotu vaizdo ir garso įrašu (b. l. 2), administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojų duotais parodymais teisme (b. l. 5-6), paaiškinimais (b. l. 7-10) bei kita bylos medžiaga.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. 2017-10-16, apie 10 val., būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme atvykusiems policijos pareigūnams nepateikė asmens tapatybės dokumentų, nevykdė policijos pareigūno reikalavimo eiti į tarnybinį policijos automobilį asmenybės nustatymui. Tokie R. R. veiksmai visiškai atitinka LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

R. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ANK 35 str., 36 str.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracine tvarka laikoma nebausta, dirba, taip pat atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, R. R. skirtina mažesnė už vidurkį bauda, numatyta LR ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 637, 646 straipsniais, teismas

nutarė:

R. R. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant ROIK numerį 17075076988.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.